Dar visai neseniai miesto valdžia buvo pasišovusi kreiptis į specialistus, kurie atliktų tyrimus apie Šiaulių miesto gatvių būklę. Kai kurie politikai griebėsi už galvos: „Kas čia per „išmislai“? Nejaugi patys valdininkai nesugeba išeiti į gatves ir suskaičiuoti, kiek duobių turime?!“ Valdžios atstovai tikina, kad kol kas tyrimų paslaugos dar nepirko. Pirmiausia nori įrodyti, kad kalbama čia ne apie plika akimi matomas duobes gatvėse, o apie tai, kas vyksta giliau, ko nematome. „Viską pasako vienintelis pavyzdys – Pramonės gatvė“, – sako valdžia ir priduria, jog buvo planuota daryti kapitalinį šios gatvės remontą, tačiau paaiškėjo, kad „didžiausia problema yra pagrinduose“. Esą jei jų netvarkysi – darbas nueis perniek, tik pinigai bus išmesti į balą. „Ir vėl mes būsime kvaili, kelininkai – blogi... Būtent dėl to ir reikalingas specialistų balsas“, – teigė valdininkai.

Lietuviai puikiai išmano tris dalykus
Vakar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko Savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos seminaras. Seminaro tema – dėl kelių (gatvių) būklės įvertinimo, rekonstruojamų ir taisomų kelių (gatvių) prioritetinio sąrašo sudarymo ir darbų atlikimo technologijų parinkimo.

Įžanginį seminaro žodį tardamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis juokavo, kad kiekvienas mūsų šalies gyventojas puikiai žino tris dalykus: kaip valdyti šalį, kaip žaisti krepšinį ir kaip tvarkyti kelius.

Jei ne gyventojai, tai politikai tikrai žino, kad specialistai gatvių būklės nustatymui tikrai nereikalingi. Esą patys Savivaldybės klerkai galėtų šiek tiek pajudėti, po miestą pavaikščioti ir duobes suskaičiuoti.

„Leisiu sau pajuokauti, kad visada visi žino, kaip reikia prižiūrėti kelius, kaip juos reikia taisyti ir nustatyti defektus iš akies. Kad nebebūtų tokių diskusijų, ar reikia klausimą dėl gatvių būklės nustatymo atiduoti į specialistų rankas, surengtas šis seminaras. Žinote, kartais kai mes matome kokį paviršinį asfalto defektą, dar nereiškia, kad tik tas paviršius ir yra blogas. Gali būti, kad giliau net kelio pagrindų nebėra“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė E. Bivainis.

Jį suskubo papildyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas: „Pasakysiu vieną vienintelį pavyzdį, dėl kurio čia viskas ir vyksta, t. y. mūsų Pramonės gatvė. Po žiemos pamatėme, kad visos gatvės deformacijos rodo ne viršutinės kelio dangos irimą ar lūžius, bet akivaizdu, kad viskas vyksta iš giliau. Gali būti, kad didžiausia problema yra pagrinduose. Todėl ir norime nupirkti paslaugą, kad būtų atestuota įmonė, kuri pasakytų, jog toje gatvėje išlyginamojo sluoksnio dėti negalima. Nes po metų mes turėsime tą pačią situaciją ir vėlgi būsime kaltinami, kad nemokame remontuoti gatvių.“

Dėmesio sulauktų prasčiausios būklės gatvės
A. Androsovas Šiaulių miesto savivaldybėje, kaip pats teigia, dirba maždaug penkerius metus. Kiek pamena, per šiuos metus Pramonės gatvė, kuri – itin baisios būklės, kasmet vis buvo palopoma, o kapitalinio remonto kaip nebuvo, taip nebuvo daroma.

Šiemet Šiauliai gavo maždaug 700 tūkst. eurų kapitaliniam kelių remontui. Buvo svarstyta, jog už šias lėšas pagaliau pavyks sutvarkyti Pramonės gatvę. Paaiškėjus, kad minėtos gatvės problema glūdi „šaknyse“, jog kyla rizika, kad įrengus išlyginamąjį sluoksnį gali atsirasti deformacijos ir plyšiai, dėl ko lėšos būtų panaudotos visiškai netikslingai, nuspręsta šios idėjos atsisakyti.
„Šį mėnesį eisime į Tarybą prašydami keisti Pramonės gatvę į Architektų gavę. Architektų gatvėje taip pat darytume kapitalinį remontą. Ten kelio dangos pažeidimai, tiek mūsų specialistų, tiek rangovų specialistų nuomone, nėra susiję su pagrindu“, – sakė Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Jei Miesto taryba pritars, tuomet greit Architektų gatvė bus tvarkingesnė. O koks likimas lauks Pramonės gatvės? Paliksime merdėti? „Ne, norime, kad ją ištirtų profesionalai, kad pasakytų, kokias technologijas taikyti ir pan. Tuomet po Architektų gatvės būtų tvarkoma ji“, – teigė A. Androsovas.
Valdžia tikisi, kad specialistų atlikti tyrimai padėtų sudaryti ne tik gatvių sąrašą, kurio viršūnėje stovėtų prasčiausios miesto gatvės, bet ir paneigtų gyventojų dvejones, jog mieste tvarkomos tik tos gatvės, kuriose gyvena politikai ar kita miesto grietinėlė. „Kelių būklės įvertinimo paslauga taip pat padėtų atsakyti į klausimą, kodėl viena, o ne kita gatvė atsiduria remontuojamų gatvių sąrašo viršuje. Bus aišku, kad eiliškumas parodo kelio būklę. O ne todėl, kad kažkoks politikas, ar jo mama gyvena toje gatvėje“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto vicemeras Domas Griškevičius.

Kas iš tų tyrimų, jei lėšų gatvių tvarkymui nėra?
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje lankėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Audrius Vaitkus, kuris patikino, jog Šiaulių valdžia dviračio neišradinėja. Tokie tyrimai Lietuvoje – jokia naujiena.

„Iš tiesų tokie tyrimai Lietuvoje jau labai seniai atliekami. Tiek gatvių, tiek kelių. Tyrimus reikia atlikti pirmiausia tam, kad žinotume esamą kelių būklę. Nes tik žinodami esamą būklę galime priimti tinkamiausią sprendimą, kuris bus pigiausias, racionaliausias ir užtikrins ilgiausią infrastruktūros gyvavimą, šiuo atveju – gatvių ilgaamžiškumą. Galiu patikinti, kad tyrimams išleista pinigų suma paskui atsiperka dešimteriopai“, – žurnalistams sakė A. Vaitkus.

Seminaro dalyviai klausydami VGTU atstovo sunerimo – esą gražiai jis kalba, tačiau neaišku, ar iš tiesų Šiauliams būtų naudingi tokie tyrimai. Neva išsitirsime tas miesto gatves, sužinosime, kur problemos slypi ir ką... Nieko! Nes pinigų jų tvarkymui, kaip visada, neatsiras. Ir kas tada iš tų tyrimų?

„Dėl šito tikrai nereikėtų baimintis. Jeigu yra atliekami tyrimai tam tikrame gatvės ruože ar visose gatvėse, tyrimai išlieka tol, kol gatvė egzistuoja. Jeigu gavus tyrimų rezultatus nesiimama jokių veiksmų ir gatvė toliau eksploatuojama, tyrimų rezultatai išlieka toliau galioti ir paskui, vėl grįžus prie tos gatvės, norint priimti tam tikrą remontų sprendinį, puikiai galima naudoti tuos pačius tyrimų rezultatus. Tik reikia atlikti tam tikras papildomas vizualines apžiūras, kurias gali atlikti ir savivaldybės specialistai“, – aiškino Kelių tyrimo instituto direktorius dr. A. Vaitkus.

Paklaustas, kiek gali kainuoti toks vienas tyrimėlis, A. Vaitkus patikino, kad tikslią sumą pasakyti sunku. Viskas priklauso nuo to, kiek gatvių planuojama tirti. „Gali kainuoti nuo 500 eurų iki 10, 15 ar 20 tūkst. eurų. Viskas priklauso nuo to, kokia apimtis tiriama. Galima tirti mažais ruoželiais. Pavyzdžiui, pradžioje galima ištirti trečdalį gatvių, kitais metais – dar trečdalį ir pan.“, – sakė jis.

Prasnaudėme kilometrą kelio
Planai, planais, bet grįžkime į dabartį. Valdžios atstovai neslepia, kad skundų ir raštų dėl prastų gatvių Šiauliuose gauna nuolat. O ir patys nebando įrodyti, jog važinėjame ir vaikštome tobulais keliais.

„Kas neturi gerų kelių, tas negali turėti gero gyvenimo“, – žodžiais iš kalbos, pasakytos 1939 m. Žemaičių plento atidarymo proga, savo kalbą pradėjo vakar savivaldybėje apsilankęs Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas.

Žurnalistai teiravosi, kas čia yra, kad kone visi Lietuvos gyventojai burnoja dėl prastų šaligatvių, gatvių, kelių... „Viena aišku, kad tiek lėšų, kiek prašo savivaldybės, negauname. Poreikis yra kur kas didesnis“, – teigė jis.

Tiesa, ir patys miestai kartais snaudžia, neišnaudoja galimybių pagerinti savo miesto infrastruktūrą. „Šiauliai kažkuriais metais neįsisavino lėšų. O suma buvo nemaža. Miestiečiams būtų buvę galima vos ne kilometrą kokio kelio nutiesti“, – sakė J. Gedvilas ir pabrėžė, kad savivaldybės privalo atlikti namų darbus – paruošti reikiamą dokumentaciją ir pan., o tada prašyti finansinės paramos. „Kad nebūtų taip, jog neturi kokio projekto parengę ir pan. Reikia ruoštis, teikti prašymus objektams finansuoti. Bet tiems objektams, kurie jau yra aptarti, kur techniniai projektai parengti ir t. t. Kad gavus lėšas, galėtume skelbti viešąjį pirkimą ir... važiuojam“, – pridūrė Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas J. Gedvilas.

Valdžios atstovai teigia, jog šis seminaras buvo naudingas. Daugiau informacijos pasisėmė tiek administracijos darbuotojai, tiek tyrimus iki šiol atkakliai kritikavę Tarybos nariai... „Jeigu po šio seminaro mes įtikinsime politikus, kad nedarome nesąmonių, tai tęsime pirkimo procedūras ir iki rudens turėtume įsigyti šią kelių būklės įvertinimo paslaugą. Galima numatyti, kad per metus apytiksliai galima ištirti 50 kilometrų. Ir tie 50 km tyrimų kainuotų apie 20 tūkst. ar 30 tūkst. eurų“, – ateities planus baigdamas pokalbį atskleidė Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Androsovas.