Kiek daugiau nei vieneri metai. Tiek laiko praėjo nuo tada, kai šiauliečiai nusprendė, jog miesto meru nori matyti verslininką Artūrą Visocką. Rinkimų rezultatai tada nustebino ne vieną. Jokiai politinei partijai nepriklauso, nieko apie politiką „neraukia“, ką jis su tuo miestu darys? Juk jis – visiškai žalias! „Jeigu būtų kažko trūkę, neturėtume tokių pasiekimų, kokių turime dabar“, – praėjus metams kritikams atsikerta meras A. Visockas ir dėlioja pliusus prie tų darbų, kuriuos pavyko nuveikti. Tuo metu Seimo narys Valerijus Simulik, su kuriuo A. Visockui teko susigrumti antrajame rinkimų ture, iš kišenės traukia ne tik pliusus, bet ir minusus. Esą iš tiesų miesto meras per metus sugebėjo kai kuriose srityse pasiekti neblogų rezultatų, sugebėjo priimti reikšmingų miestui sprendimų. Girdi, pasiektų ir dar daugiau, jei sugebėtų narcisizmo sindromo atsikratyti.

Skandalų netrūko, bet rimo nurimo?
Atrodo, dar vakar skubėjome į artimiausias mokyklas, iš besišypsančių mergaičių rankų ėmėme balsavimo biuletenius, ties pasirinkta pavarde dėjome kryželius, rinkome miesto „gaspadorių“ ir tikėjomės, kad jei neapvers šis žmogus mūsų gyvenimo aukštyn kojomis, tai gal bent šiek tiek pabudins miestą, sutvarkys aplinką, kitaip tariant, galutinai nenustekens Šiaulių.

Ir štai... 2015 metai, kovo 15-oji, antrasis rinkimų turas. Sekmadienio naktį paaiškėjo, kad ateinančius ketverius metus Šiaulių mero kėdėje sėdės verslininkas A. Visockas. Jis, surinkęs dvigubai daugiau šiauliečių balsų, tada aplenkė Seimo narį V. Simulik.

Stebėjosi tada nemažai šiauliečių, kaip taip nutiko, kad po jokia partine vėliava nestovintis veikėjas nušluostė nosį „senam politikos vilkui“ ir dabar, žiūrėk, įsitaisys miesto vadovo kėdėje. O jis įsitaisė, netrukus ir naują „uždarų durų“ tvarką įvedė. Kam patiko, kam nelabai... Dabar jau visi su tuo susitaikė.

Per prabėgusius metus kilo ne vienas skandalas, kurio sūkuryje atsidūrė naujasis miesto vadovas. Per visą Lietuvą  nuskambėjo žinia, jog nauja valdžia miesto simbolį „Lapę“ griauna, kad meras nori prie Bubių piliakalnio sau namą pasistatyti...

Nepavyko išvengti A. Visockui ir kalbos pamokėlių, jog garbės piliečio džiaugsmo nereikėtų lyginti su vaiko, per Kalėdas radusio dovaną po egle, džiaugsmu. Buvo visko... Ėjo, praėjo.

Didžiausias pasiekimas – pabudę šiauliečiai
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai pasiteiravo, kaip prabėgusius metus vertina pats A. Viscokas. Ar iš tiesų jautėsi „žalias“, kai reikėjo į savo rankas miesto vairą paimti, ar per tą laikotarpį „prinoko“? „Tuo metu turėjau labai aiškų planą ir tas planas yra įgyvendinamas. Jeigu būtų kažko trūkę, mes neturėtume tokių pasiekimų, kokių turime dabar. Per pakankamai trumpą laiką“, – sakė jis.

Kad jau prakalbome apie pasiekimus, pasiteiravome, kas per tuos metus padaryta. Miesto meras tikino, kad visų darbų įžvelgti plika akimi negalima. Esą vieni darbai – tik pasėti, rezultatai – vėliau. Tačiau yra ir tokių, kuriais galime džiaugtis jau dabar.

„Tikriausiai visi pastebėjo, kad miestas daug labiau apšviestas, kad dažniau tvarkomos viešosios erdvės, kad gatvėse liko mažiau duobių, kurių tikrai nemažai buvome paveldėję, senjorai nuo 75-erių metų nemokamai važinėja viešuoju transportu“, – vardija A. Visockas. Esą užmegzti draugiški ir glaudūs ryšiai su Šiaulių rajono savivaldybe, kitomis apskrities savivaldybėmis, Šiaulių universitetu ir t. t. „Darželiai, mokyklos... Į viską atkreiptas dėmesys. Judesys tikrai yra“, – tikina jis.

Tačiau patį A. Visocką labiau džiugina kiti rezultatai. Jam didžiausias pasiekimas, kad galiausiai pabudo šiauliečiai, kad jie pasidarė aktyvesni, pilietiškesni. „Kad ir dabar išeikite į miesto centrą ir pamatysite, kaip suaktyvėjo bendruomenės. Spalvoti kiaušiniai, pasodintos tulpės, kurios greitai pražys. Visa tai padarė žmonės!“ – džiaugėsi meras bei toliau žėrė komplimentus šiauliečiams: buriasi aktyvūs darželinukų ir mokinių tėvai, šiauliečiai vis aktyviau dalyvauja vadinamoje programoje „50 ant 50“ , todėl netrukus galės džiaugtis sutvarkytais šaligatviais ir t. t.

Nepavyksta išjudinti biurokratinio aparato
Sakoma, jei nori ką nors duoti vienam, kažką turi atimti iš kito. Primename, kad prieš metus, sužinojęs, jog yra išrinktas nauju miesto vadovu, A. Visockas neslėpė, sudėtingiausia užduotis bus neužsiversti darbais ir atrasti laiko šeimai. Kaip pats sakė, nenorintis, kad paauglys sūnus galvotų, jog mero pareigos – kažkoks blogis šeimai. Ar pavyko susidoroti su šia užduotimi?

„Aš dėl to labai stengiuosi. Štai ketvirtadienį buvau tėvelių susirinkime kartu su vaiku. Labai tuo džiaugiuosi. Beje, prisipažinsiu, susirinkime buvau pirmą kartą“, – sakė jis.

A. Visockas pripažįsta, jog per praėjusius metus ne viskas ėjo kaip per sviestą. „Daug kas nepavyko. Norėjau, kad viskas vyktų greičiau. Taip, kaip buvau įpratęs gyvenime. Deja, tikriausiai ir nepavyks taip greitai išjudinti to lėto, gremėzdiško biurokratinio aparato“, – sakė jis.

Vienas užsibrėžtų tikslų, kuris kol kas nejuda į priekį – geležinkelio atšaka į laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją. Esą mink nemynęs ministerijų slenksčių – nė iš vietos!

„Valstybė daro didžiulę investiciją į LEZ, nori, kad ta investicija taptų efektyvi. Labiau negu akivaizdu, kad čia turi ateiti geležinkelio vėžės atšaka. Ir kas keisčiausia – man reikia įtikinėti ministerijas ar aukštesnio rango pareigūnus, kad tai yra reikalinga. Man atrodo, kad jie turėtų sakyti: „Ei, mere, sudarykite visas sąlygas, kad tai būtų padaryta, nes tai yra reikalinga valstybei.“ Ir kur yra visiškas paradoksas – mes turime net statybos leidimą. Mes esame visiškai pasiruošę, tačiau aš turiu įtikinėti, kad valstybė darytų tai, kas jai naudinga. Žodžiu, yra dar tokių dalykų, kurių nesuprantu, bet ilgainiui suprasiu“, – baigdamas pokalbį sakė miesto meras A. Visockas.

Patarimas: nustumti į šoną „aš“
Žinoma, būtų gerai, jei visos ministerijos lauktų pravėrusios duris ir dar finansavimą bruktų. Tikriausiai to nesulauksime. Tad akivaizdu, kad merui teks apsišarvuoti kantrybe. Ir galbūt ne tik ja.

Štai Seimo narys V. Simulik, kuris antrajame rinkimų ture nusileido A. Visockui, tikina atidžiai stebėjęs miesto mero, Savivaldybės veiklą ir bandė, kiek įmanoma, korektiškiau ir objektyviau ją įvertinti.

„Yra vietų, kur galiu pasidžiaugti, kad sprendiniai yra daromi, yra vietų, kur yra visiška arogancija, narcisizmo sindromo išraiška, absoliuti diktatūra tam tikrais klausimais. Visa tai suponuoja, kad kolega A. Visockas gal truputėlį neišaugo iš savo asmeninio verslo ribų. Iš dviejų, trijų žmonių firmos. Gal kartais pamiršta, kad jis dabar yra miesto šeimininkas. Ir ne tik šeimininkas, bet „gaspadorius“, kuris turi rūpintis miestu. Ne tik savo asmeniniu, artimiausiu luomu, bet pirmiausia – miestu“, – kritikos miesto merui negaili Seimo narys. Tačiau pareiškia tikintis, jog šie dalykai – pataisomi ir kad per laiką meras nustums į šalį savo asmeninį „aš“ ir atras daugiau vietos „mums, šiauliečiams“.

Primename, kad A. Visocko inauguracija į Šiaulių miesto merus vyks 2015 balandžio 9 dieną. V. Simulik žada, kad praėjus metams nuo minėtos datos, jis viešai išsakys savo nuomonę dėl to, ką meras, valdydamas miestą, daro gerai, o kur reikėtų pasitempti. Ar klausyti, ar ne – esą A. Visocko reikalas.

Mažiau kalbų, daugiau darbų
Netrukus „Šiaulių naujienų“ žurnalistai V. Simulik mintimis grąžino į rinkimų metu vykusius debatus. Prieš metus, kaip tikriausiai patys puikiai pamenate, du kandidatai į Šiaulių miesto merus tada smagiai dėliojo pliusus ir minusus. Pakartojam?

„Galiu iš karto pasakyti pliusą – A. Visockas ryžtingai nutraukė aferą, kuri vadinosi Menų inkubatorius. Ir šalia yra minusas – jis pabūgo pasakyti, kad pats buvo vienas iš tų, kuris rašė skundus į prokuratūrą, STT ir kitas institucijas. Apkaltino kažką kitą. Negebėjimas prisiimti asmeninės atsakomybės už tai, ką padarei, rodo tavo silpnybę“, – sakė Seimo narys.

Žinoma, teisingai priimta kritika yra postūmis į priekį. Todėl baidytis jos – neverta. Tačiau yra ir kita medalio pusė – kritika turi būti adekvati ir pasverta... Kaip ten bebūtų, norisi palinkėti, jog tarp mūsų seimūnų, Savivaldybės atstovų būtų kuo mažiau pykčių! Geriau sujungti tas jėgas ir stengtis vardan Šiaulių. Vardan to, kad čia gyventi būtų gera!