Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus apie „Šiaulių naujienas”:

„Mano taisyklė - skaityti visus iki vieno Šiaulių laikraščius ir pagal galimybę juos įsigyti.

Pradžia turbūt buvo vokiečių  okupacijos metais, o pokario metais į Šiaulius atvažiavęs mokytis radau dienraštį „Raudonoji vėliava” ir jį skaitydavau. Tarp kitko, šiame laikraštyje buvo išspausdinti ir trys mano gimnazistiški  eilėraščiai, o vienas iš jų perspausdintas ir tuometinėje „Tiesoje”. 

Paskui šis procesas ilgam - dešimčiai metų - nutrūko, nes nebuvau Šiauliuose, o teko po Sibirą klajoti.

Bet 1958 metais grįžus „Raudonoji vėliava” vėl tapo mano kasdieniu laikraščiu, nes buvo vienintelis miesto laikraštis. Taip metų metus šį laikraštį skaičiau, jame buvo spaudinamos ir mano publikacijos. O kai šio laikraščio pavadinimas buvo pakeistas į „Šiaulių naujienas”, niekas nepasikeitė - skaitymo ir publikavimo procesas tęsėsi ir tęsiasi iki šios dienos. Esu apytikriai paskaičiavęs, kiek šiame laikraštyje būta mano publikacijų - daugiau kaip tūkstantis. (Aš ruošiuosi sudaryti tikslesnę šių publikacijų bibliografiją, tik vis trūksta laiko.)

Šiuo metu kasryt į mano namus ateina „Šiaulių naujienos” ir kiti mieste einantys laikraščiai - man svarbu juos visus turėti: „Šiaulių naujienos” pateikia daug informacijos apie miesto gyvenimą, kiti - kitokių žinių.

Galiu prisipažinti, kad aš, kaip ir mano kolegos, laikraštį pradedu skaityti - nors ir keista - nuo paskutinio puslapio: ten yra juokelių, receptėlių ir dar kai ko. Tik paskutinįjį puslapį perskaitęs grįžtu į laikraščio pradžią... Todėl siūlyčiau redakcijai ne mažiau nei kitiems puslapiams skirti dėmesio ir paskutiniajam.

Jei yra laiko, tai daugumą „Šiaulių naujienų” straipsnių perskaitau, bet jei laiko stinga - kai kurie ilgi, kartais labai asmeniški ar siauros tematikos straipsniai taip ir lieka neperskaityti. O perskaitęs pasiūlau kokius nors straipsnius žmonai skaityti, ji - man, nes į mūsų namus ateina daug laikraščių - net sostinės dienraščiai.”