Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria tiek Lietuva, tiek Šiauliai, – tai senstanti visuomenė, mažėjantis gyventojų skaičius, nedidelės įsidarbinimo galimybės. Dėl to sulaukiame mažiau investicijų, didėja atskirtis regionuose. Panašu, kad Šiaulių miestas su vykstančiais procesais bando susidoroti, tačiau spręstinų problemų dar yra nemažai. Tuo tarpu Šiaulių regione situacija prastesnė. Nereta regiono savivaldybė patenka į labiausiai ištuštėjusių penketuką. Visos Šiaulių apskrities savivaldybės rikiuojasi paskutiniame reitingo trečdalyje pagal tarptautinės emigracijos srautus. Emigracija iš mūsų apskrities yra intensyvi. Be to, Šiaulių apskrityje nedarbo rodikliai varijuoja nuo vienų mažiausių iki didžiausių šalyje.

Visuomenė sensta
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vykusiame susitikime Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė kalbėjo, kad pagrindinė šalies problema – gyventojų kaita. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1 proc., arba beveik 32,7 tūkst., mažiau gyventojų negu 2015 m. pradžioje. Didžiausias absoliutus gyventojų skaičiaus sumažėjimas fiksuotas Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus miestų savivaldybėse. Pakruojis, Joniškis ir Kelmė pateko į labiausiai per metus ištuštėjusių šalies savivaldybių penketuką.

„Tokie miestai, kaip Alytus arba Šiauliai, dažniau netenka gyventojų, nes gyventojai yra linkę keisti savo gyvenamąją vietą, paprastai jie išvyksta į užsienį. Išvažiuoja siekdami geresnės gyvenimo kokybės. Nuo centro nutolusios savivaldybės labiausiai susiduria su esminėmis šalies problemomis. Ten yra mažos pajamos, pensijos, mažesnės galimybės įsidarbinti“, – pasakojo O. Bložienė.

Anot jos, gyventojų amžius yra vienas iš pagrindinių rodiklių, kai investuotojas svarsto, ar jam ten kelti koją, ar ne. Kuo vyresnė visuomenė, tuo sunkiau pritraukti bet kokį verslą ir tikėtis augimo. Vyriausia visuomenė išlieka Šiaurės Rytų ir Pietų Lietuvoje. Jauniausia – didmiesčiuose arba šalia jų. Kelmėje, kur pensinio amžiaus gyventojų dalis yra didžiausia Šiaulių apskrityje, vidutinė senatvės pensija yra viena mažiausių šalyje.

Gimstamumo rodikliai praėjusiais metais nustebino visus. Gimė penkiais procentais daugiau kūdikių nei 2014 m. visoje Lietuvoje. Didžiausias gimstamumas užfiksuotas didmiesčiuose, išskyrus Šiaulius.

„Gimstamumo šuolis buvo netikėtas ir neplanuotas, nes palyginti su 2014 m. jokių ypatingų pokyčių nebuvo. Natūraliai turbūt gerėjanti gyvenimo kokybė leidžia žmonėms turėti daugiau vaikų. Tačiau tikėtis, kad gimstamumas toliau didės arba išliks toks pat, turbūt neverta“, – svarstė ekonomistė.

Emigruojančių srautai didėja
Visos apskritys kenčia nuo tarptautinės migracijos. Migracija kiekvienais metais: 2008–2009 m. išvykstančiųjų skaičius buvo pats didžiausias, paskui pradėjo mažėti, nes grįždavo tų savivaldybių gyventojai, iš kurių būdavo dažniausiai išvažiuojama. Šiauliai visada patenka tarp tų savivaldybių, kur piliečių grįžta daugiausiai. Dabar grįžta ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir labai daug Didžiosios Britanijos piliečių, tai lietuvių vaikų, gimusių Anglijoje.

Nuo migracijos mažiausiai kenčia tos savivaldybės, kuriose yra senesnė visuomenė. Vyresni rečiau išvažiuoja dėl kalbos barjero, nebenori nieko keisti ir pan. Tarptautinių emigrantų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, didžiausias buvo Visagino, Druskininkų, Akmenės r., Pagėgių ir Šiaulių miesto savivaldybėse. Šiauliai taip pat visada patenka tarp tų savivaldybių, kur emigracija yra didžiausia. Visos Šiaulių apskrities savivaldybės rikiuojasi paskutiniame reitingo trečdalyje pagal tarptautinės emigracijos srautus, t. y. emigracija iš šios apskrities yra intensyvi.

2015 m. emigruojančių svetur srautai, lyginant su 2014 m., padidėjo 22 proc. Imigracija – atvirkščiai – per metus mažėjo dešimtadaliu.

„Tai kelia nerimą, nes mažėja ir perlaidų iš užsienio. Matyti, kad namų ūkio gyventojų ryšys su Lietuva silpsta. Žmonės įsitvirtina kažkur kitur. Be to, net ir gerėjant ekonominei situacijai lietuviai vis dėlto nusprendžia palikti savo šalį“, – akcentavo O. Bložienė.

Tuo tarpu nedarbas visose savivaldybėse mažėjo nevienodais tempais. Šiaulių mieste nedarbas yra ženkliai mažesnis negu Lietuvos vidurkis. Ekonomistės nuomone, tai nėra labai gerai. Iš esmės Šiaulių miesto verslininkai turėtų susidurti su problemomis ieškodami darbo jėgos. Vilnius, Klaipėda taip pat susiduria su ta pačia problema.

Tačiau kai kuriose šalia miestų esančiose apskrities savivaldybėse nedarbas yra dar didesnis. Greta esančios savivaldybės savo nedarbo lygiu skiriasi dar labiau. Jeigu didmiesčiuose verslas susiduria su dideliu darbo jėgos trūkumu, kaimiškose savivaldybėse aukštas nedarbas neleidžia sukurti geresnės gyvenimo kokybės.

Didžiausias nedarbas fiksuotas Ignalinos r., Lazdijų r., Alytaus r., ir Zarasų r. savivaldybėse. Pastebima, kad Šiaulių apskrityje kai kurios savivaldybės susiduria su struktūriniu, ilgalaikiu nedarbu, kai žmonės nesusiranda darbo metus ir ilgiau. Finansų ekspertės teigimu, struktūrinį nedarbą įveikti yra labai sunku. Ilgai nedirbę žmonės netenka motyvacijos, kvalifikacijos, o po to jiems grįžti į darbo rinką tampa dar sunkiau.

Vyresni skolinasi rečiau
Darbo užmokestis beveik visur pakilo šešiais procentais. Tačiau darbo užmokesčių skirtumai tarp savivaldybių yra labai dideli. Vidutinis darbo užmokestis Šiaulių apskrityje viršijo 500 eurų. Akmenės rajonas pateko į didžiausių atlyginimų dešimtuką Lietuvoje.

Jeigu nedarbas yra didelis, akivaizdu, kad reikalinga socialinė parama. Vis dėlto vidutinis mėnesinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo 20 proc. Anot ekonomistės, sumažėjo dėl gerėjančios gyventojų finansinės situacijos, mažėjančio nedarbo ir augančių pajamų.

„Visos savivaldybės turbūt labai gerai pažįsta savo pašalpų gavėjus ir kiek įmanoma taupo biudžetą. Tačiau Šiaulių apskrityje socialinės paramos poreikis yra labai aukštas. Penkios Šiaulių apskrities savivaldybės patenka į dvidešimtuką savivaldybių, kuriose pašalpų gavėjų dalis, tenkanti 1000 gyventojų, yra didžiausia. Joks akylas savivaldybių administratorius to pakeisti negali, nes yra natūralus poreikis socialinės paramos“, – informavo finansų ekspertė.
Dauguma gyventojų mano, kad lietuviai yra labai prasiskolinę. Tačiau ekonomistė sakė, kad Lietuvos gyventojų paskolos su jų pajamomis yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Pradelstos sumos po truputį pradėjo mažėti. 2015 m. vidutinė pradelsta suma Lietuvoje mažėjo 1,4 proc. ir siekė 1933 eurus. Didžiausios vidutinės pradelstos sumos fiksuojamos pajūryje ir sostinėje. Daugiausiai vidutinė pradelsta suma išaugo Pasvalio r., Anykščių r. ir Kupiškio r. savivaldybėse, daugiausiai sumažėjo – Pagėgių savivaldybėje.

Kelmė patenka tarp tų, kur yra mažiausiai pradelstų mokėjimų. Konservatyvūs, vyresni žmonės kažkaip suduria galą su galu, bet nesiskolina. Tai dažniau yra jaunų žmonių pasirinkimas. Bendras delsiančiųjų mokėti skolas skaičius, tenkantis 1000 Lietuvos gyventojų, 2015 m. siekė 88,4. Pradelsti mokėjimai gali būti ir skatinanti emigraciją priežastis, ir intensyvios emigracijos pasekmė, kai išvykusieji nustoja rūpintis Lietuvoje likusiais finansiniais įsipareigojimais.

Daugėja laisvai samdomų darbuotojų
Lietuvoje 2016 m. pradžioje veikė 7 proc. daugiau ūkio subjektų nei 2015 m. pradžioje. Didžioji dalis veikiančių ūkio subjektų telkiasi Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. Tarp 15 mažiausią veikiančių ūkio subjektų koncentraciją turinčių šalies savivaldybių patenka 3 iš Šiaulių apskrities: Akmenės r., Kelmės r., Radviliškio r.

Daugėja dirbančių pagal individualią veiklą, verslo liudijimus. O. Bložienė kalbėjo, kad dažniausiai taip atsitinka, kai savivaldybė pradeda mažinti verslo liudijimo kainas. Jeigu verslo liudijimo kaina nėra didelė, žmonės nėra linkę rizikuoti ir nelegaliai veikti.

Taip pat atsiranda daugiau laisvai samdomų darbuotojų, dirbančių keliems darbdaviams, pavyzdžiui, tai gali būti IT, marketingo specialistai, dailininkai, maketuotojai ir t. t. Savarankiškai dirbančių jaunų žmonių skaičius auga, žmonės nebenori būti priklausomi nuo vieno darbdavio. Verslo liudijimai ir individualios veiklos pažymos yra žymiai populiaresnės savarankiškos veiklos formos Lietuvoje negu mažosios bendrijos ar individualios įmonės. Visose apskrityse populiariausia veiklos rūšis yra kirpyklos ir kitos grožio paslaugos, statybos ir restauravimo darbai, prekyba ne maisto produktais.

Tobulėti dar yra kur
Anot ekonomistės, žvelgiant į Šiaulių apskritį, matyti, kad Šiaulių miestas gebėjo persiorientuoti savo kompetencijas ir patirtį panaudoti kuriant naujus verslus. Tačiau tolimesnės savivaldybės susiduria su visomis pagrindinėmis Lietuvos problemomis.

„Šešiasdešimt savivaldybių yra labai daug. Todėl reikėtų pagalvoti, ar verta papildomai investuoti į kai kurias savivaldybes. Manau, kad viskas priklauso nuo to, kam yra skiriami pinigai. Aišku, gražu, kai šaligatviai nauji, tačiau tai nepaskatina jaunų žmonių gimtinėje pasilikti. Į užsienį žmonės važiuoja ne pasigrožėti gamta, jie važiuoja sau užsitikrinti geresnio gyvenimo“, – pabrėžė O. Bložienė.

Jos teigimu, bet kokia plėtra ar pinigų panaudojimas turi būti vienareikšmiškai nukreiptas tik į darbo vietų kūrimą. Ilgainiui mes turėsime dar daugiau problemų su senstančiais gyventojais ir galime tik pasvajoti apie gražią ateitį. Be to, nereikėtų tikėtis, kad visa Lietuva vystysis vienodai. Kiekviena savivaldybė turėtų atrasti savo išskirtinumą, specializaciją ir ties tuo dirbti. Tikrai ne kiekvienai savivaldybei reikia SPA centrų, jeigu vienas jų jau yra už 20 kilometrų. Galbūt labiau verta investuoti į autobusą, kuris nuolat vežiotų žmones ir pan. Taigi viskas priklauso ir nuo, kur ir kaip yra investuojami pinigai. Jeigu kiekviena savivaldybė galvos tik apie save, nuo to šalies gyventojai netaps turtingesni.

O. Bložienė susirinkusiems kalbėjo apie namų ūkių finansinę situaciją savivaldybėse.
Artūro STAPONKAUS nuotr.