Nuo 2011 metų Šiaulių miestas kasmet praranda daugiau nei 1000 gyventojų arba apie 1 procentą gyventojų. Jeigu gyventojai ir toliau emigruos, Šiauliai galbūt neteks didmiesčio vardo. Svarstoma, kad situacija pasikeistų, jeigu daugiau dėmesio būtų skiriama verslui, kultūrai. Žodžiu, Šiauliams reikia ruošti palankią aplinką investicijoms, gauti grįžtamąjį ryšį iš tiesioginių užsienio investuotojų ir kurti didesnę pridėtinę vertę. Taip pat rūpintis, kad miestas taptų patrauklesnis turistams.

Stinga idėjų kaip problemas spręsti
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad gyventojų mažėjimo problema šiuo metu aktuali visoms šalies savivaldybėms. Tačiau pastebi, kad mažėjimas yra sąlyginis.

„Situacija iš tiesų nedžiugina, bet galima pastebėti, kad nemažai šiauliečių kuriasi priemiestyje ir gyvena netoli miesto. Dirba mieste, bet teoriškai laikoma, kad jie gyvena rajone“, – akcentuoja E. Bivainis.

Svarstoma, kad jeigu prie Šiaulių miesto savivaldybės būtų prijungta dalis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos (Ginkūnai ir kt.), problemos nebeliktų ir nebereikėtų jaudintis dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tuomet Savivaldybėje gyventų ne 103 tūkst. gyventojų, o apie 110 tūkst. ar daugiau.

Vis dėlto, anot administracijos direktoriaus, tam prieštarauja gyventojai: „Bandymų sujungti teritorijas yra buvę, tačiau gyventojai reagavo neigiamai. Akivaizdu, kad ateityje vis tiek turėsime grįžti prie šio klausimo. Artimiausias priemiesčio teritorijas aptarnauja miestas, pradedant vandentiekiu, baigiant susisiekimu, būtų racionaliau ir pigiau, jeigu viską perimtų miestas.“

Sumažėjus gyventojų skaičiui, susitvarkyti su problemomis būtų paprasčiau, jeigu pritrauktumėme ženklių užsienio investicijų, o likę gyventojai sugebėtų kurti didesnę pridėtinę vertę. Tačiau Šiauliai šioje srityje ir vėl ženkliai atsilieka.

Administracijos direktorius pritaria, kad miestui investicijos iš tiesų svarbios, bet ginasi, jog viskas priklauso ne tik nuo Miesto savivaldybės. Ne mažiau svarbu, kad vietiniai verslininkai kurtų palankesnę verslo aplinką ir patys daugiau investuotų.

„Mūsų galimybių ribos nėra beribės. Mes patys įmonių nekuriame ir jų nestatome. Tik galbūt reikėtų sumažinti administracinę naštą, kad visi reikalingi leidimai, licencijos, teritorijų planavimo dokumentai būtų tvarkomi greičiau. Čia dar yra kur pasistengti“, – sakė E. Bivainis.

Pasiektumėme geresnių rezultatų, jeigu mieste apsilankytų daugiau turistų. Panašu, kad kol kas mieste apsilanko tik Lietuvos gyventojai ir artimiausi kaimynai. Administracijos direktorius sako, kad užsienio turistai Šiaulius aplenkia, nes miestas jiems neturi ką pasiūlyti.

„Bažnyčių rasime kiekviename mieste, vargu ar mums pavyktų konkuruoti su Krokuvos katedra. Kryžių kalnas yra turistų traukos objektas, bet reikia suprasti, kad jis yra ne mieste, bet rajone. Vargu ar užsieniečius sudomintų ir vietiniai muziejai. Tam, kad pritrauktumėme turistų iš užsienio, reikia turėti daug idėjų, o jas įgyvendinti nėra taip paprasta“, – pagrindinę problemą, kodėl užsieniečiai aplenkia Šiaulius, įvardija administracijos direktorius.

Mums koją kiša ir tai, kad mieste trūksta ne tik lankytinų objektų, bet ir paslaugų pasiūlos. Pas mus praktiškai nėra vietų, kur atvykę turistai galėtų išleisti savo pinigus. Kaip žinia, jeigu turistai tik atvažiuoja ir apsižiūri, miestas iš to negauna jokios finansinės naudos.

Šiauliai neturi ką pasiūlyti
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas svarsto, kad galbūt nepritraukiame pakankamai investicijų dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių. Pavyzdžiui, daugiau nei prieš dvidešimt metų pradėta skelbti, kad Lietuva yra pigios darbo jėgos ir energetinių išteklių šalis. Gaila, tačiau iki šiol toks požiūris nepasikeitė. Investuotojų mūsų šalyje atsiranda, tačiau į mus vis dar žiūrima kaip pigiausią darbo jėgą.

Prezidentas pastebi, kad Šiauliai investuotojams nelabai turi ką pasiūlyti. Viešojo logistikos centro, Šiaulių oro uosto projektai yra įstrigę ir nejuda iš mirties taško. Be to, mes nesugebame investuotojams išdėstyti, ko siekiame ir ką mainais galėtumėme pasiūlyti. Taip pat stinga bendradarbiavimo tarp mokslo, valdžios ir vietinės valdžios. Žodžiu, stokojame naujų idėjų, todėl niekas į Šiaulius nežiūri kaip į inovatyvų miestą, kuris verslininkams galėtų ką nors pasiūlyti.

„Manau, kad praėjusios kadencijos Taryba, užuot formavusi naujas idėjas, tik veltui švaistė laiką. Naujoji valdžia taip pat ne kažkuo gali pasigirti. Baisiausia, kad iki šiol nėra sukurtas formatas, kur žmonės galėtų pasidalyti savo mintimis, susėstų prie bendro stalo ir priimtų sprendimus, kurie domintų investuotojus bei skatintų miesto pažangą“, – pabrėžia V. Japertas.

Trūksta iniciatyvos ir iš Šiaulių miesto gyventojų. Pavyzdžiui, gyventojai neskuba kurti savo verslų. ŠPPAR prezidentas svarsto, kad galbūt taip yra dėl netinkamos švietimo programos. Mokiniams per mažai aiškinama, kodėl verta galvoti apie nuosavą verslą ir kokią naudą tai duotų.

Didelė dalis Lietuvos jaunimo dar mokyklose programuojami būti darbininkais, o ne savo verslo savininkais. Todėl vaikus dar mokyklose reikia mokyti kaip atidaryti įmonę, kaip susitvarkyti apskaitą, kaip vykdyti marketingą, kad jie negalvotų, jog tai labai sudėtinga, o drąsiau bandytų ir po to galėtų savarankiškai dirbti bei užsidirbti.

Nerimą kelia ir jaunimo nedarbas. Jauni žmonės Šiauliuose darbo neieško arba jo neranda dėl praktinių įgūdžių stokos. Pašnekovo nuomone, dėl to ir vėl kalta netinkama švietimo sistema. Jeigu mokyklose būtų daugiau kalbama apie profesinį ugdymą ir orientuojamasi ne tik į teorines, bet ir praktines žinias, jaunuoliai, aiškiau žinotų, kuo norėtų būti užaugę.

„Jaunų žmonių profesinis orientavimas vykdomas labai neprofesionaliai. Dėl to jaunuoliai nedaug žino apie savo būsimą karjeros kelią. Jaunuolių sąlytis su įmonėmis ir viešosiomis įstaigomis yra nepakankamas, kad jie pabaigę gimnazijas galėtų priimti tinkamus karjeros sprendimus“, – esminę problemą atskleidžia V. Japertas.

Žodžiu, kai ateina laikas apsispręsti, ar stoti į aukštąją mokyklą, ar atlikti praktiką kokioje nors įmonėje, jauniems žmonėms pristinga informacijos apie tai, kokį kelią jis turėtų pasirinkti. Taip nutinka dėl profesinio orientavimo ir praktinių žinių stokos.

Ragina neverkšlenti, bet veikti
Net ir žinantys, ko nori, ne visada ryžtasi likti Šiauliuose ir čia daryti karjerą. Vis dar manoma, kad būtų naudingiau išvykti į sostinę arba užsienį. Daugelis tiki, kad kitur kažko pasiektų ir užsidirbtų daugiau. O sentimentai ir meilė gimtajam miestui, nereta lieka tik antrame plane.

Vis dėlto ŠPPAR prezidentas ragina nenuvertinti jaučiamų sentimentų miestui. Todėl skatina pasvarstyti, ką būtų galima padaryti, kad norinčių daryti karjerą Šiauliuose atsirastų daugiau. Pavyzdžiui, galbūt reikėtų labiau aiškinti, kad regionas yra puiki vieta kurti verslą. Paaiškinti, kad verslas šiuo metu yra remiamas, o šiuolaikinės technologijos atveria duris savo produkcija prekiauti ir paslaugas teikti visame pasaulyje.

Pašnekovas tiki, kad Šiauliai turi planą kaip išlaikyti gyventojus Šiauliuose, tik mano, kad negalvojama apie tolimesnes ateities perspektyvas. Štai, pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai mus lenkia daugelyje sričių būtent todėl, kad turi aiškius tikslus ir jų ryžtingai siekia. Tai turėtumėme elgtis ir mes. Reikia atnaujinti strategines kryptis ir sau kelti kur kas didesnius iššūkius.

„Šiauliuose gyvena lygiai tokie pat žmonės, kaip ir kitose miestuose bei šalyse. Mes nesame prastesni už užsieniečius. Priešingai, esame labai užsispyrę ir atkaklūs. Tai, kad Šiauliai atskirose srityse yra inovatyvūs ir konkurencingi – yra eilinių žmonių dėka“, – akcentuoja V. Japertas.

Šiauliai netuštėtų, jeigu suvoktumėme, kad ne tik miesto valdžia, bet ir mes patys galime prisidėti prie socialinio, ekonominio Šiaulių gyvenimo gerinimo. Jeigu visi susibursime, imsimės naujų darbų, nebijosime drąsių sprendimų ir prisiimsime daugiau atsakomybės, Šiauliai klestės ir atsiras daugiau norinčių čia gyventi.

E. Bivainis: „Tam, kad pritrauktumėme turistų iš užsienio, reikia turėti daug idėjų, o jas įgyvendinti nėra taip paprasta.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.