Besidžiaugdami gražiausia pavasario švente – Velykomis – dažnas pamiršta saiką ir valgo šiek tiek daugiau, nei įprastai. O jei dar keliauja pas giminaičius, kurie svetingai siūlo paragauti tai šį, tai tą ir atsispirti nėra kaip, vėliau tenka pagalbos ieškoti gydymo įstaigose. Šiaulių medikai sako, jog kol kas rimtų negalavimų dėl persivalgymų nesulaukė. Tačiau dažniausiai pacientų pagausėja praėjus savaitei po Velykų, kai margučiai pastovi ir juos dar bando žmonės valgyti nenorėdami išmesti. Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėjos vaikų ligų gydytojos Liudos Gražinos Bekerienės, šventėms pasiruošto maisto nereikėtų taupyti ir geriau saugant sveikatą jį išmesti. O kad pilvai nuo gausaus vaišių stalo neapsunktų, medikai pataria daugiau eiti pasivaikščioti ir džiaugtis pavasarišku oru.
Vaikų apsinuodijimai maistu kol kas tik pavieniai
„Šventės praėjo gana ramiai ir dirbome įprastai, kaip dirbame visą savaitę. Turime vemiančių, viduriuojančių ir karščiuojančių vaikų, tačiau tokių pacientų visada yra. Kol kas apsinuodijimo atvejų nepasitaikė, gal labiau persivalgymai kamuoja pacientus. O šiaip praėjusią savaitę turėjome rota ir nora infekcijų. Rimtų susirgimų per Velykas neturėjome, tačiau pastebime, jog kartais tėvai duoda net kūdikiams valgyti tokį maistą, kurio pagal amžių jam dar nerekomenduojama. Pavyzdžiui, pusės metų vaikui tėvai sumaitino visą kiaušinį, o tai galėtų būti vieno suaugusiojo dozė. Kad ir koks puikus maistas būtų kiaušinis, mažam vaikui jo reikia duoti ne daug, nes jis greit gali alergizuoti. Todėl ir rekomenduojama mažam vaikui naujus produktus duoti po truputį, kad organizmui nebūtų streso. Kiekvieno mūsų organizmas yra tobulas, o ypač vaikų. Tai jei sumaitinsime mažam vaikui visą kiaušinį, tikėtina, jog jis vems – tai normali organizmo gynybinė reakcija. Kai vaikai pradeda vemti, tada tėvai jau veža į ligoninę mums“, – pasakoja gydytoja.
Pasak L. G. Bekerienės, šventėms pagaminto maisto pertekliaus reikėtų netaupyti ir geriau išmesti jo negailint, ypač mišraines, kurios greitai genda.
Taip pat gydytoja pataria ir virtų kiaušinių ilgai nelaikyti, nors jie ir ne taip greitai genda, tačiau kaip ilgai margučius galima valgyti, priklauso nuo to, kokio šviežumo jie buvo pirkti. Saikas visada turi būti. „Kol kas nepalieka Šiaulių ir peršalimo ligos – švenčių dienomis atvežti buvo keli karščiuojantys vaikai“, – sako L. G. Bekerienė.
Alkoholis ir daug maisto – prastas derinys
Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus gydytoja nefrologė Eglė Gaupšienė sako, kad šventinį savaitgalį sulaukė daug apsinuodijusių pacientų. „Kol kas nė vieno nesulaukėme paciento, kuris būtų apsinuodijęs maistu, tačiau labai daug buvo tyčinių bandymų nuodytis medikamentais, alkoholiu. Sulaukėme ir daugiau sunkių pacientų, kurių sveikatos būklė per šventes išsireguliuoja. Kol kas šventinis maistas dar yra valgomas ir negalavimų dėl valgymo mažai, tačiau po savaitės, kaip buvo praėjusiais metais po Velykų, tikėtina, jog daugiau sulauksime pacientų“, – aiškina E. Gaupšienė.
Todėl per kiekvienas Velykas gydytoja rekomenduoja stengtis virti kiaušinius ilgiau, kad jie būtų kieti. „Reikėtų pagalvoti, ką darome per šventes, nes alkoholis ir daug maisto – prastas derinys, todėl ir sulaukiame apsinuodijimo atvejų“,– perspėja gydytoja E. Gaupšienė.
Margučiai graso žarnyno infekcijomis
Dažniausiai per maistą plintančios infekcijos pasireiškia pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu (nuo kelių iki keliolikos kartų), temperatūros pakilimu. Per Velykas, kai beveik kiekvienas valgo kiaušinius, kyla rizika užsikrėsti salmonelioze, todėl Šiaulių visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Alma Mikalauskienė pataria atkreipti dėmesį į tai, kokį ir kaip paruoštą maistą valgome.
„Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 metais Šiaulių mieste užregistruoti 170 infekcinių žarnyno ligų atvejai, iš kurių salmoneliozės – 10. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų išmatomis užterštas daržoves. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Norint neužsikrėsti ir nesusirgti salmonelioze ir kitomis maistu plintančiomis infekcijomis, reikia tinkamai elgtis su maistu. Saugant kiaušinius netinkamoje temperatūroje, kiaušiniai ima gesti. Todėl virtų kiaušinių nepatariama laikyti ilgiau kaip 2 paras, laikant kambario temperatūroje, o šaldytuve – iki 3 parų“, – sako sveikatos specialistė A. Mikalauskienė.
