Šiauliai – merdėja, o miesto valdžia, nors mietą ant galvos tašyk, niekaip nesiruošia mokesčių mažinti. Taip žvelgdamas į Šiaulių miesto tarybos patvirtintus 2017 m. žemės mokesčių tarifų dydžius sako Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovas Evaldas Danilovas. Jo teigimu, daug metų valdžia skriaudžia paprastą žmogų. Būna, kartais sumažina kokį mokestėlį, kitaip tariant, kaip šuneliams kaulą numeta ir tikisi, kad visi uodegą vizgins. Bet ar to pakanka? „Reikia kardinalių permainų, reikia parodyti, kad Šiaulių miestas – išskirtinis. Jeigu nuolat vilksiesi uodegoje, būsi niekam įdomus. Jei permainų nebus, galima kalbėti tik apie merdėjimą“, – įsitikinęs E. Danilovas.

Šiauliai – ne tik Zokniai
Praėjusio mėnesio pabaigoje posėdžiavusi Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino 2017 m. žemės mokesčių tarifų dydžius. Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovas E. Danilovas teigia, kad patvirtinti skaičiukai jo nedžiugina.

„Labiausiai nukentės komercinės paskirties sklypai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų valdomi. Taip pat nukentės ir privačių valdų savininkai, turintys žemės paklausesnėse miesto vietose. Tokiose, kur labiau susitelkusi statyba, kur sklypų jau nebėra. Tokia išskirtinė vieta – Dainų parkas. Ten labai smarkiai sukilo žemės mokestis“, – sako E. Danilovas ir lygina mokesčius su 2012 metais. Jie kai kam kils kone dvigubai!

Diskusijos dėl žemės mokesčių tarifų buvo užvirusios ir Tarybos posėdžio metu. Vieni jį siūlė didinti, kiti – mažinti. Liberalas Gintaras Karalevičius politikams tada įrodinėjo, kad neverta „cackintis“ su skirtingais tarifais. Esą kur kas protingiau būtų nustatyti vieną – 0,1 proc. dydžio – žemės mokesčio tarifą. „Kai kiti miestai mažina mokestį, daro patrauklesnes sąlygas verslininkams, mes liekame stagnacijoje. Visos lengvatos – tik Zoknių teritorijoje: laisvojoje ekonominėje zonoje, pramoniniame parke, o kitose miesto vietose mokesčiai dideli, todėl miestas yra nebekonkurencingas“, – tada sakė G. Karalevičius.

Tuo metu kitas liberalas Arūnas Rimkus siūlė nustatyti mažesnį tarifą nekilnojamajam turtui, o žemės mokestį – didinti. E. Danilovas teigė, kad jam toks siūlymas visiškai nesuprantamas: „Aš nesuprantu, kaip žmonės, kurie nelabai supranta, kas tas žemės mokestis, taip drąsiai jaučiasi ir kalba. Tie, kurie ateina iš niekur ir turi žemės tiek, kiek yra gėlių vazone, bet staiga pasidaro labai dideli žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių specialistai, man tikrai labai keistai atrodo.“

Šiauliai merdėja ar kyla?
Didėjantys mokesčiai, E. Danilovo nuomone, miesto įvaizdžio tikrai negerina. Jei norime, kad miestas prisikeltų iš stagnacijos, reikia stiprių ir drąsių permainų. „Kaip tu gali garsinti miestą, kuo gali didžiuotis, jei tavo mieste nuolat kyla mokesčiai? Kaip tu pritrauksi investuotojus? Nepritrauksi. Nes tu tampi nebeįdomus“, – sako jis ir beda pirštu į Vilnių, kuris ryžosi nustatyti 0,1 proc. žemės mokesčio tarifą visų paskirčių žemėms, kuris imasi veiksmų, kad miestas būtų patrauklesnis.

Šiauliai tokio žingsnio žengti nesiryžo. Kaip aiškino Ekonomikos skyriaus vedėja, sumažinus žemės mokestį 2017 metams iki 0,1 proc. į Savivaldybės biudžetą 2017 metais būtų negauta apie 230 tūkst. eurų. O tokios sumos esą pakaktų įgyvendinant Centrinio parko sutvarkymo projektą.

„Kol Vilnius rūpinasi miesto patrauklumu, kiti miestai – nelabai. Jeigu kažkokį mokestį ir sumažina, lyg kauliuką šuniukui numeta ir galvoja, kad tas šunelis uodegikę vizgins. Iš tiesų čia negali būti nei kauliuko, nei šuniuko. Turi būti rūpinimasis bendra miesto gerove. Juo labiau kad Šiauliai – toks miestas, kuriame investicijų – nulis, patrauklumo – nulis, emigracija – didžiausia, demografija – mažiausia. Tai apie ką čia galima kalbėti? Tik apie merdėjimą. Apie lėtą merdėjimą ir nežinojimą, kas čia bus už 15 ar 20 metų“, – teigia Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovas.

Bet ar iš tiesų Šiauliuose taip blogai? Juk miesto valdžia nuolat tikina, kad Šiauliai – patrauklus miestas ir jį vis dažniau renkasi verslininkai. Ne kartą kalbėta, kad Šiaulių pramonės parkas buvo sparčiai užpildytas, net nebegalėjo sutalpinti visų čia norinčių įsikurti investuotojų ir t. t.

„Sakote kažkas plečiasi? Niekas! Tos pačios įmonės iš senų gamyklų, esančių miesto centre, persikrausto į Pramonės parką, ten kuriasi, plečiasi. Bet tai visiškai ne tas, apie ką visi svajoja. Tai yra, kaip aš sakau, ne miesto plėtra, o senų įmonių renovacija. Senos įmonės, užuot mokėjusios centre mokesčius, persikrausto į Pramonės parką ir yra 10 ar 15 metų nuo mokesčių atleidžiamos. O kur naujos investicijos iš kitų miestų, kitų šalių? Va ir savivaldybės biznis, va ir visa verslo plėtra“, – savo poziciją dėsto E. Danilovas.