Šiaulių miesto taryboje – sumaištis. Šią savaitę spaudos konferenciją suorganizavę opozicijos atstovai „papylė“ kritikos valdančiajai daugumai, o ypač – merui. Tačiau panašu, kad burnoja ne tik opozicija, bet ir patys valdantieji ne visada suranda bendrą kalbą. Trys politinės jėgos: Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai šią savaitę įteikė merui pareiškimą, kuriame „pipirų“ duodama per lėtai dirbančiai Savivaldybės administracijai bei merui, kuris, girdi, bando „prastumti“ Socialdemokratų partijos kandidatą į Seimą.

Įteiktas raštas merui
Antradienį Šiaulių miesto savivaldybė buvo panaši į skruzdėlyną – gyvenimas čia virte virė. Į spaudos konferenciją skubėjo opozicijos atstovai, į mero kabinetą – valdantieji. Tiek vieni, tiek kiti turėjo pastabų apie pirmuosius šios kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos metus.

Kad kritikuoja opozicija, pripažinkim, nieko keisto. Jie ir patys juokiasi: „Tokia mūsų pareiga.“ Tačiau smalsu, kokiu tikslu raštą į mero kabinetą nunešė valdantieji, kokia juoda katė tarp jų prabėgo.

Ant mero stalo padėtas raštas, pasirašytas 10 tarybos narių: Tomo Petreikio, Arūno Gumuliausko, Artūro Kulikausko, Godos Gargasaitės, Vlado Artūro Balsio, Jono Bartkaus, Gintaro Karalevičiaus, Aurimo Lanko, Arūno Rimkaus ir Stasio Tumėno.

Rašte primename, jog prabėgo metai po Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos valdančiosios daugumos koalicinės sutarties pasirašymo. Prieš metus buvo užsibrėžta gražių tikslų, tačiau minėtus Tarybos narius jaudina, jog kai kurių programų įgyvendinimas stringa dėl atsainaus kai kurių Savivaldybės administracijos darbuotojų požiūrio.
„Artėjant 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijai, dėl aršios politinės kovos gali iškilti nauji pavojai, pakenksiantys Šiaulių miesto savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos koalicijos stabilumui“, – rašoma merui įteiktame rašte.

Mylimas, mylimesnis, mylimiausias
Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas A. Kulikauskas „Šiaulių naujienoms“ pasakojo, kaip gimė minėtas pareiškimas. „Ten išdėstytos trijų jėgų: konservatorių, Liberalų sąjūdžio bei valstiečių ir žaliųjų mintys. Būtent tų trijų partijų pagrindu buvo pasirašyta koalicijos programa. Ji tiko ir mero Artūro Visocko sąrašui, kuris pasirašė po ta programa. Stebėdami, kaip vyksta veiksmas, matome, kad kai kurie dalykai stringa. Stringa būtent administracijos lygmenyje, todėl ir gimė tas pareiškimas“, – sakė jis.

Rašte, kaip jau minėta, paliestas ir mero elgesys. Politikai stebisi, jog miesto gatvėmis vaikščiodami šiauliečiai gali stebėti plakatus, kuriuose – miesto meras demonstruoja savo palankumą socialdemokratui Seimo nariui Arvydui Mockui. Nuotraukų, kuriose užfiksuoti draugiški judviejų santykiai, netrūksta ir socialiniuose tinkluose. „Taip rašte atsirado punktas, kuriuo pasižadėjome neremti opozicijos kandidatų. Nes įsivaizduokite, kaip atrodytų, jei Algirdas Butkevičius paremtų Gabrielių Landsbergį ir dar verstų visą valdančiąją koaliciją Seime remti jį. Nėra politinės logikos“, – mero elgesiu stebėjosi  A. Kulikauskas.

Netrukus papildė, kad užanty tikrai nelaiko jokio akmens A. Mockui, tiesiog toks mero elgesys nelogiškas.

„Nenorėčiau, kad darbai vyktų per Seimo rinkimų prizmę. Šiauliečiai patys išsirinks geriausius kandidatus. O Savivaldybės taryba, administracija turi dirbti miestui ir reikia gerai raitotis rankoves, nes situacija yra tokia, kokia yra“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas.

Tikslas – užmegzti dialogą
Raštą pateikę „sukilėliai“ sako, jog tokiu būdu jie nemaištauja ir toks elgesys šiukštu nereiškia, kad valdančioji dauguma kuria planą, kaip pasukti skirtingais keliais. Noras paprastas – susėsti prie bendro stalo ir pasikalbėti.
„Tą pačią koalicijos programą reikėtų kartu peržiūrėti. Juk tas priemonių planas nėra kažkokia konstanta ar šventa karvė. Gal iš tiesų dėl objektyvių priežasčių stringa kai kurie dalykai. Bet apie tai reikia kalbėtis, o dabar yra dialogo trūkumas tarp administracijos ir mūsų“, – sako Tarybos narys A. Kulikauskas.

Politikai tikina, kad informaciją apie miestui svarbius klausimus sužino ne iš Savivaldybės, o iš žiniasklaidos. „Pavyzdžiui, Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinės mokyklos reorganizacija, kažkokie procesai ar pamąstymai dėl Šiaulių universiteto gimnazijos. Tai sužinome iš laikraščių“, – sako jie.

Mero durys atidarytos, ar ne?
Apie tai, kad meras atsitvėręs tylos siena, spaudos konferencijoje kalbėjo ir opozicijos atstovai. „Tie metai parodė, jog dabartinė valdančioji dauguma su meru priešaky nenori ar negeba bendradarbiauti su Tarybos nariais, nepriklausančiais valdančiajai daugumai“, – pareiškė  Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas ir opozicijos lyderis Denis Michalenko bei paragino miesto merą nebijoti bendrauti su opozicija bet kokiu jam tinkančiu būdu: ar trumposiomis telefono žinutėmis, ar el. paštu, ar „Facebooke“. „Jei gyvai – būtų puiku“, – sakė D. Michalenko.

Šiaulių miesto merą A. Visocką tokie kaltinimai stebina. „Mero durys visada yra atidarytos ne tik Tarybos nariams, bet ir kiekvienam miesto gyventojui“, – sako jis ir pasakoja istoriją, jog visai neseniai buvo užsukęs taksi vairuotojas, kuris skundėsi prastu administracijos darbu dėl leidimų išdavimo. Mero teigimu, šiaulietis piktinosi, kad leidimai nebuvo išduoti maždaug mėnesį, nes atsakingas asmuo tuo metu atostogavo ar sirgo. „Mano galva, tai visiškai nesuprantama praktika. Aš tam žmogui pasakiau, jei problema kartosis – skambink. Taip ir įvyko. Jis paskambino antrą kartą. Žmogus buvo priimtas į rytinį posėdį ir problema išspręsta. Kas draudžia šitaip elgtis politikams? Jei tai padaro paprasti miesto gyventojai, gali padaryti ir jie“, – įsitikinęs miesto meras.

A. Visockas mano, kad prieš kritikuodami pirmiausia turėtumėme pažvelgti į save ir paklausti, ar iš tiesų padarėme viską, jog sužinotumėme rūpimą informaciją. „Trūksta pačių Tarybos narių iniciatyvos. Jeigu tu nori padaryti gerą darbą, tu visada rasi būdų, kaip tai padaryti. O jei tu nori tik pašūkauti, tada atleiskit... Aš į Tarybos sprendimus negaliu įtraukti tokių dalykų, kurie vadinasi „Pašūkaukim“, – teigia jis ir pabrėžia, kad racionalius pasiūlymus ir apsvarstytas bei išgrynintas problemas jis mielai išklausys ir ieškos būdų, kaip jas spręsti.

Kliūva administracinė reforma
Tarybos nariams kliūva ne tik mero, bet ir administracijos darbas. Valdantieji piktinasi, kad dėl aplaidaus administracijos darbo stringa užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas. Tuo metu opozicijai nesuprantama naujoji Savivaldybės administracijos reforma. Spaudos konferencijos metu eksmeras Justinas Sartauskas kraipė pečiais ir stebėjosi, kaip galima pirmiausia pasidaryti naują Savivaldybės administracijos struktūrą, o tik tada analizuoti, kas kokias funkcijas atlikinės. „Dirbančiųjų mažės, o viršininkų – daugės. Žodžiu, apskritai pirma arklio stato vežimą“, – kritiką pylė eksmeras.

Prabėgs Šiaulių miesto gimtadienis, renginių maratonas, ateis spalis ir opa – staigmenėlė. „Tu laisvas“, – tokius žodžius, anot opozicijos, išgirs kai kurie dabartiniai Savivaldybės administracijos darbuotojai. Didžiausia bėda esą ta, kad apie planuojamą atleidimą iš darbo kol kas niekas su darbuotojais nekalba. Viskas vyksta už akių. Kitaip tariant, vieša paslaptis.

Norėtų, girdi, administracijos darbuotojai savo ateitį išsiaiškinti, norėtų pasidalyti įžvalgomis dėl reformos, bet jei tik valdantiesiems nepatiko kažkas, tuoj pareikš: „Išsišokėli, patylėk!“

„Šiuo metu tokia atmosfera. Žmonės bijo kalbėti, pasakyti kitokią nuomonę“, – tikino socialdemokratas J. Sartauskas.

Į Savivaldybę skubės psichologas?
Panašu, kad kalbos apie tvyrančią įtampą Savivaldybėje – ne iš piršto laužtos. Gali būti, jog artimiausiu metu Savivaldybės administracijos darbuotojams pagalbą teiks psichologas. „Girdime opoziciją kalbant, kad Savivaldybėje tvyro įtampa, todėl nusprendėme pasiteirauti, galbūt darbuotojai mano, kad jiems yra reikalinga psichologo pagalba“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis ir pridūrė, kad šiuo metu elektroninėje erdvėje kaip tik vyksta darbuotojų apklausa.

Šiuo metu 60 proc. atsakiusiųjų teigia, kad psichologo paslaugų jiems nereikia, 40 proc. – kad reikia. „40 proc. yra tikrai didelė dalis. Jeigu toks santykis ir toliau laikysis, tikrai apgalvosime galimybę kuriam laikui organizuoti  psichologų konsultacijas“, – baigdamas pokalbį sakė administracijos direktorius E. Bivainis.