Penktadienį Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovai sukvietė įvairių sveikatos ir socialinės apsaugos institucijų, Šiaulių regiono savivaldybių atstovus, dvasininkus, policijos pareigūnus, gydytojus į Chaimo Frenkelio vilą, kurioje vyko konferencija aktualia tema – „Savižudybių prevencija Šiaulių regiono savivaldybėse“ . Per metus Šiaulių apskrityje nusižudo apie 600 žmonių, iš kurių – apie 100 Šiaulių mieste. Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Remigijaus Mažeikos, Lietuvos mastu blogiausia situacija stebima Kelmės rajone. Konferencijoje pristatyta Savižudybių prevencijos iniciatyva, kurią siekia įgyvendinti ir Vilniaus miestas. Pasak R. Mažeikos, Šiauliuose tokios prevencijos programos reikės dar palaukti.
Kupiškis – pavyzdys visai Lietuvai
Konferencijoje pranešimus skaitė sukviesti svečiai: Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius ir kt.
Kone daugiausiai dėmesio sulaukė pranešimas apie Savižudybių prevencijos iniciatyvą Kupiškio rajone, kuri yra vykdoma nuo 2014 metų. Šios idėjos koordinatorė psichologė Valija Šap džiaugiasi, jog neturint jokių lėšų pavyko suburti darbo grupę iš rajone dirbančių specialistų (medikų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų) bei psichologų, psichiatrų ekspertų. Veikla vykdoma sistemingai, nors finansavimo nėra, visų veikla pagrįsta visuomeniniais pagrindais.
„Atrodo, kad mums buvo sunku įgyvendinti savižudybių prevencijos programą, tačiau stebiu sekėjus ir matau, jog jiems dabar žymiai sunkiau. Kai nežinojome, ką ir kaip darysime, patys rengėme projektą. Savo idėjai įgyvendinti rinkome medžiagą ir nieko nekopijavome. Kai kurie sako, jog mums buvo paprasčiau, nes mieste mažai gyventojų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kitose savivaldybėse daug daugiau specialistų, kurie gali padėti. Tačiau svarbiausia mokėti ir norėti sutelkti specialistų, kurie norėtų dirbti, pajėgas. Dabar turėdami patirties matome, jog savižudybių priežastys pačios įvairiausios. Tik dabar suprantu, jog savižudybė, tik problemos ledkalnis, po kurio slypi labai daug problemų“, – sako V. Šap.
Kiekvienas nusižudęs žmogus – didelis praradimas
Šiauliai, anot R. Mažeikos, nepatenka tarp 10 miestų, kuriuose savižudybės rodikliai itin aukšti. Tačiau ir džiaugtis nėra kuo. Kad tokių nelaimių neįvyktų, yra svarbu stengtis ugdyti laimingą ir sveiką vaiką jau nuo jo gyvenimo pradžios, nes savižudybės problema neatsiranda iš niekur.
„Statistikos duomenys, kokiame mieste yra geriau ar blogiau, dar nieko nesako, nes kiekvienas nusižudęs žmogus – didelis praradimas valstybei. Tikimės, jog Kupiškio miesto geroji patirtis bus pavyzdys ir mūsų miestui. Tačiau reikia pradėti nuo šalia esančių žmonių, nes ir konferencijoje girdėjome pasisakymų žmonių, kurie vis dar skeptiškai žiūri į visuomeninę veiklą siekiant mažinti savižudybes. O Kupiškis sugebėjo pralaužti ledus mažinant savižudybių skaičių mieste. Tikiuosi, jog ir Šiauliuose tokia iniciatyva atsiras. Viena aišku, jei kalbėsime tik apie finansus, nieko nebus. Privalome telkti sveikatos apsaugos ir kitų sričių specialistų, nevyriausybinių organizacijų jėgas, kad pagal savižudybių skaičių nebepirmautume tarp Europos Sąjungos valstybių. Tik bendradarbiaudami galime pasiekti geresnių rezultatų savižudybių prevencijos srityje“, – aiškina R. Mažeika.
Šiaulių VLK vadovas pastebi, jog reikia ne tik ryšio tarp žmogaus, kuris grasina pakelti ranką prieš save, bet ir tarp valstybinių institucijų, kurios dalytųsi informacija, kaip šiuo metu ir yra daroma Kupiškyje. „Svarbu apmokyti reikiamus specialistus, kad jie žinotų algoritmą, pagal kurį galėtų tinkamai atlikti savo darbą teikiant pagalbą. Dabar daugiausia dirba specialistai kas sau ir tokios problemos paliekamos spręstis savaime. Toks modelis galėtų veikti ir Šiauliuose, nors ir kaip bus nelengva, tačiau tai daryti reikia“, – sako R. Mažeika.
