Lietuvoje 9 371 skyrybos 2015-aisiais mokesčių mokėtojams kainuos apie 221 milijoną eurų nuostolių. O dėl per pastaruosius penkerius metus įvykusių skyrybų patirsime daugiau kaip 1,1 milijardo eurų nuostolių. Taip suskaičiavo konsultantas, psichologas, šeimų išsaugojimo specialistas Mykolas Truncė, pritaikęs JAV mokslininkų skaičiavimo metodiką. Patyrinėjęs Statistikos departamento duomenis jis išsiaiškino, kad pagal didžiausią skyrybų procentą 2015 m. pirmauja Zarasų rajono savivaldybė (60,3 proc.), o Šiaulių miesto savivaldybė yra kiek aukščiau viso šalies vidurkio (45,5 proc) – 25 vietoje iš 60. Nėra taip blogai.
Bet kaip skyrybos gali atsiliepti mūsų kišenei?
Trumpalaikė skyrybų nauda atneša didžiulių nuostolių
„Šiaulių naujienoms“ M. Truncė sakė, kad nuostoliai susidaro todėl, kad išsiskyrę žmonės patenka į skurdą. Vieni emigruoja, kitiems reikia socialinės paramos. Po skyrybų vaikai lieka be rimtos tėvų priežiūros ir dėmesio, tad padidėja rizika pasukti nusikalstamais keliais.
JAV atliktas tyrimas nustatė, kad yra tiesioginis ryšys tarp skyrybų ir nusikalstamumo lygio. Kaip sako psichologas, vaikai, kuriems teko išgyventi tėvų skyrybas, prasčiau mokosi, įgyja prastesnį išsilavinimą, o suaugus jiems tampa sunku integruotis į darbo rinką. Jie mažiau uždirba, mažiau sumoka mokesčių. Vienišos mamos vaikui yra kur kas didesnė rizika patekti į kriminalinį pasaulį. M. Truncė primena, kad kalėjimai, teismai ir kt. kainuoja fantastiškus pinigus.
Pasak jo, sumažinus skyrybų skaičių, sumažėtų ir nuostoliai, kuriuos patiriame dėl neigiamų skyrybų pasekmių.
„Mano misija yra atkreipti visuomenės dėmesį į šitą problemą. O jau mūsų visų bendras reikalas – panaikinti šakninę problemą, iš kur kyla nepageidaujamos pasekmės – skurdas, blogas vaikų elgesys, vedantis prie kitų nuostolių. Tai skyrybų pasekmė. Mes turime išsiaiškinti, iš kur skyrybos atsiranda, o mano analizė rodo, kad sutuoktiniai nemoka bendrauti vienas su kitu kaip lygiaverčiai partneriai. Vyras dar laikosi to modelio, kuris buvo 6000 metų skiepytas visų religijų (vedos, judaizmas, krikščionybė, islamas), kad vyras yra šeimos galva, o moteris turi jam paklusti“, – sako M. Truncė.
Pasak jo, civilizuotuose kraštuose, kur moteris yra lygi vyrui, šitas modelis šeimai nebetinka. O kitokio niekas nemoko ir nesiūlo. Mokytis belieka iš buvusių šeimų, kuriose pavyzdžiai dažniausiai irgi buvo neidealūs.
„Tad dabar moterys dažniau inicijuoja skyrybas, kadangi nėra patenkintos nelygiaverčiais santykiais. Bet nukenčia jos pačios, vaikai ir visuomenė“, – sako psichologas.
Belieka… mokytis
Pasak jo, sutuoktiniai pirmiausiai turi išmokti bendrauti vienas su kitu neįžeisdami. Juk ne kas kita, o būtent įžeidinėjimai gimdo emocinį atšalimą, nusisukimą. Tada atsiranda „nekalbadieniai“, tada ir pinigai imami dėlioti į atskirus biudžetus, galų gale pereinama į gyvenimą atskirai, o netrukus laukia skyrybos.
Pasak M. Truncės, nei visuomenė, nei valdžia nesupranta, kad skyrybos yra problema, kurią reikia spręsti. „Išsiunčiau 131 laišką su informacija Seimo nariams, gavau keturis atsakymus – viena Seimo narė atsakė, kad dėl to kalti vyrai, iš kito gavau automatinį atsakymą, tik vienas suprato, apie ką aš kalbu. Seimo nariams šita problema nerūpi“, – teigia M. Truncė.
Laiškai taip pat iškeliavo į maždaug 60 savivaldybių – tebuvo vienas atsakymas.
Akivaizdu, kad iš to galima ir neblogai užsidirbti, bet tik skyrybų meistrams – dabar apstu centrų, kurie siūlo greitas skyrybas, net ir viliojančias akcijas skyrybų paketams. Išsiskirti, rodos, yra patogu ir pigu – santykiams atgaivinti, pataisyti, pasistengti suprasti vienas kitą nebėra laiko.
Kasmet skyrėsi 475 poros
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė padiktuoja šiauliečių statistiką.
Per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai skyrėsi 475 poros, 11 ištuokų kasmet sudarė gyvenantys užsienyje. Iki šių metų balandžio 12-osios įvyko 108 santuokos nutraukimai. „Santuokos nutraukimo lyginti su santuokų sudarymo skaičiumi nebūtų tikslu, kadangi santuoka sudaroma tais pačiais metais, tais pačiais metais išsiskiria ir tie, kurie santuokoje išgyveno dvidešimt metų arba tik vienerius“, – sako vedėja, primindama, kad santuokoje poros gyvena labai skirtingą laikotarpį.
Tačiau galima pasidžiaugti – pavasariop į Civilinės metrikacijos skyrių plūstelėjo porų, panorusių įregistruoti santuoką – prašymų registruotis pateikta maždaug 200.
