"Viskas - kas aplink..." - taip pavadinta kunigo Broniaus Krakevičiaus fotografijų paroda šeštadienio popietę atidaryta Druskininkų miesto muziejuje.

Pasak šio kurorto kultūrinio gyvenimo verpetuose ilgus dešimtmečius aktyviai veikiančio dailininko Alfonso Šuliausko, tai - jau penktasis parapijos klebono personalinis bandymas suvokti, ką Viešpats sutvėrė: egzistenciją, įvairovę ir grožį.

"Jo, kaip autoriaus, pastangos jau seniai tapo ne tik netradicinio būdo dvasininko laisvalaikio užpildymo forma. Neeilinis darbštumas, reiklumas, gebėjimas "sugauti" motyvo giluminę prasmę tvirtai įrašė šį kūrėją į gausų druskininkiečių fotografų būrį", - teigia V. Šuliauskas.

Pirmąją savo fotodarbų parodą kunigas B. Krakevičius surengė vos daugiau nei prieš dvejus metus, nors fotografuoja nuo seno. Kalbėdamas parodoje su Eltos korespondente jis prisiminė linksmą nutikimą, kai pirmą kartą paėmė fotoaparatą į rankas.

"Buvau gal trečioje klasėje, kai tėvas man nupirko aparatą. Išfotografavau visą juostelę, ją išrėmiau, išvyniojau ir matau: nieko nėra. Dar kartą įdėjau juostelę į aparatą - fotografuoju iš naujo, ir vėl nieko neišėjo. Tada kažkas sako, juostelę reikia pamirkyti, merkiau į vandenį, bet tuščiai. Paskui išsiaiškinau, kas ir kaip ten turi būti daroma. Ilgokai fotografavau, tik vėliau, tapęs kunigu, buvau fotografiją savyje "prigesinęs". Dabar po truputį ji vėl "atgijo,"- pasakojo kunigas B. Krakevičius.

Pirmose fotografo B. Krakevičiaus meninėse nuotraukose buvo labai daug gėlių žiedų, gamtos motyvų, dabar siužetų ratas prasiplėtė: parodoje yra nemažai ir jam pažįstamų žmonių portretų. Nors gėlės žiedo, autorius prasitarė, niekada neišsižadėsiąs, nes jame mato tobulą grožį, kokio pušis gal ir neatskleidžia.

Pabrėžtina, kad klebonas B. Krakevičius yra iš dalies ir jaunųjų fotomenininkų ugdytojas: padeda jaunimui pasirengti parodoms, paremia, jei reikia materialinės pagalbos. Domisi kūryba, fotomeno naujovėmis ir galimybėmis. Tačiau jo darbuose nerasime to, kas buvo specialiai režisuota, komponuota, pozuota ar "fotošopu" pagražinta. 

"Jei tik nori, tai gali labai daug grožio pamatyti, tik spėk fotografuoti. Va, iš ledo luitų sudėtą kryžių netyčia aptikau besidairydamas po Ešerinio ežero apylinkes, o ankstyvą rytą "radau" rūke paskendusį kelią. Va, čia pažįstamų žmonių portretai, tereikia "pagauti" nuotaiką, kad nuotrauka irgi spindėtų džiugesiu, šviesa", - aiškino Eltai parodos autorius.

Tai, ką jis kartais užfiksuoja "dėl savęs", ne visada kitiems rodo. O jei kyla abejonių, ar į portretą patekusiam gal pernelyg susiraukusiam žmogui save pamatyti nuotraukoje bus nemiela ar net gėda, - tai iškart "toks ne visai estetiškas vaizdas ištrinamas", garantavo kunigas.

ELTA