„Tada mes tiesiog džiazavome“, – vakar susitikę su valdžios atstovais prisiminimais apie tai, kaip prieš trisdešimtmetį kūrė Saulės laikrodžio aikštę, dalijosi autoriai. Susitikimo metu paaiškėjo, kad aikštė, kurioje stūkso ir miesto simboliu tapęs „Šauliukas“ – pilna paslapčių, nutylėtų minčių. Jų architektai prieš kelis dešimtmečius neturėjo teisės išsakyti. Dabar, kai artimiausiuose planuose – kapitalinis aikštės remontas, neįgyvendinti tikslai ir norai gali būti išpildyti.

Statė simbolį neaišku kam
„Pirmiausia, kai įžengi į miestą, tu apie jį sprendi iš to, ką matai“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir pabrėžė, kad dėl to itin svarbu sutvarkyti miesto reprezentacines vietas. Tarp jų – ir Saulės laikrodžio aikštę.

Artimiausiu metu, kaip žinia, bus atliekamas kapitalinis aikštės remontas. Kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, kad jis džiugintų visus, nuspręsta pasitarti su Saulės laikrodžio aikštės autoriais: urbanistikos profesoriumi Algiu Vyšniūnu bei architektais Remigijumi Jurėla ir Algimantu Černiausku.

Tiek prieš trisdešimt metų, tiek dabar architektai į gražią idėją žvelgia su ugnelėmis akyse. Nepaisant to, kad nei tada, nei dabar už jų pasiūlymus ir pastangas joks užmokestis nemokamas. Viskas, kaip patys sako, vardan idėjos: „Čia principo reikalas.“

„Ta aikštė atsirado prieš 30 metų. Mes tada tiesiog džiazavome. Viskas taip sugulė, kad ji ėmė ir atsirado. Įsivaizduokite tą kontekstą, kada ideologija ėmė viršų ir neideologiniams paminklams atsirasti praktiškai buvo neįmanoma. Mes tada padarėme ne tik paminklą, bet ir aikštę, kuri absoliučiai neturėjo jokio ideologinio šifro“, – to laiko dvasią priminė architektas A. Černiauskas.
„Ir jūs įsivaizduokite, tais laikas pastatytas paminklas ne kokiam Leninui, ne kokiam didvyriui... Tiesiog simbolis. Dar neaišku kam. Tuo metu tai tikrai buvo iššūkis“, – papildė A. Vyšniūnas ir pasidžiaugė, kad dabar bendruomenė šią skulptūrą vadina miesto simboliu. „Taip nedažnai būna. Nes specialiai kuriant miesto simbolį, tokio pasisekimo sulaukti nepavyktų. Simbolis turi kilti iš žmonių sąmonės. Specialiai to nepadarysi“, – sakė jis.

Aikštė – lakmuso popierėlis bendruomenei
Manyti, kad aikštė buvo kuriama vardan aikštės, būtų neteisinga. Jau tada autorių galvose virė mintys, kurių, jei nesusimąstai, gal nė dabar neįžvelgtum. „Kai mes ją darėme, galvojome, kad ji turi būti sukonstruota antikinės aikštės, graikiškos aikštės amfiteatro principu. Nes žinote, Graikija – tai demokratija. O mes ją sugalvojome juk dar tada, kai Brežnevas buvo gyvas...“ – teigė A. Vyšniūnas ir pridūrė, kad visos užslėptos mintys Lietuvoje tada kažkaip tyliai praėjo. Tuo metu Maskvoje, į kurią aikštės autoriai vyko atsiimti apdovanojimų, buvo stebimasi, kaip jiems tai pavyko.

„Rusai perskaitė tą demokratijos liniją. Tą amfiteatro idėją. Todėl jiems buvo neįtikėtina, jog mes sugebėjome pastatyti tokią aikštę. Nes tuo metu buvo labai aiškiai reglamentuota, kur kokie paminklai galėjo stovėti“, – tikino autoriai.

Šiauliečių pamėgtoje vietoje užkoduota ir daugiau simbolikos. Saulės laikrodžio aikštėje  yra įlieti valandų skaitmenys – 12, 3 ir 6. Įdomus sutapimas, kad ta skaičių seka sudaro 1236 metus, t. y. metus, kai pirmą kartą buvo paminėti Šiauliai.

Norėjo autoriai tuo metu ir vietą ugniai – pagonybės ženklui – surasti, tačiau to padaryti tuomet, deja, nepavyko. Neatsitiktinai, anot aikštės autorių, čia buvo pasodinta ir 15 ąžuolų. „Štai, žiūrėkite, pirmos spalvotos nuotraukos ir dar mažyčiai ąžuolai, simbolizuojantys 15 respublikų. Dabar jie jau užaugę“, – žvelgdamas į senas nuotraukas pasakojo R. Jurėla.

Įvairių simbolių ir sutapimų čia apstu. Visų jų, autorių teigimu, nė neišvardysi. „Aš sakau, kad tai yra lakmuso popierėlis bendruomenei. Kaip ji pamato, kaip ji supranta“, – sako A. Vyšniūnas.

Reikia įsiūbuoti varpą, kol garsas atsiras
Prieš aikštės kapitalinį remontą, autoriai miesto valdžiai išsakė ir savo architektūrinius reikalavimus. Labai reiklūs nebuvo. Prašyta, kad Saulės laikrodžio aikštės remontui būtų naudojamos patvaresnės medžiagos, kad būtų pakeistos savo jau atgyvenusios trinkelės, įrengtas apšvietimas, kad būtų sutvarkyti amfiteatro suolai ir pan.

Kone didžiausias architektų prašymas – kad aikštėje atsirastų informacinės lentelės, kuriose galėtų sugulti informacija apie tai, kaip atsirado ši aikštė, kas ją sukūrė ir t. t. Nes dabar čia ateina ir miesto svečiai, ir vietiniai gyventojai, o kas šios aikštės autoriai – nesužino.

„Galėtų atsirasti informacija, kurios negalėjai pasakyti tada. Kažkada buvo mūsų tokia vizija ir siūlymas, kad galima paimti iš Kryžiuočių kronikų, kur yra 109 eilutės apie Saulės mūšį... Jas gi galima dabar kažkur parodyti. Tada tai buvo neįmanoma“, – teigė A. Vyšniūnas.

Pasiūlymų, idėjų, reikalavimų – ne vienas ir ne du puslapiai. Kaip sako autoriai, daug kas priklauso nuo to, kiek lėšų bus skirta – galbūt pirmiausia pavyks įgyvendinti bent vieną etapą, likę galbūt liks kitoms kartoms.

„Daug kas priklausys ir nuo to, kiek patiems žmonėms, miestiečiams, reikalinga šita aikštė. Gal atsiras sentimentų ir vėl grįšime į aikštę. Kaip tada – per Sąjūdį“, – svarstė A. Černiauskas.
Tiek aikštės autoriai, tiek valdžios atstovai tikisi, jog aikštė atgims, čia vėl klegės šiauliečių balsai, džiugins vaizdai. „Reikia tik įsiūbuoti tą varpą, kol garsas atsiras. O paskui tenai... Bet čia vėl yra visuomenės brandumo indikatorius“, – įsitikinęs A. Vyšniūnas.

Nors idėjų daug, aikštės autoriai kai kuriais klausimais dar nėra priėję bendro sutarimo. Miesto valdžia paprašė, jog architektai dar kelias savaites padiskutuotų ir tuomet pateiktų galutinį reikalavimų sąrašą.

Atstatys elementus, kurių – net neprisimename
„Mes jau esame pasirengę pirkimo sąlygas, karkasą, kuris susijęs su visais techniniais dalykais, sutartį jau esame išsiuntę derinti į Centrinę projektų valdymo agentūrą. Dabar belieka sulaukti, kol autoriai pateiks savo architektūrinius reikalavimus“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera ir pridūrė, kad tuomet bus skelbiamas rangos ir projektavimo konkursas. Visa tai turėtų įvykti per mėnesį.

Remonto darbai greičiausiai prasidės tik kitąmet. Pasiteiravus, ar aikštė po kapitalinio remonto, nesikeis kardinaliai, G. Mendoza-Herrera šypteli: „Visiškai kardinaliai tikrai nesikeis. Tik kokybiškai pagerės vaizdas ir bus atstatyti tokie elementai, kuriuos daugelis jau yra pamiršę. O jauni žmonės, kurie užaugę Šiauliuose, net nežino, kad tokie buvo.“

Preliminari suma, kuri bus skirta aikštės remontui, – 630 tūkst. eurų. 85 proc. sudarys Europos Sąjungos fondų lėšos, likusi suma – iš Savivaldybės ir valstybės biudžeto.