Kaip ir kasmet, balandžio 15-ąją minime Pasaulinę kultūros dieną. Pati kultūros sąvoka labai plati. Kaip aiškina Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė, vienam kultūra yra tai, kaip reikia gražiai gerti kavą ir iš gražaus puodelio, kaip gražiai vaikščioti ar kultūringai elgtis, kitam – kaip kultūringai leisti laisvalaikį. Tačiau svarbiausia stengtis turtinti save tikrąja kultūra, o ne greitai suvirškinamais jos produktais. Neadekvatus užmokestis jaunimo nežavi, todėl, kaip sako D. Kinčinaitienė, Šiauliuose kultūra laikosi tik ant entuziastingų ir jau brandaus amžiaus menininkų pečių. Pamainos nėra, todėl kultūros likimas Šiauliuose kol kas užtikrintos ateities neturi.

Aplinka formuoja asmenybę
Kokią kultūrą turime, pasak D. Kinčinaitienės, priklauso nuo visos šalies identiteto, nuo politikos, nuo mūsų socialinių sluoksnių.

„Kultūra visada kinta ir tai stebime atsigręžę į praeitį. Dabar XXI amžiuje kultūra turi savas spalvas, kitoks žmonių susidomėjimas kultūra, nei buvo, ir tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus išsilavinimo, supratimo, vertybių skalės. Manau, jog kultūra kiekvienam žmogui svarbi, nes būtent ji parodo, kiek brandus tas žmogus, kaip jis supranta, kas yra šalis, šeima, žmonės, miestas, kaip tai vertina ir brangina. Aplinka, kurioje žmogus gimė, veikia – kaip injekcija to žmogaus ateičiai, todėl jau nuo gimimo svarbi supanti aplinka“, – aiškina Kultūros skyriaus vedėja.

Šiaulių mieste susiformavo daug talentingų ir kultūringų žmonių. Vieni gyvena tyliai ir apie  juos mažiau žinome, kiti daugiau reiškiasi. Tačiau, kaip praktika rodo, paprastai talentai kelia sparnus ir palieka Šiaulius.

„Dar ne visi išvyko iš Šiaulių ir turime tokių asmenybių, kuriomis galime didžiuotis, kurios tiki, jog Šiauliai gali būti įdomūs, turtingi ir pavyzdys ne tik kitam Lietuvos miestui, bet ir kitai šaliai. Daugelis menininkų kalba, jog Šiauliai yra kultūros erdvė, kurioje užaugo daug gabių žmonių. Vieni ryškiausių, kurie savo gebėjimus ištobulinę muzikos srityje. Kaip bebūtų gaila, mūsų talentai išvyksta studijuoti į kitus miestus ar net gyvenimo kelią renkasi užsienyje, tačiau gimimo vieta, kur atsiskleidė talentas – Šiauliai. Šis miestas turi savo šarmo. Stebime, kad į Šiaulius kartais sugrįžta talentai su savo pasiekimais, pasidalija patirtimi“, – pasakoja D. Kinčinaitienė.

Pati D. Kinčinaitienė visą gyvenimą domėjosi menu, nes augo meną ir kultūrą mylinčioje šeimoje. Tėtis buvo pedagogas, tačiau visada šalia šios profesijos buvo muzika. Mama buvo žurnalistė, sesuo muzikė, pati nuo vaikystės lankė muzikos mokyklą, vėliau pabaigė studijas Šiaulių universiteto Menų fakultete.

„Mane visą gyvenimą lydėjo muzika ir dailė. Žinau, ką reiškia dirbti su jaunais talentais mokytojui, kiek reikia įdėti savo pastangų ir jėgų, kad jie atsiskleistų, tad ką nors pakeisti tikrai sunku“, – sako Kultūros skyriaus vedėja.

Atvykusieji domisi tik lankytinais objektais
Atvykę svečiai į Šiaulius dažniausiai skiria dėmesį lankytiniems objektams, o ne pramonės ar kitoms įstaigoms. Tačiau, anot D. Kinčinaitienės, tai normalu, nes visada lankant kitą miestą ar šalį, norisi pamatyti tas vietas, kokių nėra gimtinėje.

„Šiauliai turi tokių vietų, kuriomis esame išskirtiniai ir net vieninteliai. Vienas pavyzdžių – Šiaulių „Aušros“ Fotografijos muziejus, kuris vienintelis toks Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse. Ne kartą teko girdėti, kaip svečiai iš užsienio su nuostaba žiūri, jog tokiame mažame muziejuje tiek daug fotoaparatų. Tačiau turime ir daugiau lankytinų vietų bei objektų, kurie svarbūs miestui, įdomūs savo istorija miesto svečiams.  Tačiau taip jau yra, kad koncertai, dailės galerijos, muziejai – tai erdvės, kurias dažniausiai turistai ir lanko. Labai retai lankomi pramonės centrai. Šiauliuose yra išimtis Šokolado muziejus. Galėtų mieste atsirasti ir daugiau tokių pramonės vietų, kuriose būtų galima matyti, kaip kuriamas vienas ar kitas produktas ir šalia veiktų edukacinės programos“, – pastebėjimus išsakė Kultūros skyriaus vedėja.

Perspektyva miestui – dėmesys jaunimui
Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, siekiant prikelti kultūrą Šiaulių mieste naujam gyvenimui, būtina atsigręžti į jaunimą, nes tai mūsų ateitis.

„Reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunimui, kuris dar likęs Šiauliuose. Stebime, jog jaunimas ieško nišų mieste, kuriose galėtų turėti kūrybinę erdvę, ruošti pamokas ar tiesiog būti. Galvoju, kad laikui bėgant turėtų atsirasti kūrybinė erdvė jaunimui. Turime pavyzdį bulvare, kur jaunimas važinėja riedučiais ir ta grupelė gyvena savo komunoje. Tačiau reali situacija rodo, jog tas jaunimas reiškiasi kaip benamiai ir bet kada jiems savivaliauti gali būti uždrausta. Todėl ir reikia daugiau pozityvaus požiūrio į jaunimą. Jaunimui reikia uždegti žalią šviesą, gal net finansiškai padėti atrasti savo kūrybinę erdvę“, – sako D. Kinčinaitienė.

Mieste vyksta daug ir įvairių renginių, tačiau daugelis jų jaunimo kažkodėl nedomina. Todėl pats jaunimas turėtų norėti įsitraukti į kūrybinę veiklą.

„Per vieną dieną didelių pokyčių nesulauksime. Reikalinga jaunimo iniciatyva, tada gal ir miesto valdžia daugiau dėmesio skirtų jaunimui. Manau, jog erdvė, kuri reikalinga jaunimui, laikui bėgant atsiras Kultūros centre vykdant pastato rekonstrukciją buvusioje „Makso“ dalyje. Duok Dieve, kad iki tol visas jaunimas iš Šiaulių neišvažinėtų. Tačiau ir pats Šiaulių miesto jaunimas turi duoti žinią, kad nori veiklos, savo kūrybinės erdvės“, – aiškina Kultūros skyriaus vedėja.

Miesto kultūra – entuziastų rankose
Daugeliui jau seniai aišku, kad menas ir kultūra yra finansiškai labai skurdžiai besilaikančios sferos. Šiuo metu kur tik pažvelgsi, meno vadovų ir kultūros darbuotojų amžiaus vidurkis – 50 metų ir daugiau. Menininkai atiduoda savo laiką ir širdį ir dažniausiai iš to meno ir kultūros duonos nevalgo, nes paprasčiausiai neužtenka. D. Kinčinaitienė sako, jog baisu net prognozuoti, koks Šiaulių miesto kultūros likimas laukia po dešimt ar daugiau metų, nes jos puoselėtojai jau brandaus amžiaus, o jaunimo pritraukti niekaip nepavyksta.

„Reglamentuoti teisės aktai nenustato, kiek metų savo pareigas eiti gali kultūros darbuotojai, vadovai. Kol kas rotacija egzistuoja tik Dramos teatro, „Aušros“ muziejaus ir koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovams. Manau, jog nuo kultūros įstaigų vadovų priklauso, kokias asmenybes jie geba suburti. Jei kūrybiška ir stipri asmenybė geba pritraukti jaunų žmonių, tokios įstaigos dar gyvuoja ir gyvuos. Šią mintį plėtojant visada prieš akis turiu Remigijų Adomaitį, kuris yra „Dagilėlio“ mokyklos įkūrėjas ir meno vadovas. Jei jo nebūtų, gal atsirastų kas kitas, tačiau tokio kito R. Adomaičio niekada nebus. Turime didžiuotis ir Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, kurios meno vadovai geba išugdyti būrį puikių smuikininkų ar akordeonininkų. Liūdna tiesa, kad Šiauliuose trūksta jaunų žmonių, mylinčių kultūrą, tačiau jei tokių būtų, jie tikriausiai galėtų veikti tik naujai įkurtose meno organizacijose“, – teigia Kultūros skyriaus vedėja.

Daug meno vadovų bandė auginti jaunąją kartą, kuri juos galėtų pakeisti, bet neužaugino. Todėl gali būti, kad laikui bėgant kai kurie kolektyvai išnyks. Tačiau, anot D. Kinčinaitienės, ši problema visuotinė, nes nėra ir jaunų specialistų, kuriuos ruoštų mūsų universitete. Šiaulių miestas nežavi ir kitų miestų jaunimo, todėl ir trūksta specialistų, nors Savivaldybė planuoja skirti stipendijas gerai besimokantiems studentams, jau yra skiriamos stipendijos menininkams.

Duonos iš meno nevalgysi?
Šiaulių mieste kultūros darbuotojų darbo užmokestis palyginti su Vilniaus itin mažas. Nors ir stengiamasi didinti darbo koeficientą, iš esmės situacija negerėja.

„Kultūros įstaigų darbuotojai dirba ir po darbo valandų, dalyvauja renginiuose, o kitą dieną jie turi būti žvalūs ir pasiruošę naujai dienai. Manau, jog turėtų būti suteikta galimybė menininkams ar kultūros darbuotojams kurti neskaičiuojant resursų, tačiau tada toks žmogus turėtų iš savo darbo normaliai pragyventi. Prie visų problemų prisideda ir jaunimo ugdymas, kuriam diegiama, jog svarbu kuo greičiau pasiekti rezultatą, čia ir dabar reikalauti gero darbo užmokesčio. To jaunimas ir   tikisi siekdamas įsidarbinti. Kadangi nesuvokia, kaip gali bet kuris kultūros darbuotojas normaliai gyventi iš tokių mažų resursų, tada savo ateitį kurti renkasi užsienyje, o į Lietuvą sugrįžta tik pasigirti savo pasiekimais, atostogauti“, – sako D. Kinčinaitienė.

Matome savo miesto talentingus žmones, kurie kuria ir yra garsūs pasaulyje, didžiuojamės, kad tai mūsų jaunoji karta, nors iš tikrųjų išvykęs gyventi į užsienį tas jaunimas atstovauja jau visai kitai šaliai. Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, jei nesikeis politika kultūros klausimais ir dėl jaunimo įdarbinimo, sulauksime liūdnų rezultatų. Reikia pagalvoti, jog vien tik kultūros studijos brangiai kainuoja.

Dėmesys kultūros darbuotojams – tik Kultūros dieną?
Žinant miesto vadovų užimtumą ir turimų problemų sūkurį, dalyvauti visose kultūros renginiuose miesto vadovai neįstengia, tačiau, pasak D. Kinčinaitienės, niekada menininkų nepamiršta.

„Menui miesto vadovai nėra abejingi, ir kai tik gali visuomet gerą žodį pasako, dalyvauja renginiuose, jei suspėja. Šių metų miesto renginių programai pridėta 100 tūkstančių eurų, tad labai negalime ir skųstis. Bet ir paslaugos brangiau kainuoja. Bet kuriuo atveju stengiamės, kad renginiai būtų įdomūs ir kokybiški“, – sako Kultūros skyriaus vedėja.
Šiauliuose pasaulinę kultūros dieną dažniausiai mini atskirai kiekviena kultūros įstaiga, kaip ji sugalvoja. Šiemet situacija kartojasi. Tačiau yra planuojamas Šiaulių dailės galerijoje  vakaras, kurio metu bus pasveikinti 10 kultūros ir meno darbuotojų, aktyvūs renginių dalyviai. Jiems bus įteiktos padėkos.

„Kultūros dieną laukia nuoširdus ir paprastas renginys, kurį vainikuos fortepijoninės muzikos koncertas. Nors norėtųsi visai kitaip minėti šią dieną: susodinti visus kultūros darbuotojus į autobusus ir išvežti į kitą miestą, į renginį, kad jie pamatytų, kas vyksta  kituose miestuose, ką galima pamatyti. Buvo idėja padovanoti spektaklį, tačiau visa tai daug kainuoja, todėl idėja galbūt bus įgyvendinama kitais ar dar kitais metais“, – nuogąstauja D. Kinčinaitienė.

Šiaulietis – smalsus žiūrovas
Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, šiaulietis yra smalsus žmogus, tai rodo pilnos koncertų ir teatro salės.

„Buvo laikas, kai matėme, jog mūsų miesto žmogus įpratęs pramogauti ir eidavo į renginius, kurių turinys nebuvo labai svarbus. Manau, jog komercinių teatrų pasirodymai ypač mažosiose miestuose žmonėms apsuko galvas ir pakeitė požiūrį į kultūrą. Daugeliui patinka, kas kultūroje pateikiama greitai suvirškinant, bet reikia atkreipti dėmesį, jog tokie renginiai žmogaus kaip asmenybės neturtina. Dabar situacija kiek keičiasi. Štai Vilniuje pradeda atsirasti menininkų, kurie stengiasi ištaisyti šią visuotinę kultūros problemą. Todėl vis dažniau stebime ir nemokamus renginius, kurie yra su kiek kitokiu turinio nei buvo anksčiau“, – pastebėjimus išsakė D. Kinčinaitienė.

Kultūros skyriaus vedėja D. Kinčinaitienė sako, kad Šiauliuose kultūra laikosi ant entuziastingų ir brandaus amžiaus menininkų pečių. Pamainos nėra, tad kultūros likimas Šiauliuose kol kas neturi užtikrintos ateities. 

Artūro STAPONKAUS nutr.