Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su vienais žymiausių šiauliečių, aprašomų knygose „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“, „Kraštiečiai. Šiauliai“, „Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“, „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“. Renginyje taip pat dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės atstovai, krašto bendruomenės nariai, pedagogai, gimnazistai. Žymūs šiauliečiai pasidalijo savo gyvenimo ir sėkmės istorijomis, patirtimis ir įžvalgomis apie vertybes, siekius, atliktus darbus, autoritetų įtaką žmogui ir valstybei, profesijos aukštumas ir pan. Tuo tarpu renginio svečiai turėjo unikalią galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus.
Patarė aktyviau veikti
Kovo 11-osios Akto signataras Jurgis Jurgelis „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad niekada nežinojo, ką norėtų veikti gyvenime. Jis studijavo teisę, režisūrą, matematiką, inžineriją ir sugaišo nemažai laiko, kol suvokė, kuriuo keliu turi eiti. Juokaudamas signataras užsiminė, kad jeigu dabar jam vėl reikėtų rinktis ką studijuoti, jis ir vėl ilgai blaškytųsi, kol nuspręstų kuo norėtų būti.
J. Jurgelis pasakojo, kad iki šiol nesupranta, kaip jam pavyko atrasti savo gyvenimo kelią: „Galbūt buvo toks laikas, gal kažkur buvau aktyvesnis, gal kažkas ant bangos mestelėjo.“
Jis pabrėžė, kad labiausiai jam sekėsi tada, kai nesiekė jokios karjeros. Anot jo, svarbiausia negalvoti apie pinigus, bet kažką daryti ir netinginiauti.
Tuo tarpu Šiaulių dramos teatro režisierius Gytis Padegimas jau nuo vaikystės žinojo, kuo bus užaugęs. Jis pasakojo, kad nuo vaikystės žaidė teatrą ir tam ruošėsi.
„Visada sakiau, kad mokykla yra skirta tam, jog žmogus susiorientuotų, ką turi veikti, kam yra gabus, koks jo pašaukimas, ko turi išmokti. Nuo mažens reikia kryptingai veikti ir daryti ką reikia“, – pabrėžė G. Padegimas.
Režisieriaus nuomone, žmonės, kurie dirba tik dėl pinigų, elgiasi neteisingai. Sau vietos neradę asmenys patys yra nelaimingi ir kitus daro nelaimingus.
„Žmonės, kurie galvoja tik apie pinigus ir dirba nemėgstamą darbą, niekuo nesiskiria nuo vergo, nes daro ne tai, ką nori. Darbe prabėga didžioji dalis mūsų gyvenimo, todėl darbas turi būti suderintas su pašaukimu. Jeigu tu esi savo srities profesionalas, jauti pasitenkinimą atliekama veikla, tu save realizuoji, uždirbi pinigus savo šeimai ir kuri bendrą gėrį. O galvojant tik apie pinigus nieko gero nepasiekiama“, – kalbėjo režisierius.
Skatino neemigruoti
Kino režisierė Inesa Kurklietytė atviravo, kad visada žinojo, jog ją domina teatras. Pradėjusi dirbti teatre, suprato, kad nori karpyti laiką ir erdvę, todėl pasuko į kino industriją.
„Niekada nenustojau mylėti teatro, visa tai man davė gerus pagrindus kine“, – sakė I. Kurklietytė.
Ji pasakojo, kad niekada negalvojo apie karjerą, tiesiog mąstė, ką galėtų nuveikti čia ir dabar. Svarbiausia daryti tai, kas labiausiai patinka. Jeigu veikla patinka pačiam žmogui, veiklos rezultatai bus įdomūs ir aplinkiniams.
Pašnekovė nesupranta tokių, kurie nuolat skundžiasi ir dejuoja, kad nesugeba rasti įdomaus darbo. Anot jos, iš kiekvienos situacijos, kuri atrodo tarsi be išeities, yra mažiausiai penkios išeitys. Svarbu, kad žmogus kalbėtųsi ir rastų tą žmogų, kuris jam galėtų padėti. Bet kuriuo atveju visada yra ką veikti. Viskas įmanoma, tereikia didelio noro.
Ji taip pat neigia mitus esą Šiauliuose neįmanoma siekti karjeros. Rasti sau įdomios veiklos galima ir mažesniuose miestuose, tik reikia žinoti, ko nori, ir to siekti.
„Studijavau Paryžiuje ir turėjau galimybę ten likti, bet norėjau grįžti namo. Buvau pernelyg ori, kad emigruočiau. Manau, kad nesvarbu, kur tu dirbi, kiekvienam savo likimas. Kažką daryti galima ne tik sostinėje ar užsienyje, svarbiausia – kad ta veikla atneštų teigiamų emocijų“, – tvirtino I. Kurklietytė.



