Praūžę du pasauliniai karai buvo patys skaudžiausi Europoje. Žuvo dešimtys milijonų žmonių, sudarkytos, deportuotos tautos, įvestas totalitarinis režimas. Būdamos totalitarinių valstybių sūkuryje Baltijos šalys turbūt nukentėjo labiausiai, tačiau mums pavyko atsitiesti. Griuvo Berlyno siena, susikabinę stovėjome Baltijos kelyje, paskelbėme nepriklausomybę. Atrodo, kad visa tai jau seniai turėjo likti tik prisiminimas, tačiau panašu, kad šiame technologijų amžiuje gali tekti vėl viską pakartoti. Matome karus Gruzijoje, Ukrainoje. Susiduriame su propaganda, gąsdinimais, reikalavimu prisijungti prie Rytų bloko ir t. t. Tad klausimas, ar šiandien Lietuva pajėgi kovoti su esamomis ir galimomis grėsmėmis? Ar mes norime apsiginti ir turėti draugų, kurie galėtų padėti tai padaryti. Į šiuos klausimus bandyta atsakyti Šiaulių universitete vykusiame NATO pajėgų integravimo vieneto (NPIV) štabo susitikime su Šiaulių krašto bendruomene.

Organizuoja įvairias pratybas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis papasakojo apie Šiaulių miesto savivaldybės ir karinių struktūrų sąveiką, miesto mobilizacinius gebėjimus ekstremalių situacijų atveju. Jis informavo, kad mieste yra 23 sirenos, apie kilusią grėsmę gali būti įspėti 82 proc. miesto gyventojų. Jau beveik yra sudaryta galimybė apie pavojų gyventojams pranešti trumpąja žinute. Veikia ekstremalių situacijų komisija, kuri atlieka tam tikras procedūras, ką reikėtų daryti ištikus stichinėms, ekologinėms nelaimėms ir pan. Organizuojamos įvairios pratybos kartu su Lietuvos kariuomene, NATO partneriais. 2015 m. prasidėjo pratybos mieste iki tol buvo treniruojamasi miškuose ir už miesto ribų. Pavyzdžiui, Šiauliuose jau buvo imituota sraigtasparnio avarija, įvairūs gaisrai ir pan.

Administracijos direktorius kalbėjo, kad mokomosios pratybos atliekamos ne tik mieste. Taip pat kuriami mokomieji incidentai geležinkelyje, vykdomos evakuacijos ir t. t.

„Pratybų scenarijus parodė, kad mums dar yra kur tobulėti. Jau žinome, kur yra problemos dėl koordinavimo, ryšių, informavimo. Į visa tai kreipiame didelį dėmesį ir džiaugiamės, kad komunikacija apskritai vyksta“, – sakė E. Bivainis.

Be verslo ne iš vietos
Kaip žinia, net jeigu specialiosios tarnybos ekstremaliomis situacijomis bus pasiruošusios mus apginti, be verslo pagalbos toli nenukeliausime. Labai svarbu, kad kariškiai būtų aprūpinti vandeniu, apgyvendinimu, gautų medicinines paslaugas ir t. t. Todėl reikia sudaryti palankias sąlygas, kad verslas Šiaulių regione galėtų vystytis.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška kalbėjo, kad Šiaulių regione šiuo metu gyvena apie 279 tūkst. gyventojų, dirba 39,9 proc. Vidutinis darbo užmokestis pas mus siekia 559 eurus.

Tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui per metus tenka 707 eurai. Bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro apie 2,59 mlrd. eurų. Vienam gyventojui BVP sukuriama 9100 eurų.

Didžiausios šalys investuotojos yra Danija, Vokietija, Olandija, Švedija. Apdirbamoji pramonė, žemės ūkis, mažmeninė/didmeninė prekyba – tai sritys, kuriose investuotojai veikia dažniausiai.  Pusė dirbančiųjų dirba pramonės sektoriuje. 7,08 proc. visų užsienio įmonių veikia mūsų regione.

Anot direktoriaus, tai yra verslo laukas, kur turėtumėme pasitempti, kur verslo poreikis galėtų būti aukštesnis.

Šiaulių regione pramonės sektoriuje dirba panašus skaičius asmenų, kaip ir visoje Lietuvoje. Paslaugų sektoriuje dirbančiųjų skaičius yra panašus, statybose – šiek tiek mažesnis, tačiau Šiaulių regiono žemės ūkio sektoriuje dirbančiųjų yra daugiau nei Lietuvoje.

Pagrindinės regiono vystymosi pramonės šakos yra mechanikos inžinerija, elektros įrenginiai ir buitinė technika, statybinės medžiagos, tekstilė ir odos apdirbimas. Šiaulių regione 81 proc. visos produkcijos eksportuoja į ES ir tik 19 proc.–  į trečiąsias pasaulio šalis. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Švedija, Lenkija.

Regione plėtojamos specialiosios ekonominės zonos. Tikimasi, kad jose bus sukurtas aktyvus gyvenimas ir jos taps patrauklia vieta užsienio investuotojams.

Ruošimasis gintis – lyg draudimas
„Sutinku, kad be verslo nebus ir investicijų. Be investicijų sunku išlaikyti visuomenę. Todėl man labai džiugu, šiandien būti su jumis Šiauliuose. Esu laimingas vadas, nes turiu puikią komandą, su kuria tenka dirbti Lietuvoje. Mūsų karininkai kiekvieną dieną dirba labai įtemptai mūsų slaptame štabe. Dirbame visuomenei, politikai priima sprendimus, mes juos įgyvendiname. Kiekvieną mėnesį važiuojame vis į kitą Lietuvos regioną tam, kad parodytumėme, kad dirbame žmonėms ir Lietuvai“, – po Šiaulių regiono ekonominės situacijos pristatymo kalbėjo NPIV Lietuvoje vadas pulkininkas Jakobas Larsenas.

Tuo tarpu Lietuvos karininkas pulkininkas leitenantas Mindaugas Petkevičius plačiau papasakojo apie NPIV veiklą. Pirmiausia jis NATO palygino su draudimo kompanija. Štai nusiperkame brangų automobilį ir sutinkame mokėti didelius pinigus už draudimą, tačiau tikimės, kad draudimo neprireiks panaudoti. Brangiai mokame, keikiamės, bet kai kažkas atsitinka, esame laimingi, kad draudimas suveikė.

„Palyginus, kiek gynybai pinigų išleidžia Rusija ir kiek NATO, skirtumas yra akivaizdus. Mes, kaip aljansas, gynybai išleidžiame žymiai daugiau pinigų. Lietuvai tai reikėtų priimti kaip pergalę. Turėtumėme būti laimingi, kad įstojome, mokame draudimą ir tas draudimas veikia. Žengiame žingsnius, kad Lietuvos žmonės būtų ir jaustųsi saugesni“, – kalbėjo M. Petkevičius.

Jis pasakojo, kad aktyvesnių ir ryžtingesnių veiksmų gynyboje pradėta imtis po įvykių Ukrainoje ir Rusijos žengiamų agresyvesnių žingsnių. Tuomet NATO valstybių vadovų susitikime buvo priimtos kelios pagrindinės nuostatos. Sutarta, kad Rytinėse ir pietryčių aljanso šalyse nuolat budės NATO pajėgos. Priimtas sutarimas dėl greitosios parengties pajėgų sukūrimo. Sutarta, kad šalims reikalingi pajėgų integravimo vienetai ir t. t.

Prireiks ir piliečių pagalbos
„NATO ruošiasi ginti visas savo šalis, kurios yra įstojusios į organizaciją. Tačiau kolektyvinė gynyba turi atlikti visas užduotis ir veiksmų planą, kuriam yra pasirašiusi. Džiugu, kad Lietuva į tai reaguoja ir skiria didesnį biudžetą gynybai ir sugrąžino šauktinius. Šauktinių grąžinimas galbūt buvo vienas iš sunkesnių sprendimų visuomenei, bet kariškiams tai yra vienas iš būdų paruošti rezervą ir turėti didesnę kariuomenę“, – pasakojo karininkas.

Mes visi suprantame, kad jeigu reikės gintis, prireiks ir eilinių piliečių pagalbos. Kuo atsiras daugiau piliečių, galinčių ir mokančių laikyti ginklą, su juo elgtis, tuo mes būsime stipresni. Mobilizacijos procesai, naujos įrangos, artilerijos vienetų pirkimas – tai realūs žingsniai, stiprinantys mūsų pačių gynybą. Kaip ten bebūtų, draugai mums padės, tačiau gintis turėsime pradėti patys.

Netrūksta manančių, kad karinių pajėgų mums dar trūksta. M. Petkevičius pasakojo, kad natūralu, jog pajėgos tai didėja, tai mažėja, tačiau nepaisant to, jos yra pasiruošusios veikti.

„Atsakas į grėsmes turi būti adekvatus, nes pakėlęs savo kartelę gali išprovokuoti kito žmogaus atsaką veikti. Šiuo metu veikia nepertraukiamos pajėgos, jos treniruojasi, turime NATO štabą. Manau, kad adekvačius sprendimus jau priėmėme, o ateityje galbūt bus priimti kiti“, – akcentavo karininkas.

Taip pat netrūksta manančiųjų, kad mes su priešininkais kovojome per silpnai, tačiau karininkas ir tokias kalbas suskubo paneigti: „Mūsų gynybinė organizacija yra skaidri, pratybos – skaidrios, taip priešininkas suvokia, kas vyksta, nebelieka nesusipratimų. Aišku, turbūt ne veltui sakoma, kad geriausia gynyba yra puolimas, bet esmė ta, kad aljansas yra gynybinis ir neprovokuoja veikti prieš jį, jis adekvačiai reaguoja į situaciją, kuri yra aplinkui.“

Taigi, džiugu, kad valstybė ėmėsi papildomų priemonių stiprinant gynybą, tačiau nereikėtų užmiršti, kad pagal LR Konstituciją išmokti gintis ir ginti savo šalį yra kiekvieno mūsų pareiga. Todėl nereikėtų tikėtis, kad viską už mus atliks kiti. Kol mes patys netikėsime savo valstybe ir už ją nekovosime, tol nieko nepasieksime.