Dėl miesto širdyje – Vilniaus g. 213 – esančių patalpų užvirė kova. Šiaulių miesto valdžia užsimojo iš ten iškrapštyti vienintelį Lietuvoje veikiantį Nacionalinių lėlių muziejų. Esą jis privilioja nepakankamai miesto gyventojų ir miesto svečių. Be to, baigiasi sutarties laikas, todėl pats laikas vietą užleisti jauniesiems miesto verslininkams. Jei taip nutiks, girdi, gyvenimas bulvare vėl virs. O ir pinigėlių miestui nukris. Galutinį sprendimą turėjusi priimti Miesto taryba kaktomis badėsi net kelias valandas. „Mes dabar pastatyti prieš faktą: ar verslas, ar kultūra. Nenoriu tapti įkaitu, kad savo rankomis turėčiau kažką dusinti“, – piktinosi Tarybos nariai. Nori nenori, bet sprendimą priimti teko, nes laimėtojas gali būti tik vienas. Šįkart – tai verslininkai. Kaip reziumavo politikai – kas moka, tas ir muziką užsako.

Verslininkai ateis, lėlės išeis?
Praėjusią savaitę posėdžiavusiai Šiaulių miesto tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo siūlyta perduoti panaudos sutartimi trejiems metams VšĮ „Versli Lietuva“ 165,30 kv. m ploto  patalpas, esančias Vilniaus g. 213. Kaip teigta sprendimo projekte, šiose patalpose galėtų įsikurti vienas iš vos penkių šalyje Bendradarbystės centrų. Šie centrai orientuoti į jaunuosius verslininkus, kuriems minėtame centre būtų suteiktos nemokamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, elektroninės platformos, teikiamos skaitmeninio, kūrybinių industrijų vystymo, socialinio verslo konsultacijos ir pan. Savivaldybei prie Bendradarbystės centro įsikūrimo finansiškai prisidėti neva nereikės. Tuo pasirūpins „Versli Lietuva“, kuri savo projektų įgyvendinimui gavo finansavimą iš Europos Sąjungos fondų.

Tarybos nariai neprieštaravo, kad skatinti jaunimo verslumą – būtina. Tik kilo klausimas, kodėl jaunimui nuspręsta skirti miesto širdyje esančias patalpas. Juk čia ne vienerius metus veikia Nacionalinių lėlių muziejus. Patvirtinus šį sprendimą – lėles tektų iškraustyti. Be to, šiose patalpose savo veiklą norėtų vykdyti ir Šiaulių pramonininkai... Kodėl tuomet aukščiau kitų iškelti būtent verslininkai?

Pranešėja – Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus Privatizavimo ir viešųjų pirkimų poskyrio vedėja – Gitana Stankevičė aiškino, kad tokį sprendimą priėmė Negyvenamųjų patalpų skirstymo komisija.

„Ši vieta – labiausiai tinkama jaunam verslui. Įmonės čia galėtų pradėti bendradarbiauti ir vystyti savo verslą. Tikrai bus daug daugiau žmonių ir didesnis lankomumas, negu kad yra dabar esančiame muziejuje. Be to, atsirastų patrauklumas ir jauni žmonės būti pritraukiami į miestą, į patį miesto centrą“, – pateiktą sprendimo projektą bandė apginti administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus.

Pasirinkimai: kam vienas, kam lavina
Tarybos narių toks atsakymas neįtikino. Esą Šiauliuose yra ir daugiau patrauklių patalpų, kurias galima pasiūlyti verslininkams. Kodėl reikia išvyti Nacionalinių lėlių muziejų, kuriame lankosi mažieji miesto gyventojai, miesto svečiai?

Administracijos direktorius Eduardas Bivainis patikino, jog „Versliai Lietuvai“ buvo pasiūlyta ir daugiau variantų: Šiaulių universiteto bibliotekos, Šiaulių regiono plėtros agentūros, kolegijos, Verslo inkubatoriaus patalpos ir t. t. Jų sprendimas – Vilniaus g. 213. Be to, pabrėžta – jei Taryba neskirs šių patalpų, jaunieji Šiaulių verslininkai liks be Bendradarbystės centro. „Kita jų stotelė būtų Radviliškis“, – sakė E. Bivainis.

Tokie pasisakymai užrūstino opozicijos lyderį Denį Michalenko: „Administracijos spaudimas, kad „Versli Lietuva“ iškeliaus į kitą miestą, tie visi pasisakymai... Tai mažų mažiausia yra „nachališka“.

Čia neišlaikė ir eksmeras Justinas Sartauskas: „Šiandien mes kalbame ultimatumų kalba. Ultimatumus pateikė ne tik „Versli Lietuva“, bet ir Lėlių muziejus. Viename komitete jis pasakė: jeigu prarasiu šitas patalpas, o aš esu unikalus, vienintelis Lietuvoje toks muziejus, be to – privatus, susikrausiu į dėžes, o kur nusėsiu – nežinau.“

Iš tiesų „Versliai Lietuvai“ pasiūlyta daugybė variantų, kur galėtų įsikurti. O kaip su lėlėmis, pramonininkais... Ar jų likimas – nė motais?

„Lėlių muziejui dar prieš pusę metų, kai pratęsinėjome sutartį, buvo pasakyta, kad vis dėlto reikėtų pradėti bendradarbiauti su „Žiburio knygynu“. Tuo tarpu Šiaulių pramonininkų asociacijai buvo pasiūlyta apsidairyti Šiaulių regiono plėtros agentūros patalpose. Jie ten buvo nuvažiavę, bet dar nežinau, atsakymo neturime, ar tos patalpos jiems tiktų ateityje“, – sakė administracijos direktorius E. Bivainis.

Keturi žaidėjai turi susitikti mero kabinete
Diskusijas bandė nuraminti ir miesto meras, teigdamas, kad sutartis su Nacionaliniu lėlių muziejumi jau baigiasi, todėl jis bet kokiu atveju turės išsikraustyti. O jungtis su „Žiburio knygynu“ esą būtų itin naudinga.

„Muziejus niekur neišnyksta. Tam muziejui net veikla pagerės, jeigu jis išdrįs persikelti į „Žiburio knygyną“, kuriame yra daugiau lankytojų nei dabar jų muziejus sulaukia. Toks sprendimas būtų naudingas jiems abiem. Kartu jie galėtų išlikti, o atskirai – vargiai“, – sakė miesto vadovas Artūras Visockas bei pabrėžė, kad reikėtų labiau palaikyti jaunuosius verslininkus, nes visoje Lietuvoje kuriami tik penki Bendradarbystės centrai. „Dėl to centro reikėjo labai stipriai pakovoti. Prarastume tikrai labai labai daug“, – tikino meras.

Tarybos narių palankumą bandė iškovoti ir administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Šiurkus, aiškindamas, kad patalpos būtų skiriamos ne „Versliai Lietuvai“, o jauniems mūsų miesto gyventojams. „Iš „Verslios Lietuvos“ daugų daugiausia ten bus vienas žmogus“, – sakė jis.

Klausėsi Tarybos nariai, galvas kraipė, klausimų lavinomis pranešėją vertė, bet niekaip neišmąstė, kaip priimti visoms pusėms palankų sprendimą.

Po pertraukos gera mintis gimė Tarybos nariui Arūnui Gumuliauskui. „Mes dabar pastatyti prieš faktą: ar verslas, ar kultūra. Pagrindinė problema – patalpos. Žaidimą žaidžia keturi žaidėjai: „Žiburio knygynas“, Nacionalinių lėlių muziejus, „Versli Lietuva“ ir pramonininkai. Aš labai norėčiau ir pageidaučiau, kad tie keturi žaidėjai susitiktų mero kabinete ir išsispręstų visus klausimus. Tada Tarybai nereikėtų tarpusavyje plėšytis. Aš nenoriu tapti įkaitu, kad savo rankomis turėčiau kažką dusinti. Reikia surasti kompromisą, o tam reikia šiek tiek laiko“, – teigė jis ir pasiūlė klausimą atidėti. Esą jei prireiks – bus galima susirinkti į dar vieną Tarybos posėdį.

Deja, į šį pasiūlymą nebuvo sureaguota. Dvi valandas užsitęsusias diskusijas pabandė nuraminti ir Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius: „Man atrodo, kad mes suplakėme į vieną kelis klausimus: kultūra VS verslas. Aš manau, kad tikrai niekas neprieštarauja ir visi nori, jog Nacionalinių lėlių muziejus veiktų ir toliau. Bet kitas dalykas – ar jūs skaitėte sprendimo projektą? Ten aiškiai parašyta, kad „Versli Lietuva“ rašė projektą Europos Sąjungos fondams. Laimėjo. Šį projektą galės įgyvendinti 5 miestuose. Iš didžiųjų miestų Šiauliai – kol kas vienintelis miestas. Bus sukuriamos erdvės jauniems, pradedantiems verslams, kur jie galės pradėti vykdyti savo veiklą. Tikrai nebus taip, kad ten sėdės teta ar dėdė iš kažkokios „Verslios Lietuvos“ ir užsiiminės kokiais nors biurokratiniais dalykais. Tai ar mes norime turėti Bendradarbystės centrą, ar nenorime? Norime? Tai viskas, tvirtiname šį sprendimo projektą, o lėlėms, jeigu jomis taip rūpinamės, ieškome naujų patalpų.“

Jaunimas žengia kartu su pasauliu, valdžia – ne
Ginti Bendradarbystės centro atvyko ir 33-ejų metų šiaulietis Darius Puzinas. Jis pasakojo, kad maždaug prieš 15 metų jam teko palikti gimtąjį miestą. Likimas buvo nubloškęs į Vilnių, vėliau – į Daniją. Čia gabus šiaulietis baigė mokslus interneto biznio srityje ir netrukus sulaukė darbo pasiūlymo – tapti kūrybos direktoriumi Vokietijos sostinėje Berlyne.
„Ten sėkmingai darbavausi iki šių metų sausio mėnesio. Bet aš visada svajojau apie savo biznį. Vokietija – tai nuostabi šalis su begale galimybių. Bet tuo pačiu – labai brangi šalis. Puikiai suvokiau, kad norint pradėti savo verslą, man teks skolintis didelę sumą pinigų ir pradėti verslą nuo skolos. Aš to nenorėjau, todėl kartu su savo sužadėtine Marija pradėjome ieškoti pigesnių alternatyvų. Ieškojome vietų, kur galėtume pradėti verslą iš asmeninių santaupų. Ir Šiauliai pasirodė tam tinkama vieta“, – kodėl po 15 metų vėl grįžo į gimtąjį miestą, pasakojo D. Puzinas.

Tai, kokį miestą šiaulietis regėjo išvykdamas, ir tai, ką pamatė grįžęs, skyrėsi kaip diena ir naktis. Pirmasis maloniai nustebinęs atradimas – šiuolaikiškas Šiaulių miesto jaunimas, kuris esą nesiskiria nuo bet kurio Vakarų Europos miesto jaunimo.

„Žmonės mūsų mieste yra progresyvūs, inovatyvūs ir kūrybingi. Mes galime visi jais didžiuotis. Taigi, mūsų jaunimas žengia koja kojon su pasauliu. Deja, bet to negaliu pasakyti apie mūsų miesto valdžią ir jos darbą. Čia dvelkia stagnacija“, – kritikos valdžiai pažėrė jis.

Keliaudamas po svečias šalis šiaulietis ne kartą susidūrė ir Bendradarbystės centrais, padedančiais jauniems verslininkams pradėti savo veiklą. Jo teigimu, kiekvienas save gerbiantis Vakarų Europos miestelis turi bent vieną tokį centrą. Jau nekalbant apie didžiuosius miestus – čia tokių centrų begalės.

„Ne veltui Europos Sąjunga skatina tokių centrų kūrimą ir mes turėtume didžiuotis, kad Šiauliams suteikta tokia galimybė. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad šiuolaikinis žmogus turi gyventi ateities mieste. Deja, bet Šiauliai – vis dar praeities miestas“, – baigdamas kalbą sakė D. Puzinas ir pabrėžė, jei ši problema nebus sprendžiama, jaunimo emigracija ir toliau nemažės.

Po tokios šiauliečio kalbos Tarybos nariams beliko susidėlioti visus taškus ant „i“ ir balsuoti. 13 Tarybos narių balsavus už, 9 – susilaikius, 4 – nebalsavus, sprendimas priimtas. Į Šiaulių miesto savivaldybę susirinkęs jaunimas tokį politikų verdiktą įvertino plojimais.

Artūro STAPONKAUS nuotr.