Ketvirtadienio popietę pastate, esančiame Aušros al. 48 (pastate įsikūrusi dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakcija), nuaidėjo duslus garsas. Kaip paaiškėjo, įgriuvo pastato rūsio, kuriame laikomas bendrovės archyvas, grindys. Redakcijos darbuotojai pasirinkę saugų atstumą, apšvietė atsivėrusią ertmę ir ne juokais nustebo išvydę, kad šviesa kiaurymėje apšviečia ne duobę, o požeminį tunelį. Pasirodo, darbuotojai nė neįtarė, kad vaikšto galimai virš archeologiškai ir istoriškai vertingo objekto.

Pranešta visoms tarnyboms
UAB „Šiaulių naujienos“ direktorius Artūras Laureckas praneša, jog niekas iš redakcijos ir kitų pastate įsikūrusių įmonių darbuotojų nenukentėjo. Pasak jo, rūsio durys buvo dažnai varstomos – čia laikomi dokumentai, buhalterijos ir kiti duomenys. Niekam iš darbuotojų nekilo nė menkiausias įtarimas, kad vaikšto netvirtu pagrindu.
Bendrovės direktorius jau ėmėsi atitinkamų veiksmų – iškviesta policija, civilinės saugos bei ugniagesių gelbėtojų tarnybos. „Aptversime teritoriją, o tarnybos domėsis įvykiu. Būtų įdomu patiems kiek geriau apžiūrėti, kaip atrodo tunelis, bet rizikuoti negalime, – komentavo direktorius. – Šiuo metu pastato būklę vertina specialistai.“
Pasak A. Laurecko, tai gali sutrikdyti „Šiaulių naujienų“ darbą, be to, naujiena apie įvykį netruko paplisti – atvykusios tarnybos spėjo atkreipti ir miestiečių dėmesį. Vis dėlto kol kas niekas tunelio neišvys – pastato zoną policijos pareigūnai apjuosė įspėjamosiomis juostomis. „Kažkas jau spėjo paskelbti gandą, kad „Šiaulių naujienų“ rūsyje aptiktos materialinės vertybės. Svarbiausia šiuo metu – darbuotojų saugumas ir objekto apsauga“, – tikina direktorius.
A. Laureckas neatmeta galimybės pasinaudoti proga: jeigu istorikų tyrimai patvirtins archeologinę ir istorinę radinio vertę, šis bus laisvai prieinamas visuomenei. „Pirmenybę suteiksime „Šiaulių naujienų“ skaitytojams ir prenumeratoriams – jų yra išties nemažai. Skaitytojai domisi Šiaulių miestu, tad jiems ne mažiau įdomūs ir įvykiai redakcijoje, todėl pirmiausia pasotinsime prenumeratorių smalsumą. Manau, kad visam pusmečiui pakaks vien dienraščio prenumeratorių, skaitytojų vizitų. O paskui galvosime – gal atsiras galimybė bendradarbiauti su muziejumi, tikriausiai už lankymąsi bus imamas mokestis“, – svarsto direktorius. Tad dabar belieka laukti patvirtinimų. Apie galimą lobį jau pranešta ir Kultūros ministerijai.

Objektą numatoma pristatyti visuomenei
Pastatas iš dalies priklauso ir Šiaulių miesto savivaldybei. Kaip sako Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis, pasamdžius apsaugos tarnybą bus siekiama užtikrinti  objekto ir miestiečių saugumą. „Bus užsakyti archeologiniai tyrimai, sudaryta darbo grupė kartu Šiaulių universiteto mokslininkais. Būtinai reikia įvertinti pastato ir rūsių būklę, ar šie nekelia pavojaus“, – sako E. Bivainis. Savivaldybės administracijos direktorius prognozuoja, kad vien jau archeologiniai tyrimai gali kainuoti nuo 15 iki 50 tūkst. eurų. Esą prireiks ne tik tyrinėti tunelį, bet ir zonduoti žemę. Pasak jo, tokie tyrimai gali užtrukti pusantrų metų. Jeigu neatsiras jokių kliūčių, kad paslaptingas tunelis taptų lankytina vieta, gali tekti parengti ir aikštelės projektą ir paruošti pastatą lankytojų srautui. O tai gali kainuoti, grubiai tariant, iki maždaug 500 tūkst. eurų. Jeigu tyrinėjimai patvirtins, kad tai nematyta Šiaulių žemės istorija, administracijos direktorius neabejoja, kad tunelis bus moderniai apsaugotas ir rodomas visuomenei. E. Bivainio teigimu, jau seniai žinoma apie legendas, kurios byloja apie požeminius tunelius. O dabar tai gali virsti realybe – juk prieš tai net neįsivaizdavome, kurioje vietoje jie yra.

Spėlionės apie istorinius Šiaulių žemės tunelius gali pasitvirtinti
Šiaulių universiteto doc. archeologė dr. Birutė Salatkienė apibendrina tris svarbius žingsnius, kurių paprastai imamasi nutikus panašiems įvykiams. „Pirma – apsaugoti vietą nuo visų atsitiktinių žvilgsnių dėl to, kad gali būti pavojų ir netikėtumų, kad niekas neišardytų, kas tunelyje gali būti vertinga. Antras žingsnis, surengti skubiai ir didelę archeologinę ekspediciją, kuri iš tikrųjų nustatytų, koks tai tunelis, kur jis eina, kaip jis padarytas, kokios jo funkcijos. Trečias žingsnis –  pradėti procedūrą, kad tunelis būtų įtrauktas į paveldo sąrašus, į kultūros vertybių registrą. Tai, žinoma, įvyktų po solidžių tyrimų“, – sako B. Salatkienė.
Pasak jos, kad ne vietoje stovi pastatas ir kad įgriūta į tunelius – nė kiek nekeista. „Yra išlikę žinių, kad vokiečių okupacijos metais esą tunelis buvo pragriautas. Žmonės sprukdavę nuo vokiečių, nes šie bijojo būti užgriūti – kiek pasivydavo ir nustodavo persekioję. Jau seniai šnekama, kad tuneliai šakojasi ir siekia Salduvės piliakalnį, Katedrą,  Zubovų dvarus. Ir nėra jokio argumento, motyvo, kodėl būtų galima tomis legendomis netikėti – geriau patikrinti. Saugokite šią vietą kaip savo akį, nieko neleiskite ir laukite archeologų“, – galimybės, kad legenda gali virsti faktu, neatmeta docentė. Kol kas ji atsisako spėti, kokius laikus siekia tunelis. „Kol nebuvo archeologinės ekspedicijos, nė vienas archeologas be tyrimų nesiryš iš anksto datuoti. Tik po didelės ekspedicijos bus galima tiksliau apibūdinti tunelį“, – teigia ji.
Šiaulių istorija sena ir siekia 2000 metų. Įvykis vertinamas kaip palanki proga ištirti, kas iš tiesų dedasi po Šiaulių miesto žeme. Kaip sako B. Salatkienė, niekas negali žinoti, kad ir kitų miesto pastatų neištiks toks pats scenarijus, yra galimybė, kad ir grindys gali įgriūti ir pataikyti tiesiai į legendą.

03 31 2016 20

Pirmoji archeologų grupė, prižiūrima saugos tarnybų, paruošė keletą metrų tunelio pirmiesiems kadrams.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

 
Straipsnių peržiūros
94527953
Į viršų