Balandžio 4–15 dienomis visos Europos Sąjungos valstybės narės organizavo Europos darbdavių dienas. Akcijos metu siekta užmegzti ryšius su kuo daugiau darbdavių, skatinti dialogą tarp valstybinių užimtumo tarnybų ir darbdavių, atkreipti dėmesį į įdarbinimo problemas. Šiaulių teritorinė darbo birža taip pat organizavo teminius susitikimus, apskrito stalo diskusijas su darbdaviais, rengė karjeros dienas. Darbdavių dienas užbaigė padėkos renginys darbdaviams. Jiems padėkota už konstruktyvų bendradarbiavimą.
Bedarbiams trūksta motyvacijos
Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad darbdaviai, mokymo įstaigos, verslininkų asociacijos nariai privalo vienytis. Jeigu atstovai iš įvairių institucijų aktyviau bendradarbiautų, pasiektumėme ženkliai geresnių rezultatų, o problemos lengviau išsispręstų.
Direktorius pastebėjo, kad kuo toliau, tuo labiau darbdaviai darbuotojų pradeda žvalgytis ne Lietuvoje, bet užsienio šalyse. Taip yra, nes pas mus labai trūksta kai kurių sričių specialistų. Apskritai, Lietuvoje bedarbių yra labai daug, bet paprastai tai nekvalifikuoti, žemos motyvacijos asmenys.
Bet kokiu atveju darbdaviams reikalingi tiek aukštąjį, tiek profesinį išsilavinimą turintys asmenys. Tačiau šiuolaikinis jaunimas linkęs pastarojo reikšmę nuvertinti. R. Domarkas svarstė, kad pagrindinė to priežastis – manymas, kad mokytis profesinio rengimo centre yra negarbinga.
Jis metė akmenuką ir į aukštųjų mokyklų darželį. Anot jo, universitetai, kolegijos galėtų ruošti tikslinius specialistus konkrečiai darbo vietai. Aišku, nėra blogai, jeigu universitetą baigęs ir platesnį požiūrį į tam tikrus dalykus įgijęs asmuo toliau specializuojasi konkrečiose darbovietėse, tačiau dėl to labiau turėtų susitarti pačios mokyklos ir verslas.
Žodžiu, darbo birža visko negali atlikti viena, iniciatyvų reikia ir iš kitų visuomenės grupių. Jeigu verslininkai tiksliai numatytų, kokių specialistų jiems, pavyzdžiui, reikės per trejus metus, o aukštosios mokyklos aktyviau į tai reaguotų ir tokius specialistus paruoštų, tuomet darbo biržos specialistams būtų lengviau pasiūlyti konkretų asmenį konkrečiai darbo vietai.
Reikia efektyvesnio dialogo
Vienos įmonės personalo vadybininkė Janina Danienė sakė, kad darbdaviams bendradarbiavimas su darbo birža atneša daug naudos: „Jie mums padeda susirasti darbuotojų, paieška nebereikia rūpintis patiems. Labai didelis pliusas, kad paruošia ir rekomenduoja tokius specialistus, kurių mums labiausiai trūksta.“
Šiaulių teritorinės darbo biržos Radviliškio skyriaus vedėja paaiškino, kad paruošti atitinkamus specialistus nėra sunku, tereikia žinoti, kokios srities specialisto įmonei reikia: „Mes nedarome jokios atrankos, tiesiog žmogus ateina ir pareiškia norą mokytis. Tada mes žmogų imame į glėbį ir žiūrime, ar tai paklausi specialybė, ar ne. Jeigu atsakymas teigiamas, mes nelaukiame, kol susidarys pilna grupė ir siunčiame juos į atitinkamas mokyklas, kuriose moko ir po kelis asmenis.“
Tuo tarpu verslininkas Aurelijus Raugalas kalbėjo, kad daug kas priklauso ne tik nuo darbdavio valios, žmogaus įgytos specialybės, bet ir nuo jo motyvacijos.
„Darbuotojus labiausiai motyvuoja nebūtinai tik atlyginimas. Tai tėra tik viena iš sudėtinių dalių“, –pabrėžė A. Raugalas. Darbuotojams ne mažiau svarbus ir žmogiškasis faktorius: draugiškas kolektyvas, jauki aplinka. Taip pat labai svarbios darbo sąlygos. Dažniausiai žmonės įmonę palieka ne dėl algos, bet netinkamų darbo sąlygų. Žinoma, tai nereiškia, kad įmonės turėtų tik daugiau pinigų skirti darbo aplinkai ir mokėti mažesnius atlyginimus, reikia surasti tą balansą, kuris tenkintų tiek darbdavį, tiek darbuotoją.“
Reziumuodamas verslininkas akcentavo, kad įmonei labai svarbu turėti profesionalų personalo vadovą. Jeigu jis sugebės būti puikiu tarpininku tarp mokinio, gamybos ir mokymo įstaigos – vadinasi, bus pasiekta gerų rezultatų: „Manau, kad daug nemotyvuotų žmonių nėra, galbūt paprasčiausiai čia trūksta tik susikalbėjimo.“
