Atėjęs pavasaris atnešė ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Šiaulių miesto savivaldybė jau dabar suka galvą, kaip šiemet reikės susitvarkyti su žolės degintojais. Administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kuris galios nuo balandžio 1 dienos iki spalio 1 dienos, dėl gaisrų prevencijos. Ne vienerius metus teigę, kad daug problemų dėl žolės deginimo sukelia moksleiviai, kurie pertraukų metu ar po pamokų lekia į pievas ir žaidžia su degtukais, valdžios atstovai dabar tikina, kad kur kas didesnė problema – suaugusieji.

Gaisrų neišvengta ir šį pavasarį
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis pasirašė įsakymą dėl gaisrų prevencijos. „Šiaulių miestas grafiškai yra išsidėstęs tokioje teritorijoje, kad beveik visą miestą supa durpynai ir pievos. Kiekvienais metais dėl to kyla problemų, kiekvienais metais dega žolė. Šiais metais atrodo pakankamai drėgnas pavasaris, tačiau keliose pievose jau kilo gaisrai“, – sakė minėtą įsakymą žurnalistams pristatęs  Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Dūda.

Jo teigimu, ypač dažnai pievos dega pietiniame miesto rajone – Kviečių, Gegužių gatvių, Garažų gatvės teritorijose. „Kadangi tos teritorijos yra greta pelkių, visada kyla pavojus, kad gaisrai gali persimesti į pelkes. Pelkėse yra durpės. Durpės, kaip žinia, dega ilgai ir nuobodžiai. Kai prasideda giluminiai degimai, dega ne dieną, ne dvi, o savaitėmis. Dėl to padidėja oro užterštumo problema, išdega daug gamtos išteklių. Kenčia gyvūnija, augalija...“ – sakė Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas.

Kad minėtos problemos neleistų gilesnių šaknų, o būtų naikinamos, Šiaulių miesto savivaldybė kasmet parengia gaisrų prevencijos įsakymą.

Didžiausias galvos skausmas – nebe vaikai
Kokių priemonių planuojama imtis? Šiaulių rajono Rėkyvos kaime esančiame Jachtklube yra įsikūrusi Rėkyvos savanorių ugniagesių draugija. Ši draugija gyvuoja nuo 2010 m. Kiekvieną vasarą šios draugijos nariai ypatingą dėmesį skiria Rėkyvos ežero pakrantėse esančio miško apsaugai nuo ugnies ir jos sukeliamų pavojų.

„Jie prižiūri Rėkyvos pakrantes, nežiūrint to, kad didžioji dalis ežero yra lyg ir rajono teritorijoje, tačiau visa ežero pakrantė – 5 metrų ruožas – priklauso miestui. Taigi, savanoriai ugniagesiai nuolat stebi pakrantes. Jeigu tik kažkur kyla dūmelis, tai plaukia, gesina. Tą jie darys ir šiemet“, – tikino A. Dūda bei pridūrė, kad savanorių pastangos nenueina perniek. Esą maždaug prieš septynerius metus Rėkyvos durpynuose kildavo didžiuliai gaisrai. Kai kurių gaisrų metu išdegdavo net šimtai hektarų. Dabar tokių gaisrų neva nebekyla.

Dar viena prevencinė priemonė – moksleivių švietimas. Valdžios atstovai teigė, kad anksčiau mažieji šiauliečiai sukeldavo nemažai problemų. Vos nuaidėdavo skambutis, pranešdamas, kad pamokos baigėsi, moksleiviai esą čiupdavo kuprines ir bėgdavo į šalia esančias pievas.

„Bus sudaryti renginių grafikai tose mokyklose, kurios yra šalia pievų, šalia tokių teritorijų, kur  potencialiai gali kilti gaisrai. Pavyzdžiui, Zoknių, Gegužių mokyklos, Rėkyvos progimnazija ir t. t.“, – teigė A. Dūda ir pabrėžė, kad vis dėlto šiuo metu vaikai yra mažasis rūpestis. Daugiausia problemų esą pridaro suaugę žmonės.

Nori atsikratyti piktžolių, bet dingsta pastatai
Kad gamtos niokotojų būtų kuo mažiau, planuojama rengti susitikimus su gyventojų bendruomenėmis. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas sodų bendrijų gyventojams.

„Ten vis dar gyvas paprotys deginti buitines atliekas, įvardijant tai kaip sausų šakų ir pernykščių lapų deginimą. Labai gaila, kad suaugę žmonės, turintys savo žemės sklypus, vis dar įpratę deginti savo plotus, galvodami, kad taip atsikratys piktžolių“, – suaugusių žmonių elgesiu stebėjosi A. Dūda.

Netrukus pridūrė, kad tokie gyventojų planai atsikratyti piktžolių baigiasi visai kitaip, nei tikėtasi.

Štai kovo 18 dieną S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje dėl šios priežasties kilo gaisras, išdegė 200 arų ir vos nesudegė ūkiniai pastatai.

Administracijos direktoriaus pasirašytame įsakyme taip pat numatyta, jog vasarą, pasiekus ketvirtą ar didesnę gaisringumo klasę, bus ribojamas žmonių lankymasis ir draudžiama įvažiuoti automobiliais į Salduvės, Pabalių, Rėkyvos miško parkus ir hidroparką. „Yra ir dar visa eilė teritorijų, kuri siejasi su durpynais“, – sakė A. Dūda. Draudimų nepaisantiems asmenims gresia nemažos baudos: nuo 20 iki 500 eurų. Jeigu draudimų nepaisoma pakartotinai – baudos pasiekia „trijų nulių“ zoną.