Jubiliejinė Šiaulių krašto tautodailės paroda „Tautodailės paveldas ir gyvoji tradicija“ šeštadienį atidaryta dailės galerijoje. Paroda skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50-mečiui ir Saulės mūšio 780-ies metų sukakčiai paminėti. Šiemet parodoje dalyvauja iš viso 277 autoriai, kurie pristato 1147 darbus. Čia galima apžvelgti audimo meno tendencijas, medžio drožėjų ar kalvių darbus, o kur dar popieriaus karpiniai, margučiai, mezgėjų, siuvinėtojų ir tapytojų darbai… Belieka sutikti su menotyrininke Michalina Adomavičiene – Šiaulių krašto tautodailė turtinga žanrų įvairovės, estetikos, gebėjimo išsaugoti ir perimti ilgaamžę senųjų meistrų meninę patirtį.
Turtinga Šiaulių krašto tautodailė
Apsilankius tautodailės parodoje išties akys raibsta nuo darbų įvairovės, spalvų, raštų, plastikos, idėjų. Jubiliejinėje Šiaulių krašto tautodailės parodoje 77 Šiaulių miesto autoriai rodo 406 kūrinius, 60 Radviliškio miesto ir rajono autorių – 225 darbus, 52 Šiaulių rajono autoriai – 224 darbus, 32 Pakruojo miesto ir rajono autoriai – 70 darbų, 31 Joniškio miesto ir rajono autorius – 106 darbus, 16 Akmenės miesto ir rajono autorių – 66 darbus, 9 Kelmės miesto ir rajono autoriai – 50 darbų.
Tautinio paveldo ir tradicijų perimamumą atveria pirmame aukšte eksponuojami darbai iš Lietuvos tautodailininkų sąjungos parodinio fondo: medžio drožyba, tapyba, P. Damijonaitienės juostos ir greta iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus dailės skyriaus fondų atrinkti Šiaulių krašto vyresnės kartos keramikų B. Radecko, J. Paulausko, J. Kinelienės, J. Stupuro, A. Sutkauskio, V. S. Šufinskienės darbai.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos pirmininkė Laima Kelmelienė pristatydama įvykį džiaugėsi atgijusiu audimo menu. „Ši paroda išsiskiria medžio drožyba, labai daug medžio drožybos darbų, skulptūros, mėgstama tema – šventieji, rūpintojėliai, angelai. Šiaulių kraštas garsėja taikomaisiais menais, daug tautodailininkų mezga, neria, riešines, pirštines. Labai džiaugiuosi, kad parodoje, kaip ir kiekvienais metais, daug eksponuojama rankšluosčių, o juk prieš keletą metų galvota, kad audimo menas baigia išnykti“, – sakė L. Kelmelienė.
Per parodos atidarymą išdalytos ne tik padėkos, bet ir apdovanoti Šiaulių krašto geriausieji – pirmosios vietos nugalėtojai, Šiaulių apskričiai atstovausiantys konkurso „Aukso vainiko“ nacionaliniame etape. Šį kartą išrinktos dvi taikomosios dailės atstovės. Pirmoji vieta skirta karpinių meistrei vaizdinės dailės srityje Rasai Šiškuvienei (Bridai), taikomosios dailės srityje – keramikei Reginai Mataitienei (Gruzdžiai) ir radviliškietei Olei Plungienei, kuri šiuo metu pripažinta geriausia pirštinių mezgėja visoje Lietuvoje.
Dabar tautodailė klesti
Kaip apibendrindama parodą sako menotyrininkė Michalina Adomavičienė, svarbiausia, kad kūryba vyksta ir kūrėjų ne mažėja, o daugėja. „Šiemet ypač daug tekstilės darbų, moterys gali lankydamos parodą rasti ir mezginių, ir nėrinių, ir siuvinių, labai daug audimo meno. Taip pat puikių medžio drožybos darbų – vyrai gali išvysti įdomios medžio plastikos, iš metalo kalinėtų darbų. Nepaprastai puikūs karpiniai, popieriaus karpytojai gali tikrai daug ko pasisemti“, – sako M. Adomavičienė.
Ji pastebi ir ryškiau vystomas tautodailės šakas skirtinguose regionuose. Štai Akmenėje – kalvystė, tapyba, Joniškyje – tekstilė, Kelmėje stiprios akmens plastikos, pynimo iš šiaudų patirtys. Pakruojyje – tapyba, medžio darbai, Radviliškyje – mezgimas, kryždirbystė, medžio drožyba, o Šiaulių mieste daug tekstilininkų, medžio plastikos meistrų, tapytojų. Plačiai žinomi Kuršėnų keramikai. Kalbėdama apie Lietuvos tautodailininkų sąjungos gyvavimą jau 50 metų menotyrininkė pastebi, kad nėra nieko pastovaus – buvo senasis sodžiaus menas, kurį priėmėme vienaip. Paskui įvyko didelė sumaištis, vyko didelė kaita. „Bet vėliau viskas nusistovėjo ir tautodailė atsigavo. Pavyzdžiui, visiškai lyg nebeturėjome puodžių, o dabar mūsų Šiaulių krašto puodžiai visoje respublikoje patys žymiausi ir ryškiausi, puodininkystė tiesiog švyti. Buvo visai nutilusios audimo staklės, o dabar dūzgia. Turime kitą kartą, kuri audžia rankšluosčius, nekalbu jau apie nepaprastai gražias juostas – turime juostų karalių, aukso vainiko laimėtoją A. Dundulį. Kaita neišvengiamai vyksta ir šiuo metu tautodailė pergyvena didelį pakilimo laikotarpį“, – sako M. Adomatienė.
Parodos eksponatai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
