Senjorai neigia stereotipus – esą jie yra per seni išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu. Technologijų bendrovių duomenys rodo, kad vis daugiau 65 metų ir vyresnių šalies gyventojų atranda internetą ir išmaniųjų technologijų paslaugas, kuriomis jie naudojasi valdydami finansus, bendraudami su artimaisiais ir turiningai leisdami laisvalaikį. Netrūksta ir tokių, kurie naršo internete naudodami išmaniuosius telefonus. Kompiuterinio raštingumo mokytojai antrina, kad susidraugauti su išmaniosiomis technologijomis senjorai ryžtasi vis dažniau. Iš pradžių prie kompiuterių sėda galbūt šiek tiek nedrąsiai, bet galiausiai techniką perpranta visi. O patys senjorai tvirtina, kad mokytis nesunku, tiesiog tam reikia skirti daugiau laiko ir kantrybės.
Kompiuteris baugina ne visus
Kompiuterinio raštingumo mokytoja Nijolė Prakapienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad netrūksta senjorų, norinčių išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu. Mokytis išdrįsta net tie, kurie niekada anksčiau nebuvo atsisėdę prie kompiuterio.
„Iš pradžių kai kurie jų būna labai išsigandę, bijo sugadinti kompiuterį. Tačiau mes stengiamės juos nuraminti, paaiškiname, kad nieko blogo nenutiks“, – tvirtina N. Prakapienė.
Ji pasakoja, kad senjorams pirmiausia suteikiami pagrindai. Paaiškinama kaip įjungti ir išjungti kompiuterį, kaip valdyti kompiuterio pelytę. Pastarąją iš karto įvaldyti pavyksta ne visiems. Būna, kad iš pradžių rankos šiek tiek dreba, bet galiausiai techniką visi perpranta. Pelytės valdymo įgūdžiai sustiprinami naudojantis kompiuterine programa. Mokytojai senjorus ragina piešti taip lyg ant lapo. Kai pirmieji žingsneliai žengti, toliau dėmesys skiriamas klaviatūrai. Paaiškinamos klaviatūros funkcijos, jų reikšmė.
Mokytojos teigimu, vieni išgirstą informaciją įsisavina greičiau, kitiems prireikia šiek tiek daugiau laiko. Tai priklauso nuo žmogaus charakterio ir noro viską išmokti. Paprastai kompiuterinio raštingumo kursai trunka penkias dienas, tačiau atsiranda norinčiųjų mokytis ir kelias savaites.
Su didžiausiais sunkumais senjorai susiduria, kai pramoksta naudotis kompiuteriu ir tampa pažengusiais vartotojais. Pavyzdžiui, jiems ne visada pavyksta perprasti įvairias programas. Tačiau gabūs senjorai nepasiduoda ir vis tiek viską išmoksta.
Nevengia naudotis internetu
Vis dėlto yra ir tokių, kurie iš pradžių pasiryžta mokytis, bet pamatę, kad tai nėra labai paprasta – nusigręžia ir išeina. Todėl, mokytojos teigimu, per pirmąsias pamokas stengiamasi nekalbėti vien teorine kalba. Pasirodo, kad būtent teorija mokinius labiausiai išgąsdina.
„Po pamokos mes visada paklausiame, kodėl žmogus nusprendė nebaigti kursų, paaiškiname, kad tik iš pradžių viskas gali atrodyti labai sudėtinga, o po to būna lengviau. Pasitaiko, kad po to kiti mokytis sugrįžta“, – sako N. Prakapienė.
Su sunkumais šiek tiek susiduria ir mokytojai. Jiems sunkiausia nusiteikti psichologiškai, juk tenka mokyti vyresnius už save. Tačiau visas laikas skirtas senjorams galiausiai atsiperka. Anot pedagogės, smagu žmogui suteikti naudos.
Išmokę naudotis kompiuteriu, senjorai nevengia naudotis internetu. Jie apsilanko naujienų portaluose, skaito el. laikraščius. Tik atsargiai žiūri į siūlomas el. bankininkystės paslaugas. Bijo pakliūti ant sukčių kabliuko, nenori, kad jie išviliotų pinigų. Taip pat nesiryžta tapti aktyviais socialinių tinklų vartotojais. Sako, kad geriau su žmonėmis bendrauti akis į akį negu internetu.
Kompiuterinio raštingumo mokytoja ragina senjorus į kompiuterį nežiūrėti kaip į baubą: „Šiais laikais sunku išsiversti be interneto, kompiuterinių technologijų. Gyvenimas eina į priekį, prie naujovių būtina prisitaikyti. Tam amžiaus ribos nėra. Net senjorai gali išmokti ko nors naujo.“
Mokantis didelių sunkumų nekyla
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Birutė Kilčiauskaitė pasakoja, kad senjorai mielai registruojasi į kompiuterinio raštingumo kursus ir ateina mokytis. Bibliotekininkės teigimu, tai puiki proga ne tik išmokti ko nors naujo, bet ir pabendrauti su kitais žmonėmis.
„Viskas priklauso nuo to, kaip gerai senjoras pažįsta kompiuterį. Jei žmogus turi namie kompiuterį ir juo šiek tiek naudojasi, tai didesnių sunkumų mokantis dažniausiai nekyla. Tik gal ekrane vaizdas šiek tiek pasikeičia ir tai sutrikdo žmogų. Bet pamažu su viskuo susipažinus mokslai sekasi puikiai. O jei žmogus kompiuterio neturi namuose, tada būna ir tokių dalykų, kad atėjęs į kompiuterinio raštingumo kursus bijo prie kompiuterio prisiliesti. Tada būna tikrai sunku mokytis, bet išmokstama“, – pabrėžia B. Kilčiauskaitė.
Tuo tarpu jai, kaip mokytojai, sunkiausia informaciją perteikti taip, kad kitiems klausyti būti įdomu: „Mokslas niekada nebuvo lengvas dalykas. Mokytojas turi susipažinti su kiekvienu žmogumi ir pažinti jo mokymosi gabumus. Paaiškinti viską nėra sunku, bet paaiškinti taip, kad suprastų ir prisimintų, nėra lengva.“
Kaip ten bebūtų, ji sako, kad skirti laiko senjorams malonu. Svarbiausia, kad pats žmogus norėtų išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu. Prisijaukinę šias technologijas žmonės turi galimybę pabendrauti su į užsienį išvykusiais artimaisiais, pažįstamais, greičiau gauti reikiamos informacijos. Todėl, anot jos, mokytis kompiuterio raštingumo tikrai verta.
Mokslui amžius – ne riba
Šiaulietis fotomenininkas Algirdas Musneckis sako, kad naudotis kompiuteriu gali išmokti visi, o teigiantys priešingai yra tinginiai: „Kompiuteriui, internetui žmonės nėra per seni – tai tinginystė. Išmokti naudotis kompiuteriu nėra sunku. Tik nemėgstu „Facebooko“. Ten gali visi vienas ant kito varyti, o aš neturiu tam laiko. Be to, ten virusai labai atakuoja.“
Jis atvirauja, kad turėjo griežtą mokytoją, kuris greitai visą informaciją susakydavo ir reikėdavo sparčiai tą informaciją suvirškinti. Anot A. Musneckio, tai lygiai tas pat, kas įkritus į vandenį turi išmokti plaukti: „Svarbiausia, reikia domėtis, tuo sirgti. Tuomet informaciją, nepriklausomai nuo amžiaus, gali greitai įsisavinti. Jei sakysi, kad negaliu, nemoku, tai ir neišmoksi – reikia norėti.“
A. Musneckis pasakoja, kad jam šiek tiek problemų kilo dėl anglų kalbos. Kadangi rašytinės ir sakytinės kalbos atitikmenys skiriasi, susigaudyti ne visada greitai pavykdavo. Tačiau kadangi anglų kalbos mokėsi tiek mokykloje, tiek Pedagoginiame institute, galiausiai greitai viską perprato.
Bet kuriuo atveju, fotografas sako, mokytis naudotis naujausiomis technologijomis reikia visiems. Pavasarį, vasarą galbūt iš tiesų geriau krapštytis sode, bet juk žiemą nėra ką veikti. O prisėdus prie kompiuterio galima daug ką sužinoti, šalies praeitį prisiminti ir t. t.
Pasiteisinimus prilygina tinginystei
Kraštotyrininkė Irena Rudzinskienė prasitaria, kad mokytis naudotis kompiuteriu pasiryžo dėl darbo. Kadangi jos darbas susijęs su kraštotyra, anksčiau jai tekdavo daug važinėti į kitus miestus, kad galėtų paskaityti gimimo, santuokų, mirties dokumentus. O atsiradus kompiuteriui ir internetui visi šie duomenys yra sukelti į elektroninę sistemą, todėl kiekvienas prie jos prisijungęs šiuos dokumentus gali skaityti namuose, nebereikia niekur toli važiuoti.
„Tai labai patogu, viską galiu padaryti namuose. Išmokti naudotis kompiuteriu gali visi, reikia tik daug kantrybės ir atkaklumo“, – pabrėžia I. Rudzinskienė.
Ji sako, kad kompiuterinio raštingumo pradmenų mokėsi savarankiškai, o kilus papildomų klausimų kreipdavosi į bibliotekininkes. Tiesiog susirašė pagrindines taisykles ir jų mokėsi.
„Žmonės kompiuteriui negali būti per seni. Tegul tik savęs taip nenuteikia. Manau, kad vieni akių gailisi, kiti laiko neturi, o tretiems galbūt gėda paprašyti, paklausti. Dabar yra visokių kursų, tereikia norėti juose dalyvauti. Išmokti naudotis kompiuteriu verta, nes galima labai įdomių publikacijų paskaityti, pabendrauti su užsienyje gyvenančiais giminaičiais“, – sako kraštotyrininkė.
A. Musneckis: „Išmokti naudotis kompiuteriu nėra sunku.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
I. Rudzinskienė: „Išmokti naudotis kompiuteriu gali visi, reikia tik daug kantrybės ir atkaklumo.“
Redakcijos archyvo nuotr.
