Pavasaris – atsinaujinimo metas: atsikratome svorio, nereikalingų drabužių ir pastatų. Štai Lietuvos paštas rengia aukcioną, kuriame pirkėjams pasiūlys įsigyti daugiau nei 40 nekilnojamojo turto objektų, šiuo metu priklausančių bendrovei. Tarp brangiausių aukcione parduodamų objektų – ir pašto patalpos Šiaulių centre, Aušros alėjoje. Pradinė siūloma kaina – beveik 688 tūkst. eurų. Gal norite nusipirkti? Šis pastatas neįtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors turi istorinę ir architektūrinę vertę. Paaiškėja, kad daug vertingų ir saugotinų objektų neįtraukta Šiauliuose į šitą apsaugantį sąrašėlį.
Visko neįtrauksi
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Ryčio Budrio teigimu, ne pirmas kartas, kai pašto patalpas Šiaulių centre bandoma parduoti, o jeigu atsirastų, kas pastatą perka – tai būtų gera naujiena. Net jei atsirastų pirkėjas, tai jo lauktų įsipareigojimai, bet ko būsimasis savininkas negalės daryti su statiniu. Be to, pastatas ir taip gana problemiškas – antai nėra normalaus privažiavimo, sunkiai pritaikomas komercinei veiklai. Taigi – vargu ar tai jau toks „karštas“ pirkinys. Tik štai tarpukario architektūros pavyzdys neįslysta į kultūros paveldo objektų sąrašą.
„Pastatas galėtų būti įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, nes turi vertingų požymių. Kaip ir daugelis kitų pastatų, kurie dar nėra įtraukti – jeigu tiems pastatams, objektams nėra jokios grėsmės, kam juos įtraukinėti. Neįmanoma viso pasaulio įtraukti į kultūros vertybių registrą“, – sako R. Budrys.
Pasak jo, Šiauliuose yra tikrai nemažai objektų, kurie galėtų būti saugomi. Tačiau jeigu jiems nekyla jokio pavojaus, niekas jų neardo, negriauna ir neniokoja, šie gali toliau stovėti, būti atsakingai panaudojami, nes įtraukimas į kultūros vertybių registrą automatiškai lemia tam tikrus apribojimus.
Pasisekė ar ne, bet vertingieji Šiaulių objektai, kurių būklė būtų apverktina, tėra du.
Taigi net sąrašas nieko čia jums negarantuoja. Tai yra tas pats nelemtas bestogis aštuntasis Ch. Frenkelio fabriko korpusas (menų fabrikas ar menų inkubatorius, ar kaip dar sugalvosite) ir G. Bagdonavičiaus namas – šis jau pajudėjo iš apleisties būklės.
Šiaulių miesto savivaldybė taip ir vartėsi su šiais keliais projektais, niekaip nesugebėdama „padaryti“ jų iki galo, nors šiuos objektus sutvarkyti nebūtų nepakeliama našta. Štai kaimiškos savivaldybės kasmet skiria paveldui tvarkyti maždaug 20 tūkst. eurų iš biudžeto, miestai – kur kas daugiau. Kauno savivaldybė, pavyzdžiui, – apie 200 tūkst. eurų...
Savivaldybės viena iš funkcijų – užsiimti paveldu. Gali būti ir funkcija, bet gali būti požiūrio reikalas. „Jeigu nėra noro, tai ir niekas nieko netvarko. Priklauso nuo tų žmonių, kurie yra išrinkti į Tarybą“, – sako R. Budrys.
Skiriame, skiriame…
Tad ir beldžiamės į mūsiškę Savivaldybę. Atsakymus pateikė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Mantas Antanavičius. Jis praneša, kad 2015 m. Šiaulių miesto nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo priemonėms (kultūros paveldo tvarkybai, nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidai ir atgaivinimui bei jo apskaitai) buvo skirta apie 65 tūkst. eurų, o 2016 m. – beveik 96 tūkst. eurų.
Dėl Ch. Frenkelio fabriko korpuso (buvusio menų inkubatoriaus) galutinis sprendimas dar nepriimtas. Bet specialistas neužsiminė, ir kada galima tikėtis sprendimo.
Šiaulių miesto kultūros paveldo objektų sąrašas atnaujinamas nuolat viešoje kultūros vertybių registro duomenų bazėje, kurią tvarko Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Štai 2015 į kultūros vertybių registrą buvo įtrauktas tik vienas naujas objektas – pastatas Vasario 16-osios g. 37, Šiauliuose.
„Centrinio pašto pastatas nėra kultūros registro apskaitoje, tačiau neatmetama galimybė, kad jis galėtų papildyti kultūros vertybių objektų sąrašą. Šiaulių miesto kultūros paveldas yra miesto identiteto, istorijos ir kultūros dalis, todėl kiekvieno objekto priežiūra ir tvarkyba yra tiek jo valdytojo pareiga, tiek visuomenės sąmoningas interesas“, – atsako M. Antanavičius.
