Lietuvos emigrantai prieš išvykdami linkę apsipirkti savo tėvynėje. Kas skatina tokį jų elgesį, sunku pasakyti. Galbūt jie vežasi tokių produktų, kurių užsienio šalyse nėra. Gal lietuviškus produktus veža kaip suvenyrus. Arba tiesiog bando papildomai užsidirbti ar sutaupyti, juk kai kurios analogiškos prekės užsienyje kainuoja brangiau. Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad net tie, kurie linkę keikti mūsų tautą, valdžią ir piliečius, vis tiek vertina lietuviškus produktus ir net išvykę svajoja apie lietuvišką duoną ar lašinius.

Perka lašinius, dešrą, duoną
Pirmą kartą prekių judėjimo mastus siekęs įvertinti tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma emigravusių lietuvių prieš išvykdami apsiperka Lietuvoje. Į naująją tėvynę per vieną važiavimą išsivežama prekių už vidutiniškai 195 eurus. Iš viso grįždami vidutiniškai dukart per metus Lietuvoje išsivežimui jie įsigyja prekių už beveik 80 mln. eurų.

Tyrimas atskleidė, kad emigrantai lietuviškų prekių ne tik vežasi keliaudami iš Lietuvos patys, bet ir sulaukia siuntinių ar jų atveža atvykstantys draugai, artimieji bei pažįstami. Populiariausi produktai, kuriuos emigrantai vežasi iš Lietuvos, – tai maistas, vaistai, tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Iš maisto produktų dažniausiai vežamasi mėsos gaminių: dešros, lašinių ir kitų. Taip pat nepamirštama duonos, saldainių bei šokolado ir lietuviško medaus.  

Apie tai, kad lietuvių emigrantai prieš išvykdami yra linkę apsipirkti Lietuvoje, patvirtina ir lietuvių šeima, kuri šiuo metu gyvena Norvegijoje. Šešerių metų dukrelę auginantys tėvai Jurgita ir Darius „Šiaulių naujienoms“ sako, kad visada išsiveža daug šviežios mėsos, rūkytų gaminių, saldumynų.

„Perkame viską, ko negalime įsigyti Norvegijoje. Pavyzdžiui, ten niekada nesu mačiusi, kad būtų galima pirkti dešros didelėmis rinkėmis. Be to, žalia mėsa ten yra labai brangi. Lauktuvėms visada prašome, kad giminaičiai parvežtų lietuviškos duonos ir šokoladinių sūrelių“, – pasakoja lietuvių emigrantai.

Šeima sako, kad išsiveža ir lietuviškos spaudos, knygų: „Mums svarbu, kad dukrytė skaitytų lietuviškai. Mums rūpi lietuviškas identitetas.“

Ieško, kur prekė pigesnė
„Lietuvos ekonomikai naudinga, kai žmonės iš kitų šalių čia atvažiuoja ir palieka savo pinigus. Tačiau daug didesnė nauda būtų, jeigu lietuviai neemigruotų, gimtinėje gyventų, dirbtų ir užsidirbtų. Tuomet jie čia apsipirktų ne tik per atostogas, bet įsigytų ir kitų daiktų“, – dienraščiui sako šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Jos nuomone, natūralu, kad emigrantai yra linkę prekę pirkti ten, kur ji mažiau kainuoja. Aišku, tik reikia priskaičiuoti, kiek dar kainuoja pats nuvykimas į kitą šalį. Kažkur išvykstame ne kas savaitę, todėl natūralu, kad lietuviai stengiasi iš karto daugiau visko prisipirkti, ypač produktų, kurie greitai nesugenda.

Ekonomistė sako, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse mėsa iš tiesų kainuoja brangiau. Tad jos nestebina faktas, kad lietuvių emigrantai iš šalies yra linkę išsivežti mėsos gaminių. Tokiu būdu jie sutaupo arba tiesiog stengiasi užsidirbti iš kainų skirtumo.

„Jeigu tų pačių ar panašios kokybės produktų kainas palyginsime su Skandinavijos ar kitomis Vakarų Europos šalimis, tai didelių skirtumų neatrasime. Galbūt tik su Lenkija būtų sunkiau pakonkuruoti. Mes esame linkę atkreipti dėmesį į tai, kas užsienyje kainuoja pigiau, bet turbūt atrastumėme ir tokių prekių, kurios kainuoja brangiau negu Lietuvoje“, – pabrėžia J. Varanauskienė.

Perka nebūtinai tik dėl kainų skirtumo
Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka dienraščiui tvirtina, kad visai normalu apsiperkant palaikyti ryšį su gimtine: „Emigrantai kitose šalyse yra linkę gyventi bendruomenėse. Jie gamina tradicinius valgius, tarpusavyje bendrauja daugiau negu su kitomis bendruomenėmis. Noras palaikyti ryšį yra natūralus, tai prisirišimas ir tiek. Galbūt todėl lietuviškos parduotuvės užsienyje taip pat turi paklausą.“

Jis svarsto, kad lietuviai emigrantai įvairių prekių vežasi atgal nebūtinai tik dėl kainų skirtumo. Galbūt jie kažką perka tik dėl to, kad prekė lietuviška. O galbūt iš tiesų čia jokio prisirišimo nėra ir taip žmonės tiesiog tikisi sutaupyti. Turbūt tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai.

Specialistas pastebi, kad lietuviai neretai daro klaidą lygindami Lietuvoje parduodamų prekių kainas su kainomis užsienyje. Neretai jie tiesiog paima pačią brangiausią maisto produkto kainą ir lygina su pačia pigiausia Vakarų šalyje, ir sako, kad kitur yra pigiau. Nors iš tiesų, pavyzdžiui, ispaniškas kumpis yra kur kas brangesnis už lietuvišką.
„Iš tiesų kainos Lietuvoje yra mažesnės, ypač paslaugų. Vieša paslaptis, kad emigrantai čia atvažiuoja kirptis plaukų, taisytis dantų. Alkoholis, cigaretės – taip pat populiarios prekės, nes Lietuvoje taikomi mažesni akcizai. Aišku, ne visi renkasi prekę tik dėl to, kad ji pigesnė. Galbūt, pavyzdžiui, šakotį perka, nes mano, kad tai nacionalinis pyragas“, – svarsto R. Lazutka.

Verslas taikosi į emigrantus
Sociologas sako, kad emigrantai gali būti labai naudingi Lietuvai. Galbūt kai kurie lietuvių emigrantai dirba užsienyje, bet didesnę dalį pinigų išleidžia Lietuvoje. Pavyzdžiui, yra tokių, kurie čia statosi namus, perka statybines medžiagas, perka įmonių arba atskirų statybininkų paslaugas. Tokiu atveju jie pakankamai daug išleidžia. Tuo tarpu į gimtinę grįžtantys tik per atostogas ar šventes tiek pinigų neišleidžia.

Aišku, yra ir tokių, kurie savo pajamas siunčia Lietuvoje likusiems artimiesiems. Tik labai sunku pasakyti, kokia tų perlaidų suma. Skaičiuojama, kokią dalį siekia piniginės perlaidos, tačiau niekas nefiksuoja, kiek lietuvių emigrantai palieka grynųjų.

Taip pat gali būti, kad žmogus turi lietuvišką sąskaitą banke. Čia perveda pinigus, nes tikisi, kad sugrįš ir kažką pirks. Taip pat nežinoma, kokia dalis iš tos sumos atitenka sąskaitos savininko šeimai, kiek asmeniniam vartojimui, kokia dalis yra taupoma. Tačiau niekas neabejoja, kad visa tai taip pat turi įtakos Lietuvos ekonomikai.

Tad galbūt verta verslui taikytis į emigrantus ir jiems siūlyti kažką išskirtinio? Pašnekovas atsako, kad Lietuvoje jau egzistuoja kapinių priežiūros, privačių globos namų paslaugos, kurios domina ne tik emigrantus. Taip pat yra tokių, kurie čia nusipirko namus, butus, į juos pakankamai nemažai investavo ir dabar tikisi, kad tarpininkai juos parduos. Tačiau visa tai kainuoja pakankamai brangiai, todėl tokias paslaugas sau gali leisti tik gerai uždirbantys. O kažką specialaus, tinkančio išskirtinai tik emigrantui, vargu ar įmanoma sugalvoti.

Nenori prarasti ryšio
Specialistas pastebi, kad dauguma lietuvių palieka šalį, nes čia neturi darbo arba jis menkai apmokamas. Išvyksta ir dėl kokybiškesnių studijų. O kaip žinia, neretai kur žmonės studijuoja, ten ir lieka dirbti. Kiti emigruoja dėl meilės. Seka paskui savo išrinktąjį ar išrinktąją, nepaisant to, kad galbūt ir iki tol Lietuvoje gerai gyveno.

Šalį palieka ir vaikai bei seneliai, tačiau, matyt, nebūtinai tik dėl geresnės gyvenimo kokybės, tiesiog galbūt užsienyje atsiranda daugiau žmonių, galinčių juos prižiūrėti, slaugyti.

Tad ką būtų galima padaryti, kad lietuvių emigrantai sugrįžtų? R. Lazutka atsako, kad lengviau būtų padaryti, kad mažiau išvyktų. Tačiau panašu, kad ir to mūsų valdžia nelabai sugeba padaryti.

„Jeigu Lietuva būtų rojus, žmonės iš čia neišvažiuotų. Žinoma, gyvenimo sąlygas reikia gerinti, nepakanka tiesiog laukti. Tiesiog valstybei reikėtų perskirstyti išteklius, kad sąskaita tų, kurie čia gyvena ekonomiškai gerai, mažiau uždirbančiųjų padėtis gerėtų. Tuomet mažiau žmonių išvyktų“, – pataria R. Lazutka.

Anot jo, išvykusius emigrantus susigrąžinti labai sunku. Kai jų vaikai mokosi užsienio mokyklose, nenorima, kad vaikams reikėtų keisti mokyklą. Neretai galvojama, kad atžaloms baigus mokslus, tėvai į tėvynę grįš. Tačiau vėliau tai padaryti būna dar sunkiau, nes čia jau yra draugų, sunku palikti vaikus, anūkus ir t. t.

Kaip ten bebūtų, atliktas tyrimas rodo, kad net ir išvykę iš Lietuvos, žmonės nenori prarasti ryšio su savo tėvyne. Aišku, tas ryšys nebūtinai tik pozityvus. Kai kurie smerkia savo šalį ir visus ten gyvenančius. Vis dėlto R. Lazutka pastebi, kad galbūt daugiau naudos būtų, jeigu žmonės savo šalies nekeiktų, bet labiau organizuotųsi, bandytų savo elgesį keisti ir ieškotų bendraminčių. Kaip žinia, keli žmonės gali padaryti daug daugiau nei vienas.

Kai kurie lietuvių emigrantai į Lietuvą grįžta tik dėl lietuviškų prekių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.