Lietuvos moterys aktyvios tiek darbo rinkoje, tiek kurdamos nuosavus verslus. Pagal šiuos kriterijus ženkliai lenkiame kitas pasaulio šalis. Vadinasi, moterų energija, išmintis įdarbinta tam, kad kurtų gėrį. Todėl turėtumėme tuo didžiuotis. Vis dėlto pasitaiko situacijų, kai nesinori nieko daryti ir atsiduoti į likimo rankas. Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykusiame renginyje „Versli moteris. Šiauliai“ specialistai kalbėjo, kad taip mąstyti pavojinga. Todėl visus susirinkusius ragino nepasiduoti ir išlaikyti pozityvų mąstymą.
Moterys ne prastesnės už vyrus
„Sakoma, kad moterys laiko tris kampus, aš manau, kad laikome – keturis. Mūsų moterys aktyvios, verslios, išmanios, turime daug kūrybinio potencialo, viską norime padaryti geriau už kitus ir žinome, kad tai galime“, – kalbėjo „Versli Lietuva“ komunikacijos vadovė Rasa Bagdonienė.
Ji svarstė, kad moterys verslui yra sutvertos iš prigimties. Pas moteris atsakomybės jausmas yra užkoduotas genuose.
Šeima, vyras, vaikai, buitis, darbas, nepatenkintas vadovas ir t. t. – dailioji lytis susitvarko su viskuo ir visa tai daro ne tik dėl savęs, bet ir kitų. Visa tai moteris paverčia išmaniomis, versliomis, ypatingomis. Todėl ta moteris, kuri sugeba susitvarkyti su kasdienybėje kylančiomis problemomis, laisvai gali vadovauti ir verslui.
„Jeigu pamąstysime ir pažvelgsime, kas slypi giliau, suvoksime, kad viskas vyksta pagal namų šeimininkės logiką. Taupome, efektyviai naudojame kaštus, mąstome kaip priimti greitą sprendimą, jeigu jo reikia, veikiame kaip psichologai, analizuojame situaciją ir visus vedame į priekį. O tai labai panašu į tai, ką daro verslininkai“, – lygina R. Bagdonienė.
Sveikas protas, nuovoka, greitis, žinojimas, kad tik tu esi atsakinga, kad daug kas priklauso tik nuo tavęs – visa tai reikalinga versle. Vyrai tarsi visa tai savinasi, bet niekas nepaneigs, kad moteris gali susitvarkyti ne ką prasčiau, o gal net geriau.
Negatyvus mąstymas kenkia
Deja, nors moterys gali būti geros vadovės, jos kurti verslą ryžtasi ne visada. Kartais pasiduoda pesimizmui ir praranda pozityvumą, mano, kad joms niekas nepavyks. Renginyje pranešimą skaičiusi psichologė Ugnė Juodytė kalbėjo, kad toks mąstymas ne visada yra teisingas. Todėl išsamiau papasakojo kaip nepasiduoti ir išlikti pozityviai sudėtingiausiais verslo vystymo etapais.
„Nesvarbu, ar verslą įkūrėte prieš dešimtmetį ar metus, būdamos versle vis tiek susidursite tiek su nuosmukiais, tiek pakilimais. To nereikia baimintis, svarbiausia – į viską žvelgti racionaliai“, – pabrėžė psichologė.
Aišku, kai pradedame galvoti apie nuosavą verslą, turime įveikti nemažai sunkumų. Tenka pamąstyti apie potencialius investuotojus, partnerius, konkurentus, pajamas, išlaidas, finansinius srautus, o kur dar galimybė bankrutuoti ir t. t. Natūralu, kad tuomet pozityvumo atrasti labai sunku.
Tačiau pasaulyje yra nemažai ir verslo sėkmės istorijų. Neretai žmonės, pradėję nuo nulio, įkuria finansinės sėkmės lydimas įmones, tampa turtingais ir daug pasiekusiais asmenimis. Vadinasi, yra daugiau nei vienas scenarijus, kuris gali nutikti ateityje. Tad galbūt neverta iš anksto jaudintis ir mąstyti, kad nepasiseks?
Visi žinome, kad egzistuoja pozityvus ir negatyvus mąstymas. Pozityvumas reiškia galimybes, veiksmą, teigiamą energijos pliūpsnį. Tuo tarpu negatyvumas pasireiškia tada, kai pradedame manyti, kad supanti aplinka mums nepadeda, o gal net kenkia.
„Abu mąstymo būdai egzistuoja, tačiau retai nutinka taip, kad mąstome tik pozityviai arba tik negatyviai. Manau, kad abu yra reikalingi, kad būtų pusiausvyra“, – sakė U. Juodytė.
Tiek pozityvus, tiek negatyvus mąstymas gali būti žalingas. Mąstyti negatyviai nenaudinga, nes negatyvumas tarsi naikina realybės jausmą ir kartais dėl to iš musės padarome dramblį. Turėdami mažą bėdą, ją paverčiame bėda. Nustojame savimi tikėti ir nebejudame į priekį. Pradedame matyti tik balta arba juoda. Išryškiname tik neigiamus dalykus, o teigiamus pamirštame.
Daugiau pozityvumo, daugiau laimės
Turbūt visi pastebime, kad dažniausiai kalbame tik apie tai, ką reikia koreguoti, o apie pasiektus laimėjimus nutylime. Be to, kai nutinka kas nors bloga, automatiškai kaltiname tik save. Kodėl taip elgiamės? Galbūt verta pamąstyti, kad ne visada dėl visko esame kalti tik mes patys, juk egzistuoja ir tokių veiksnių, kuriuos mes galbūt nesame pajėgūs kontroliuoti.
Vis dėlto negatyvus mąstymas gali būti ir naudingas. Pavyzdžiui, nusiraminti versle yra pakankamai pavojinga. Jeigu ko nors nepastebėsime, ilgainiui tai gali išlįsti. Psichologės teigimu, negatyvus mąstymas padeda būti pasiruošusiems situacijai, kuri gali būti sudėtinga. Todėl reikia būti realistais, pamatyti baisiausią scenarijų, jį koreguoti ir jam pasiruošti. Žinoma, taip pat nereikėtų pamiršti, kad baisiausias scenarijus gali ir neįvykti.
Naivus-pozityvus mąstymas taip pat gali būti žalingas. Tai tokios situacijos, kai bandymas būti laimingam, verčia jaustis nelaimingam. Žodžiu, užsidedame rožinius akinius, nustojame ką nors daryti ir galvojame, kad viskas bus gerai. Taip mąstyti pavojinga, juk jeigu nieko nedarysime, tuomet nieko ir nepasieksime, ir visai nesvarbu, kaip mes nuoširdžiai tuo tikėjome. Negalime į viską žiūrėti tik pro rožinius akinius, situaciją reikia įvertinti realiai.
Aišku, mąstyti pozityviai gali būti ir naudinga. Tuomet atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, energijos veikti ir kažką daryti. Pozityvus mąstymas padeda kurti galimybes ir įvertinti tai, ką turime.
„Iš sunkios situacijos nebūna tik vieno kelio, jų mažiausiai yra dešimt. Tačiau dažniausiai mes nematome nė vienos išeities arba vieną – ir pačią sunkiausią. Taip neturėtų būti. Nesėkmė yra atskiras objektas į kurį neturėtumėme reaguoti. Mes patys esame savo likimo kalviai“, – pabrėžė U. Juodytė.
Išmokti pozityvumo – įmanoma
Psichologė pasakojo, kad polinkis tiek į pozityvumą, tiek į pesimizmą tėra tik įprotis, o kaip žinia, įpročius galima keisti. Todėl atsidūrus situacijoje, kai nežinai, kuria kryptimi judėti, svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį ir kažką daryti. Žodžiu, reikia formuoti naujus įpročius. Panikos akimirkomis, kai atrodo, kad aplinkui viskas tik juoda, patartina giliai įkvėpti ir nusišypsoti.
„Pagaukite save akimirkose, stebėkite, ką daro jūsų kūnas. Pakeiskite savo kūno poziciją, apsilankykite kitoje erdvėje ir mintys automatiškai ateis kitokios. Ieškokite draugiškų veidų, į viską žiūrėkite paprasčiau, prisiminkite linksmas situacijas ir iš jų pasijuokite, džiazuokite“, – kaip įveikti panikos akimirkas patarė psichologė.
Anot jos, sveiką pozityvą galima sužadinti. Tiesiog reikia žinoti, ko norime, neprarasti humoro jausmo, sveikai maitintis, mylėti save, adekvačiai įvertinti situaciją. Mūsų smegenis sudaro apie 15 mlrd. nervinių ląstelių. Turint tiek ląstelių visada įmanoma atrasti sprendimą ir išspręsti bet kokius klausimus. Jokių ribų, apribojimų nėra, tai tik įsivaizduojami dalykai. Todėl belieka tik nepasiduoti ir už save pakovoti.
R. Bagdonienė: „Sakoma, kad moterys laiko tris kampus, aš manau, kad laikome – keturis.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
U. Juodytė: „Iš sunkios situacijos nebūna tik vieno kelio, jų mažiausiai yra dešimt.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
