Kiekvienas dirbantis kūrybinį darbą neišvengiamai susiduria su autorių teisėmis. Pavyzdžiui, neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio ar jo dalies viešas atgaminimas, paskelbimas, panaudojimas net ir nekomerciniais tikslais gali užtraukti baudą nuo 289 iki 579 eurų. Todėl būtina žinoti, kada ir kokiais atvejais kūrinį saugo autorių bei gretutinės teisės. Tad Šiaulių miesto muziejų, bibliotekų, galerijų ir kt. įstaigų darbuotojai, taip pat kūrėjai, mokslininkai bei žiniasklaidos atstovai Šiaulių „Aušros“ muziejuje vykusiame seminare aptarė autorių teisių formas, pažeidimų pasekmes ir reikalavimus, keliamus autoriniams darbams. Seminare pateikta ne tik naudinga teorinė informacija, bet ir paaiškinti konkretūs pavyzdžiai.
Muziejiniais resursais galima pasinaudoti ir internetu
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė pirmiausia apžvelgė pagrindines problemas, iškylančias viešai naudojant muziejaus informacinius išteklius. Įdomu tai, kad Šiaulių „Aušros“ muziejus aptarnauja apie 200 interesantų, prašančių vieno ar kito eksponato kopijos, kuria galėtų pasinaudoti įvairiems tikslams.
Lietuvos muziejai dabar savo eksponatus skelbia Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Muziejai šioje sistemoje talpina savo turimus eksponatus, o ji sudaro sąlygas visiems vartotojams labai patogiu būdu naudotis muziejiniais resursais. Užėjus į LIMIS pradinį puslapį susiradęs atitinkamą temą ten pat gali surasti suformuotą prašymą, kurį užpildžius galima gauti didesnės raiškos eksponato vaizdą.
Jau prašyme yra pateikiama informacija apie autorių teises – kaip reikia elgtis, jei muziejus disponuoja arba nedisponuoja jomis. Šiuo metu LIMIS yra paskelbti beveik 25 500 suskaitmenintų Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatų (vaizdas ir metaduomenys). Galima rasti vien informacijos apie maždaug 40 tūkst. eksponatų.
„Jeigu muziejus nedisponuoja kūrinio autorinėmis teisėmis, LIMIS kūrinio vaizdas nėra pateikiamas. Tais atvejais, kai muziejus nedisponuoja eksponato kopijos naudojimo autorinėmis ir gretutinėmis teisėmis, naudotojas turi gauti autoriaus ar autorių teisių turėtojo raštišką sutikimą“, – sakė V. Šiukščienė.
Pasak jos, dabar autorines teises turimos į 72 217 muziejaus kūrinių – ne vien eksponatų, bet ir archyvo, fototekos vertybių. Kita dalis eksponatų – tai kūriniai našlaičiai, kurių autorių teisės nežinomos arba apie jas neįmanoma gauti informacijos.
Net ir vaiko piešinį saugo autorių teisės
Kvalifikuota prelegentė – advokatė ir patentinė patikėtinė bei Lietuvos patentinių patikėtinių asociacijos Bendradarbiavimo grupės vadovė Edita Ivanauskienė kalbėjo apie autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą atminties institucijų veikloje – kada galima ir negalima naudoti autorių teisių saugomų kūrinių, kaip gauti leidimą pasinaudoti kūriniu ar gretutinių teisių objektu.
„Iš esmės autorių teisės – teisinė kategorija, kuri naudojama suteikiant autoriui tam tikras išimtines teises kontroliuoti kūrinio panaudojimą įstatymo nustatytu laikotarpiu. Tai būtų turtinės ir taip pat autoriui suteikiamos neturtinės teisės. Ši teisinė kategorija draudžia nepagarbiai elgtis su kūriniu bei leidžia išlaikyti autoriaus ryšį su juo“, – aiškino E. Ivanauskienė.
Turtinės teisės autoriui yra perduodamos sutartimi, paveldėjimo ar kita įstatymo nustatyta tvarka, o neturtinės teisės – autorystės teisės, teisė į autoriaus vardą ir kūrinio neliečiamybę – neperduodamos.
„Nusipirkti teisės, kad nebūtų nurodomas autoriaus vardas arba kad būtų galima iškraipyti kūrinį, negalima ne tik Lietuvoje, iš esmės panašiai Europos Sąjungoje ginamos neturtinės teisės. Tačiau dažnai jos apeinamos sutartyse numatant tokias sąlygas – tokias kaip antai, autorius sutinka, kad jo vardas ir pavardė nebūtų nurodomi kūrinyje. Dažnai leidėjai, kompiuterių programų gamintojai, projekte dalyvaujant labai daug autorių, net ir laikraščių leidyboje tokia sutarties nuostata dažnai įgalina neskelbti autoriaus vardo ir pavardės“, – pateikė pavyzdį E. Ivanauskienė.
Pasak prelegentės, ne visi kūriniai yra saugomi – tik tie, kurie yra originalūs, tapę kūrybinės veiklos, intelektinės veiklos rezultatu, išreikštu objektyvia forma.
„Objektyvi – nebūtinai rašytinė forma, tai gali būti ir žodinė forma, bet kokia forma, kurią galima užfiksuoti. Net ir žodinė paskaita būtų saugoma. Teismų praktikoje originalumas suprantamas keliais aspektais – tai subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis – kai kūrinyje yra tam tikras savitumas, individualumas, kūrinio autoriaus asmenybės atspindys, kitoniškumas. Objektyviuoju atveju užtenka, kad tai būtų paties autoriaus sukurtas intelektinės veiklos rezultatas. Subjektyvusis taikomas paveikslams, tradiciniams kūriniams, o objektyvusis – kompiuterių programoms, dizainui, fotografijai, naujiesiems kūriniams, kurie sukurti techninių priemonių pagalba. Net ir vaiko sukurti piešiniai gali būti saugomi autorių teisės, t. y. nepriklausomai nuo žmogaus kvalifikacijos, amžiaus ar net meninės kūrinio vertės – pakanka, kad kūrinys būtų originalus“, – kalbėjo E. Ivanauskienė.
Originali idėja – neapsaugojama
Autorių teisės, deja, nesaugo idėjų. Tad gera idėja verčiau su niekuo nesidalyti, kol ji nebus įgyvendinta tam tikra išraiška. Taip pat atskirų duomenų, teisės aktų, oficialių administracinio teisinio norminio pobūdžio aktų, teismų sprendimų ir pan.
Atradimai irgi nesaugomi – pavyzdžiui, atrastas gamtos reiškinys. Štai mokslininkai staiga atranda naują žvaigždę, bet nors ir prie savo ieškojimų praleido visą gyvenimą, surasto fakto negalima pasisavinti, net ir archeologinio atradimo.
O štai muziejų ir viešųjų bibliotekų veikla paremta autorių teisių apribojimu. Jeigu šito nebūtų, tai muziejai ir bibliotekos turėtų už viską mokėti autoriams.
„Daugelis muziejų gali nemokamai eksponuoti paveikslus, kitaip nuolat turėtų mokėti Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijai (LATGA). Panaudos teisė yra svarbi bibliotekoms – autorių teisių apsaugos terminai, ką biblioteka ir daro, teikia panaudai knygas, tad išimtinė autoriaus teisė yra leisti pasinaudoti savo knygomis neatlygintinai. Jei nebūtų šios išimties, jos turėtų mokėti už tai, kad leidžiama kitiems pasinaudoti knygomis. Už panaudos teisę moka valstybė – kasmet Kultūros ministerija skiria biudžetą, o LATGA padalija atlyginimus autoriams už jų knygų pasinaudojimą bibliotekose“, – sako specialistė.
Tad tai gera žinia pradedantiems rašyti ar planuojantiems išleisti knygą – užsiregistravus LATGA gausite atlyginimą už tai, kad kopijuojamos jūsų knygos, tai pat už knygų panaudą (jeigu tik knygos bus skaitomos bibliotekose).
„Kai kurių skaitomiausių knygų autoriai gauna maždaug 3000 eurų atlyginimą per metus. Už reprografinį atgaminimą sumos didėja ir tikėtina, kad taip pat susidarytų nemažai papildomo atlyginimo. Jei knyga populiari – kasmet mokomas atlyginimas už tai, kad knyga skaitoma ir kopijuojama“, – teigia E. Ivanauskienė.



