Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinės mokyklos likvidacija kyštelėjo ylą iš maišo – prireikus nukreipti didesnį būrį vaikų į kitą netoliese esančią mokyklą paaiškėjo, kad kaimynės masės vaikų „staiga“ priimti negali. Tad tėveliams teko sukti galvą, kur mokysis jų atžalos. Gerosios naujienos tos, kad valdžia svarsto palankų siūlymą norintiems savo vaikus ir toliau leisti į katalikišką mokyklą. Vadovaujantis mokyklų aptarnaujamomis teritorijomis, registro duomenimis apie mieste gimusius ir augančius vaikus bei Tarybos sprendimais, mokinukų skaičius paprastai sėkmingai pasiskirsto. Tačiau kai kuriose mokyklose jų išlieka itin daug.

Pradinukų gausa dėl buvusio didesnio gimstamumo
„Santarvės“ gimnazijos, vienintelės Šiauliuose su 1–12 klasėmis, direktorė Ingrida Kuolienė pastebi, kad pakeitus mokymo metodiką gimnazija pasidarė patraukli ir lietuvių šeimoms. Tad ne veltui tėvai svarstė apie galimybę savo vaikams mokytis čia.

„Antri metai visus dalykus dėstome lietuvių kalba, o  rusų kalbą dėstome pagal gimtosios kalbos programą. Automatiškai tai pasidarė patrauklu šiauliečiams, t. y. patrauklu ir mišrioms šeimoms, ir lietuvių šeimoms. Gimnazijoje visiškai užpildytos pirmoji ir antroji klasės, trečioji – laisvesnė, nes joje dėstoma pagal senąją metodiką (visi dalykai rusų kalba). Šiuo metu pradėjo pildytis šeštoji ir septintoji klasės, nes tėvų prašymu čia irgi pakeitėme mokymo modelį“, – sako direktorė.

Kaip ji sako, specifinės mokyklos – tautinių mažumų –  reorganizacija nelietė. Tik pakišo koją tai, kad spaudai paskelbus apie mokyklos perkėlimo planus sumažėjo vaikų skaičius. „O tai savaime suprantama, nes tėvai nori stabilumo. Tačiau dabar vėl pradėjome augti“, – džiaugiasi direktorė.

Pasak jos, pradinukų Šiauliuose galimai padaugėjo. Taip, jos manymu, atsitiko dėl padidėjusio gimstamumo prieš 7 metus. „Paskui jų vėl šiek tiek sumažės, taip yra ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje“, – mano I. Kuolienė.

O štai Jovaro progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza sako, kad progimnazija yra viena iš stabiliausių miesto mokyklų. „Pastaruosius penkerius metus pas mus vaikų skaičius nesikeitė, jų nuolat būdavo 750. Mes tuo ir džiaugiamės, – sako direktorius ir įvardija vieną iš daugybės priežasčių, minėtą ir  I. Kuolienės: – Gimstamumas prieš 7–8 metus buvo padidėjęs ir iš tikrųjų į pirmąją klasę ir pernai, ir šiemet surenkame daugiau, nei galime priimti. Mokykla negali priimti daugiau, nes yra nustatytas tam tikras klasių skaičius, antra – mes neturime vietos, patalpos maksimaliai išnaudojamos.“

Priėmimas į pirmas klases vyksta iki gegužės 1-osios, o vienoje labiausiai apkrautų miesto mokyklų pirmosiose klasėse jau senokai vietų nėra.

Centro pradinės mokyklos direktorius Edmundas Valuckas patikino, kad jo vadovaujama mokykla ištisos klasės negali priglausti, tik vienetus. Pirmosios ir ketvirtosios klasės perpildytos, kelios laisvos vietos yra antrojoje ir trečiojoje. Nors pradinėje klasėje maksimaliai vaikų skaičius gali siekti 24, iš bėdos galima dar vieną pridėti. „Mes visados turėjome maksimalų vaikų skaičių ir visuomet priimdavome tiek, kiek leisdavo miesto Tarybos sprendimai. Tuo labiau kad mokykloje mokinių skaičiai praktiškai yra nusistovėję – visą mokinių skaičių padalijus turime optimalų“, – sako direktorius.

Ieškodami mokyklos pirmokėliui tėvai vadovaujasi gandais
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Violetos Damskienės teigimu, pradinukų gretos Šiaulių mokyklose nėra intensyvios. „Mokyklų tinklas yra nusistovėjęs. Mieste yra 14 progimnazijų, daugiau ar mažiau visame mieste išsidėsčiusių geografiškai“, – sako V. Damskienė.

Tačiau esą paminėtinos kai kurios mokyklos centre – Jovaro ir „Juventos“ progimnazijos, Centro pradinė mokykla, kurios labai pilnos. Pirmosiose minėtose peržengta optimali mokinių skaičiaus riba.

Mažiau mokinių (kur galėtų būti atidaryta atskira klasė) yra V. Kudirkos, Medelyno, Ragainės progimnazijose. Kodėl aplinkinėms mokinukų trūksta? Pasirodo, kad moksleivių „tankį“ lemia ir tėvų sprendimai, kuriuos jie priima net tiesiogiai nepasidomėję mokykla.

„Kai yra daugiau pasirinkimo galimybių, sunku pakeisti nuomonę, kad viena ar kita mokykla nėra bloga. Atlikus tyrimus su universitetu paaiškėjo, kad tėvai mokyklą renkasi kalbėdami vieni su kitais, vadovaudamiesi iš kažkur atėjusiais gandais. Pakeisti nuomonę, kad kitos mokyklos ne prastesnės mokinių įvertinimų vidurkiais, pasiekimais, veiklomis, yra ganėtinai sudėtinga“, – sako švietimo skyriaus vedėja V. Damskienė. Taip kelios mokyklos ir išlieka „populiariosiomis“ dėl vyraujančios opinijos.

Ir pietiniame miesto rajone būtų galima išskirti palyginti gausią Dainų progimnaziją – čia beveik 400 mokinių mokosi pradinėse klasėse, ir Gegužių progimnaziją, kur yra 420 pradinukų.

Pasidomėjome Tėvo Benedikto Andruškos mokyklos moksleivių likimu. Tėveliai norėjo, kad jų vaikai eitų į šalia esančias mokyklas – Centro pradinę ir Jovaro progimnaziją.

„Ugdymą turime garantuoti. Jeigu mokykla iškeliama arba panaikinama, privaloma siūlyti, kur būtų galima tęsti ugdymą. Pasiūlysime aplinkines progimnazijas. Aktyviai bendraujame su tėvais. Jeigu  įkelsime dar vieną klasę į jų pageidaujamas mokyklas, tuomet pabloginsime sąlygas ir tiems vaikams, kurie jau ten mokosi, ir tiems, kurie čia bus perkelti. Taryboje nuspręsta, jog Jovaro progimnazijoje turi būti skirta 9 kv. m mokiniui, tačiau šiuo metu yra net mažiau“, – sako V. Damskienė.

Pasak jos, vieni tėvai jau rado vietas savo atžaloms kitose mokyklose. Dabar su jais kalbamasi dėl galimybės padengti skirtumą, jei mokinio krepšeliui trūks mokinių, kad nereiktų mokėti už ugdymą.

Bet kokiu atveju, tai Savivaldybei jau kur kas pigiau, nei išlaikyti pastatą, į kurį net ir investuoti nebuvo galimybių.

V. Damskienės teigimu, tėvai rinkdami mokyklą pradinukui vadovaujasi gandais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jovaro progimnazija išlieka viena populiariausių mieste.
Artūro STAPONKAUS nuotr.