Jauni žmonės nebenori gyventi Šiauliuose. Tradicinė ir dažniausiai skelbiama to priežastis – čia nėra gerai apmokamo darbo. Tačiau ar kada susimąstėme, kad miesto ekonominis gyvenimas šiek tiek priklauso ir nuo mūsų pačių? Jeigu visi būsime aktyvūs ir veržlūs, prisidėsime prie verslo vystymo, įvairių veiklos programų, galbūt tuomet nebenorėsime iš čia išvykti. Miesto valdžia pastebi, kad išsprendus tam tikras problemas ir sukūrus daugiau naujų dalykų norinčiųjų išvykti iš Šiaulių skaičius mažėtų. Todėl pakvietė jaunuolius ir su jais dirbančius asmenis aptarti pasiūlymus, kurie galbūt paskatintų jaunimą likti Šiauliuose.

Veržlumas – pirminė paskata
Kol jauni žmonės kaupė drąsą ir mintyse svarstė, ką gudraus miesto valdžiai pasakyti, ekonomikos konsultantas Gintas Umbrasas,  pristatė Šiaulių miesto strateginio plėtros plano (2015–2024 m.) galimą viziją ir prioritetus. Pirmiausia jis paragino susimąstyti ir pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodys Šiauliai po 10–15 metų. Vėliau skatino pažiūrėti, ar tame mieste mato save. Atsakius teigiamai, ragino pagalvoti, ar mes patys galime ką nors padaryti, kad mieste gyventi būtų geriau.

„Koks gali būti geras gyvenimas, jeigu mieste nėra galimybės gyventi oriai ir pakankamai užsidirbti?“ – štai tokia mintis pirmiausia sužibo susirinkusiųjų galvelėse. Vadinasi, tai pirmoji problema, kurią būtina spręsti. O kaip tai padaryti?

G. Umbrasas atsakė, kad turime būti veržlūs: „Jeigu norime išliktu centru, kuriame būtų gera gyventi, turime sugebėti konkuruoti su kitais miestais ir aplinkiniais rajonais. Konkurencija turbūt geriausiai pasireiškia per tai, kiek sukuriame darbo vietų, o jas sukuria verslo vystymasis.“

Tačiau jis pastebėjo, kad tos vietos, kur darbo vietas kuria ne verslas, bet valstybė, dažniausiai tampa išlaikytinėmis. Todėl vienas iš pagrindinių tikslų – daryti viską, kad Šiauliai išliktų verslo centru, kuris gebėtų sutraukti išteklius iš aplinkinių rajonų ir vystytųsi ta kryptimi.

Net ir turintys galimybę užsidirbti daugiau pinigų ne visada jaučiasi laimingi. Ne ką mažiau mes norime jaustis saugūs ir būti atviri naujovėms. Tenkindami šiuos du elementus mes, matyt, įsivaizduojame, kad turime sukurti saugų miestą, kuriame kiekvienas gerai jaustumėmės tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Todėl, pavyzdžiui, turėtų būti sutvarkytos miesto gatvės ir pasirūpinta kita miesto infrastruktūra. Taip pat mums reikia erdvių, kur galėtumėme susitikti su bendraminčiais, bendrauti ir atsiskleisti kaip kūrybingi asmenys.

Iki laimės – reikia nedaug
G. Umbrasas pasakojo, kad tam, jog šie ketinimai būtų realizuoti, kiekvienas prioritetas turi aiškius iškeltus tikslus ir uždavinius. Pavyzdžiui, jeigu norime, kad Šiauliuose gyventų protingi ir mąstantys žmonės, reikia daugiau dėmesio skirti švietimui, lavinimuisi.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad protingas žmogus ne visada yra laimingas. Todėl svarbu nepamiršti ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Tad reikia užtikrinti, kad žmogus visada gautų tinkamas sveikatinimo paslaugas, pats propaguotų sveiką gyvenimo būdą ir pan. Tačiau ir to iki laimės neužtenka.

Ne ką mažiau svarbu patenkinti bendravimo poreikį. Reikia, kad tarp gyventojų būtų kuo mažesnė atskirtis ir to žinojimo, kad atsitikus nelaimei šalia mūsų kažkas bus.

Būtina pasirūpinti ir investicijų pritraukimu. G. Umbrasas atkreipė dėmesį, kad Šiauliai turi unikalią vertybę, kurios nėra likusioje Lietuvoje. Čia galima rasti visą pramonės istoriją, sukoncentruotą vienoje vietoje. Turime specializuotus muziejus, esame pramoninės kultūros centras. Tai aiškus pranašumas prieš kitus regionus, todėl tuo turėtumėme didžiuotis ir tai vystyti.

Mūsų savijautai nemažai reikšmės turi ir mus supanti aplinka. Todėl labai svarbu, kad aplinka būtų tvarkinga, pastatai neatrodytų kaip iš karo zonos ir negąsdintų praeivių. Štai ko mums visiems reikia iki laimės, tik įdomu, ar miesto valdžiai tai pavyks įgyvendinti.

Panašu, kad miesto valdžia neketina kiekvienai sričiai skirti vienodai dėmesio. Valdžia taip pat turi savo prioritetus ir nuomonę, kokias problemas reikia pradėti spręsti pirmiausia. Nepamirškime ir dažniausiai pasitaikančio jos pasiteisinimo, kad viskam trūksta pinigų.

Štai, pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis sakė, kad miestui nereikia daug pastatų, kuriuose galėtų vykti įvairūs renginiai. Užtektų vieno kompleksinio pastato, kur būtų galima žaisti tiek rankinį, tiek futbolą, tiek tenisą ir t. t.

„Kas iš to, jeigu turėsime ketvirtą, penktą, šeštą vietą, kur per vasarą vyks tik vienas renginys. Gal geriau turėkime vieną vietą, kurioje bet kada apsilankę žinosite, kad ten kažkas vyks“, – susimąstyti ragino E. Bivainis.

Jis pritarė minčiai, kad Šiaulių ateitis priklauso nuo to, kiek jame gyvena išsilavinusių ir gebančių mąstyti asmenų. Todėl, administracijos direktoriaus nuomone, didžiausią dėmesį reikia skirti švietimui. Vis dėlto jis atsisakė minties, kad žmogų reikia ugdyti jį atskiriant nuo kitų socialinių grupių.

„Kuo mažiau orientuosimės į išskirtinumus, tuo geriau visuomenė gyvens. Kodėl mes turime galvoti, kad, pavyzdžiui, negalią turinčiam asmeniui reikia daryti atskirą renginį? Galbūt pakvieskime jį dalyvauti tame pačiame renginyje, kaip ir mes. Jeigu turime žmogų su išskirtinėmis problemomis, galbūt nedarykime jam atskiros veiklos, bet įtraukime į bendrą“, – savo idėjas siūlė administracijos direktorius.

Jaunuoliams nestinga idėjų
Įvairių idėjų ką daryti, kad Šiauliuose būtų gyventi geriau, nepašykštėjo ir į diskusiją susirinkę jaunuoliai. Vienas jų skatino atsigręžti į savanorystės teikiamą naudą. Vakarų šalyse žmonės savanoriauti yra linkę penkis kartus labiau negu Lietuvoje. Todėl, jaunuolių nuomone, jeigu dažniau kitiems neatlygintinai teiksime pagalbą, turėsime gražesnį miestą.

Tuo tarpu jau septynerius metus su savanoriais dirbanti Regina sakė, kad Šiauliai taps miestu, į kurį visada norėsis sugrįžti, tada, kai patys suvoksime, kad galime prisidėti prie miesto gyvenimo kokybės gerinimo. Turime mąstyti, ką patys galime padaryti, kad miestas taptų patrauklesnis ne tik mums, bet ir atvykėliams.

„Savanorystė labai gražiai prasideda iš patriotizmo miestui, žmonėms, tačiau po kiek laiko tas entuziazmas išblėsta ir atsiranda klausimų, kiek aš iš to gausiu naudos. Todėl apie tai reikia kalbėti, keisti veiklas, kad tai būtų įdomu. Manau, jog gerais darbais turime užkrėsti jaunus žmones“, – kalbėjo Regina.

Teodoras sakė, kad miestas taptų patrauklesnis, jeigu čia nebeliktų mėgėjiškų užrašų ant pastatų. Štai Ežero ir Vytauto gatvių sankryžoje ant daugiabučio namo sienos yra paliktas propagandinis užrašas „Amžina šlovė didvyriams“. Jis svarstė, kad galbūt šio užrašo niekas nepanaikina, nes į pastatą žiūrima kaip į praeities objektą. Juk koncentracijos stovyklų taip pat niekas nenugriovė, nes norėta, kad ateities kartos matytų, kokia buvo praeitis ir kas jokiu būdu daugiau negali pasikartoti žmonijos istorijoje.

„Man atrodo, kad šalia to užrašo būtų galima kokią lentelę su užrašu „totalitarinio, okupacinio režimo pasekmė“ pakabinti, o gal tai tiesiog reikia uždažyti“, – ironizavo jaunuolis.

Taip pat jis teiravosi, kokia yra situacija su sveikatos apsauga Šiauliuose. Prieš kelias savaites buvo minima, kad žmonės, turintys prostatos vėžį, nuo ankstyvo ryto laukia, kad būtų registruoti pas gydytoją, jog trūksta kai kurių specialistų. Tad jaunuoliui kilo klausimas, kodėl negalima specialistų pasisamdyti iš kitų miestų.

„Manau, kad sveikatos apsaugai trūksta ne pinigų, bet resursų teisingo paskirstymo ir planavimo“, – sakė jis.

Tuo tarpu kiti atkreipė dėmesį, kad reikia nustoti skųstis, bet daugiau atsakomybės prisiimti sau. Pavyzdžiui, visi skundžiasi, kad niekas nevalo sniego arba nenupjauna žolės. Susirinkusieji svarstė, kad galbūt pasiektumėme daugiau naudos, jeigu visi veiktumėme išvien. Tad imkime „šiupeles“, dalgius ir į trasą! Galime kažką nufotografuoti ir pasakyti, kad kažkas kažko nedaro, bet galime tai nufotografuoti ir paskatinti kitus prisijungti, pavyzdžiui, prie miesto švarinimo akcijos. Pagaliau suvokime, kad esame visuomenės dalis, nuo kurios taip pat priklauso miesto gyvenimas.

E. Bivainis: „Kuo mažiau orientuosimės į išskirtinumus, tuo geriau visuomenė gyvens.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliečiai siūlė idėjas ką daryti, kad čia gyventi būtų geriau.
Artūro STAPONKAUS nuotr.