Prieš 75 metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 valandą ryto, pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko trečdalio gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių komunistinis režimas pasmerkė kentėti kalėjimuose ir lageriuose, tremtyje Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940–1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.

Lietuva vakar minėjo Gedulo ir vilties, šiandien mini Okupacijos ir genocido dieną. Šiauliečiai taip pat prisimindami skaudžią istoriją pagerbė masinio nekaltų žmonių trėmimo į atokiausius Sibiro regionus aukas.

Gedulo ir vilties dieną svarbus jaunimo žodis
Renginiai Gedulo ir vilties dienai atminti Šiauliuose prasidėjo jau pirmadienį Juodojo birželio atminimo akcija skvere prie Savivaldybės. O Šiaulių „Aušros“ muziejus pristatė Pūtvių šeimos tremties dokumentus tremtinės tautodailininkės Julijos Daniliauskienės (mergautinė pavardė – Putvytė) karpinių parodoje, kurioje eksponuojamas ir 1990 m. sukurtas darbų ciklas „Atmintis“, skirtas 1941 m. birželio 14-osios trėmimams atminti.

Šv. Mišios aukotos Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, po jų įvyko koncertas „Requem laisvės gynėjams“, kuriame dalyvavo Šiaulių simfoninis orkestras, valstybinis choras „Vilnius“, solistė solistė Viktorija Miškūnaitė, Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorė Lina Bocytė-Garbačiauskienė.

Tremties aukos pagerbtos prie geležinkelio rampos. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pabrėžė, jog minėjimo tikslas – pasakyti, kad tokie barbariški įvykiai niekuomet neturi įvykti dar kartą.

Atkurtos Prisikėlimo apygardos vadas dimisijos kapitonas Juozas Mocius tragiškus ir dramatiškus  tėvynės įvykius čia susirinkusiems apibūdino cituodamas Kauno „Aušros“ gimnazijos ketvirtos klasės moksleivių mintis.

„Sibiras amžiais paliko gilų, kraujyje paženklintą pėdsaką Lietuvos istorijos puslapiuose. Ištremtieji tapo stalininio despotizmo tuometinės valdžios aukomis. Kančių keliais nuėjo daugelio jaunystė, tremtis atėmė galimybę mokyti, šviesti, auklėti savo atžalas Lietuvoje. Patys mažiausieji nespėjo pažinti savo gimtojo krašto gamtos. Tačiau nužmogėjusių atėjūnų nelaisvėje lietuviai puoselėjo gimtąjį žodį, dainavo liaudies dainas, minėjo religines šventes pagal visas lietuviškas tradicijas“, – gimnazisčių žodžius išsakė J. Mocius.

Jurgita Girdvainienė, Žemaitijos skautų organizacijos skautė, į renginį atvyko su būriu jaunimo.

Pasak jos, skautų pareiga yra dalyvauti minėjime, prisiminti istorijos įvykius ir parodyti, kad jaunimui tai yra svarbu ir nesvetima. „Turime būti patriotiški ir taip neprarasime savo identiteto, nes jeigu nežinai, kas esi, kokios tavo šaknys, nemanau, kad esi labai laimingas žmogus“, – sakė
J. Girdvainienė

Birželio 14-oji: ištremtos 5728 šeimos
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo valdybos pirmininkė Valerija Jokubauskienė susirinkusiems į minėjimą prie geležinkelio rampos kalbėjo, jog niekas nebuvo girdėjęs ir net įsivaizdavęs apie tokius įvykius, kai reikia palikti visą, kas yra šventa ir brangu.

„Išvežant vyrus atskyrė nuo šeimos, vežė motinas, kūdikius, nėščias moteris, senelius ir sergančius plėšė iš ligos patalo – jie buvo priversti sėsti į vežimus ir važiuoti kažkur toli. Ten – kančia, nepriteklius, badas, o šalčiai siekė penkiasdešimt, šešiasdešimt laipsnių. Žmonės buvo be tinkamos aprangos, basi, alkani. Birželio 14 d. buvo ištremta 5728 šeimos, o tai reiškia 17 485 gyventojai. Iš viso per visas tremtis Lietuva neteko 130 tūkst. gyventojų, tai mažai Lietuvėlėi buvo labai didelis skaičius. Bet istorijos vingiai parodė, kad Lietuva išliko laisva ir pilietiška“, – sakė V. Jokubauskienė.

Šiuo metu Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialas vienija 896 tremtinius. „Po truputį narių mažėja. Bet pas mus ateina jų vaikai, kurie nebuvo tremtyje, bet jie yra tremtinių rėmėjai – tos pačios minties, tų pačių idėjų, tų pačių siekių. Narių amžiaus vidurkis – maždaug 82 metai. Aš buvau ištremta 4  metų, o man per septyniasdešimt, o kurie buvo vyresni, jiems dabar per 80. Todėl mes džiaugiamės, kad ateina jaunimas. Mes išeiname su tam tikru pagreičiu, nes gamta taip sudėliojo ir reikia, kad kažkas mus pakeistų“, – „Šiaulių naujienoms“ komentavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo valdybos pirmininkė.

2016 06 14 12

Juodojo birželio atminimo akcijos akimirka.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2016 06 14 15

Akimirka iš renginio prie geležinkelio rampos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2016 06 14 14

Ch. Frenkelio viloje Šiaulių „Aušros“ muziejus pristatė Pūtvių šeimos tremties epistolinį palikimą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

 
Straipsnių peržiūros
94526766
Į viršų