Ričardas Jakutis

         Ši daina šią vasarą kažkaip nesidainuoja. Klimato ir orų prognozėms spėti šiandien pasitelkta daug tobuliausios technikos, tačiau tikslios prognozės darosi sunkiai įmanomos. Sako, su tokia realybe susiduria ne tik Lietuvos, bet ir tokius milžiniškus pajėgumus turintys NASA sinoptikai ir klimatologai. Nors ką sakyti sinoptikui, jei viename miesto gale šviečia saulė, o kitame pila lietus. Būna, kad eini gatve ir netikėtai sukyla smarkus vėjas ar pradeda lyti, žaibuoti. Nuo praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio pasaulio klimatologai pastebi sparčiai vykstantį klimatinį atšilimą. O, pasirodo, kad dėl atšilimo yra išsiderinę makroklimato procesai, todėl nebeįmanoma prognozuoti, kas ir kada atsitiks. Ir nieko nuostabaus, kad klimate prasidėjo tokie dalykai, kai vieną dieną būna labai karšta, tarkime, net 30 laipsnių, o kitą – temperatūra tesiekia 16 laipsnių. Laikantis dideliems karščiams lengvai kyla lokalūs škvalai, krušos, kurių niekas nesitiki. Skaičiau apie krušą, kuri, tarsi pasišaipydama, iškrito prie hidrometeorologijos tarnybos pastato, kai vienoje jo pusėje nebuvo nė ženklo, kitur ledai krito kaip reikiant. Kaip vėliau pasirodė, kruša krito gal trijų kabinetų plote. Dar skaičiau, kad NASA orų prognozuotojai Europai duomenis suveda į specialius modulius, pagal kuriuos kompiuteriai apdirba informaciją. Tačiau viskas taip greitai keičiasi, kad specialistai nebežino, kokius duomenis įvesti į programas.

         Anksčiau susitikę pokalbius pradėdavome apie orus, šiandien apie Venckienę. Venckienės ir orų tema nepalygi-nami dalykai. Venckienė ženkliai pirmauja. Orų tema įveikia ir Seimo narių elgesio temą, be to, tuoj prasidės naujų kandidatų į Seimo narius daugiaserijinės istorijos.

         Jei dabar reikėtų rinkti populiariausius Lietuvos žmones, manau, daugelis siūlytų pop dainininkus, kitų sričių me-nininkus, sportininkus ir, tikiu, orų pranešėjus. Vasarą, kai orai gali lemti tavo atostogų sėkmę, orų pranešėjai itin popu-liarūs. Maga apie orus žinoti ir rudenį, ir žiemą, žodžiu, visais metų laikais. Visos televizijos bei spaudos leidiniai žino, kad juos žiūrės ir skaitys, jei bus skelbiama orų prognozė.

         Vasaros pradžioje tie pranešėjai pasakė, kad mūsų laukia permainingi orai: karštos dienos, po jų lietūs, vėl karštos dienos, staigūs vėsaus ir vėl karšto oro proveržiai. Taip ir buvo. Todėl pamąsčiau, kad puikus užsiėmimas pranešinėti orus. Tavęs visi klausosi, o jeigu įvyksta tai, ką prognozavai, tampi populiarus, tave apgaubia mokslininko ir pranašo aureole. Anksčiau orų prognozuotojai nebuvo tokie populiarūs ir, anot humoristės Vytautės Žilinskaitės, perskaičius žodžius „oro biuras“, vaizduotė piešdavo ore kabantį biurą arba biurą, pripildytą oro – tokio, kokį jis numatė, bet kokio piliečiai nematė ir nematys. Oro biuras asocijuodavosi su oratoriais, kurie be paliovos ką nors žadėdavo. Suprantama, kad ši asociacija būdavo ypač stipri, kai orų pranešėjai aiškindavo apie spindinčią skaisčią saulę, o už lango regėdavai šlapdribą.

         Senoliai pasakys, jog geriausias būdas sužinoti apie orus – stebėti gamtą: jei spalį ima snigti ir šalta – sausis bus gražus, jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs, jei daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema. Šalčius mums praneš varnos. Jei prašvitusį rytą pamatei tupint varnas ant aukščiausio kamino ar televizijos antenos viršūnės – žinok, kad ateina šalčiai.

         Bet apie šalčius dar anksti kalbėti. Kol kas reikia džiaugtis vasara. O ji turi tokią dieną, kaip liepos 10-oji, kai kal-bame apie septynis miegančius brolius. Mūsų protėviai tikėjo, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lis ir dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites, vadinamas septyniais broliais miegančiais arba „myžniais“. Jei šią dieną iš viso nely-ja, irgi nėra gerai, gresia sausra. Viena smalsi ponia pasakojo „lindusi“ į internetą, bandydama išsiaiškinti legendos šak-nis. Rado tik kažkokias nuotrupas apie septynių brolių motiną Felicitą, jų šunį Kalebą, užuominas, kad septyni broliai buvę kankiniai. Tačiau už ką jie kentėjo, kodėl įsišaknijo prietaras apie septynių dienų ar savaičių lietus, - jokių paaiškinimų. Sakė, radusi ir dar vieną legendą, pasak kurios, Kijeve šie broliai statę katalikų šventovę. Bedirbdami jie pavargę, prigulę pokaičio ir… neatsibudę iki šiol. Etnologai sako, kad jie turėjo septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus.

         Kiek žinau, priimta vadovautis pirmąja legenda, kuri byloja, kad II mūsų eros amžiuje šie septyni broliai buvo nukankinti kartu su jų motina Felicita. Ji buvo romėnė našlė, kuri apaštalavo tarp pagonių. Krikščionių persekiotojai vertė Felicitą išsižadėti savo tikėjimo. Motinos akyse vieną po kito kankino sūnus. Tačiau Felicita tik drąsino vaikus numirti garbingai. Jai paskutinei nukirto galvą. Kaip ten bebūtų, tačiau septyni miegantys broliai liepos 10-ajai auštant trumpam pasirodo danguje Sietyno pavidalu. Kiekvienas brolis - viena žvaigždelė. Pažiūri, pasvarsto mūsų darbus ir, saulei tekant, vėl užmiega. Galbūt sapnuoja žemiškąjį gyvenimą?

         Ar šiemet pasiteisino liepos 10-osios pranašystės, patys matote.
         O jei apie prognozes, tai hidrometeorologai pastebi, kad liepą neretai iškrinta daugiausia kritulių - kartais net iki 110 mm. Smarkiausia liūtis, kai per 8 valandas prilijo iki 250 mm, užregistruota 1980 m. liepos 1 d. Sartų ežero apylin-kėse. Šiemet buvo liūčių, kad kai kur mėnesio kritulių norma iškrito per vieną liūtį, tačiau kalbėti apie pasaulio pabaigą dar anksti - kiekvieną vasarą Lietuvoje užfiksuojama apie 10 lokalių liūčių.

         Skaičiuojama, kad per 40 metų temperatūra pakyla apytikriai 10 °C. Žemės oro temperatūra turi įtakos ir vandens lygiui. Per 40 metų jis taip pat pakyla apytikriai 20 cm. Didžiausia temperatūra visoje žemėje iki šiol užfiksuota Afrikoje 1922 m. spalio 13 d. Tuomet ji buvo pakilusi iki 57,8 °C. Didžiausia temperatūra Lietuvoje iki šiol užfiksuota 1994 m. liepos 30 d. – 37,5 °C.

         Senoliai sako, jog visgi geriausiai orus apsprendžia Šv. Martyno diena - lapkričio 11-oji. Kokia bus šioji diena, tokios bus ir Kalėdos. Jei per Martyną lietus, per Kalėdas ledas, o jei per Martyną ledukas – per Kalėdas lietus ir jokios žiemiškos nuotaikos. Senolių išmintis – lobis, juo labiau, kad gyvenimas ją patvirtina. Štai 1995 metų lapkričio 11 dieną buvo 3 laipsniai šilumos, lijo, per Kalėdas siautė pūgos, temperatūra nukrito iki 22 laipsnių šalčio. 1985 metais per Martyną prisnigo, Kalėdų dieną – temperatūra apie 0. 1980 metais šalo, siautė smarki pūga, per Kalėdas pliaupė lietus ir atšilo iki 7 laipsnių. 1975 metais per Martyną lijo, buvo 5 laipsniai šilumos, laukuose – purvynas, keliai patižę, per Kalėdas – sniegas, gili žiema.

        Skaitytojas pastebėjo, jog pateikiamos temperatūros kas penkeri metai. Ir viskas tinka, ką byloja senoliai. Visgi išimtis buvo 1990 metais. Būtent šie metai ir nepaminėti prie vardijamos statistikos. 1990 metais lapkritis buvo lietin-gas, per Martyną 6 laipsniai šilumos, Žuvinte gyveno 8000 laukinių žąsų, nendrynuose nakvojo begalė varnėnų, klykavo gervės. Per tų metų Kalėdas – tas pats, netgi temperatūra lygiai ta pati – 6 laipsniai šilumos.

        Šių metų orai labai jau savotiški. Štai kažkurią tai dieną oras pasikeitė mažiausiai penkis kartus - šaltukas, saulė, šiluma, lietus, vėjas… Sinoptikai pasakytų, jog susidūrė šalto ir šilto oro srovės ar kažkaip panašiai. Kodėl blogas oras žmonėms taip sugadina nuotaiką? Girdėjau, kaip viena moteriškė išplūdo kitą ir po to atsiprašė teisindamasi: „At-leisk, šiandien blogas oras“. Būna, kad klimatą mes išvadiname tokiais žodžiais, kad net ausys linksta. Bet kam gadinti nervus, jei žinai, kad orų ir klimato nepakeisi? Kodėl žmonėms sukelia tiek daug emocijų, atrodo, visiškai natūralūs dalykai? Man atrodo, reikėtų tik džiaugtis viskuo, kas mums duota. Jei lyja, reikia įsijaust į lietaus ritmą – mąstyti, svajoti, jei saulėta diena - džiaugtis, linksmintis ir t. t. Juk kaip būtų nuobodu, jei kasdien būtų saulėta ar amžinai apniukę. Mums labai pasisekė su klimato juosta. Mes turim viską: žiemą, vasarą, pavasarį ir rudenį. Juk koks malonumas išeiti pasivaikščioti lietui lyjant.

         Ar vasarą gali skaudėti sielą ir kankinti depresija? Sako, yra sezoninės depresijos, tad ir vasaros depresijos neiš-vengsi. Klausimas tik: kiek ilgai ji užsitęs? Žmogus nenori būti vienas, bet ir nenori bendrauti, nenori ką nors veikti, bet ir nenori tinginiauti. „Kažkas apgailėtino... taip, jūs neklystate, tai mano gyvenimas“, - girdėjau guodžiantis.

         Tai kas toji laimė? Atsakysiu trumpai. Mano manymu, laimė tai yra kažko siekimas. Pagaliau jei mes ir nelaimin-gi, geriausias būdas atkeršyti priešui – parodyti, kad esi laimingas. Gyvenimas yra gražus. Jei toks nėra, padarykite, kad būtų. Laimė – nelaimės nebuvimas. Tad gali laimės ir nepastebėti.

         Kam gėdinti žmones, kurie šlamščia mėsainius ar kitokią sintetiką. Pagalvokime, kaip yra nuostabu, kad kiekvie-nas gali daryti ką nori. Nedažnai, bet yra pasitaikę, kad pusvalandžiui dingsta elektra, pusdieniui nėra šilto, o kartais ir bet kokio vandens. Tuoj imame burnoti. O juk yra labai šaunu išsitraukti žvakes, kurių liepsna naikina blogą nuotaiką, kvapas sukelia malonius prisiminimus, o malonius prisiminimus visada malonu prisiminti.

          Prieš šventes prie prekybos centrų kasų nusidriekia ilgos eilės. Stovime ir bambame. Bet kiek pastovėję žvilgtel-kime į eilės pabaigą – kiek jums liko iki kasos, o kiek stovintiems gale. Po tokio pasižvalgymo nuotaika pasitaisys. Net stresas ar depresija yra šaunūs dalykai, nes jie mus padaro stipresnius. Patiko mergina, bet nedrįstate prie jos prieiti. Jei turite pinigų – prieikite prie jos drąsiai ir toji moteris taps jūsų. Galima glostyti automobilį, ant kurios variklio išgravi-ruota 500 AG, bet ar pastebėjot, koks geras jausmas yra vaikščioti? Tiesiog eiti gatvėmis ir stebėtis dalykais, kurių va-žiuodamas automobiliu nepastebi.

          Orai vienas iš laimės formulės komponentų. Užtikau psichologų išvestą formulę laimei išmatuoti: Laimė = ŠO+(G+B), Ats/T+L. Reikšmės: ŠO – šviežias oras, G – gamta, B – bendravimas, Ats – atsiminimai apie vasaros atos-togas vaikystėje, T – temperatūra, L – artėjančio savaitgalio laukimas. Ar šiai dienai viskas tas tinka? Atrodo, taip. Tai gal šioji diena pati laimingiausia? Kas galėtų paneigti? Tiesa, manyme, kad šioji diena yra laimingiausia diena per me-tus, paklaida gali įsivelti, nes mokslininkas, matyt, neatsižvelgė į tai, kad, tarkime, klimato sąlygos skirtingose Žemės vietose yra itin skirtingos.

          Man atrodo, nebus tiksliai prognozuoti orai, ir kas čia tokio. Bet, pasirodo, yra dalykų, kur reikalingos labai tiks-lios prognozės. Štai baigus gręžti naftos gręžinį iš dviejų kilometrų gylio jūros dugno reikia iškelti grąžtą. Tokiai opera-cijai naftos gręžimo platformoje reikia itin ramios jūros. Jeigu bangos bus per didelės, grąžtas ims siūbuoti, o tonas sve-rianti konstrukcija gali sugriūti ir sukelti pavojų žmonių gyvybėms. Todėl labai svarbu žinoti tikslią, patikimą prognozę, koks bus oras artimiausias keliolika ar net daugiau dienų. Naujos technologijos padeda naftininkams, dirbantiems atviroje jūroje.

         Tiesa, orus šiais laikais atsargiai prognozuoja ir Naglis Šulija, ir Palmira, ir orų berniukai, ir orų mergaitės ar kas kitas. Kalba aptakiai, teigdami, kad orai svyruos (tai šals, tai vėl atšils), neleis pamiršti skėčio (tuoj prisimeni dar vieną dainą - „Priimk po skėčiu mus, priimk abu“).

         Kažkuriame mokslo populiarinimo žurnale skaitydamas apie chaoso teoriją atkreipiau dėmesį į teiginį, jog pirma-sis chaoso suvaldymas - orų prognozė. Anot mokslininkų, o tai ir visiems žinoma, jog jei prie šalto kūno priglausime šiltą, šiluma po truputį juose abiejuose taps panaši. Jei į vandenį įlašinsime lašą nuspalvinto skysčio, netrukus ta pačia spalva nusidažys visas stiklinėje esantis vanduo. Tokie yra gamtos dėsniai. Būtent su šiais gamtos dėsniais susijęs vaiz-dingas pasakymas, kad drugelio sparnų plazdenimas viename Žemės pusrutulyje gali sukelti didžiulius pokyčius kitame. Kitaip tariant, net ir, regis, nereikšmingi įvykiai gyvenime gali nulemti didelius pokyčius. Paprastesnis šio posakio tekstas: drugelio sparnų plazdenimas Singapūre gali sukelti uraganą Šiaurės Karolinoje. Jo autorius - 1917 m. gimęs chaoso teorijos pradininkas, JAV matematikas ir meteorologas E. Lorencas. Atmosferą jis įsivaizdavo kaip šildomą puodą. Kol temperatūrų skirtumas apačioje ir viršuje skiriasi nežymiai, oro darinys išlieka gana stabilus, tačiau kai temperatūrų skirtumas didėja, oro masės praranda stabilumą ir tampa netvarkingu dariniu. Taip galima prognozuoti gerą ar blogą orą. Antra vertus, jau E. Lorencas pastebėjo, kad net ir menkiausias sąlygų pasikeitimas prognozę padaro visiškai neįmanomą. Taip ir atsirado minėta drugio efekto teorija: esą užtektų netikėtai praskridusio drugelio, kad prognozė visiškai nepasiteisintų.

         Chaoso teoriją galima pritaikyti ir ekonomikoje. Verslą geriausiai pradėti ekonominio chaoso metu. Kai sistema yra chaoso būsenos, jai valdyti užtenka labai mažos jėgos. Tik jei kas galvojate, jog chaosas yra šiandien, klystate. Chaosas buvo 1990 metais. Kas tuomet iškilo, tas iškilo, kas žlugo – žlugo.

         O grįžtant prie orų, tai geriausia yra Turkijoje, kur orų prognozuoti nereikia. Orą šioje šalyje žmonės apibūdina keliais žodžiais: karšta (sicak - tarti reikėtų kaip sidžak) ir šalta (soguk - soiuk). O kokių daugiau žodžių gali prireikti, kai vis tiek bus vienu kitu laipsniu karščiau ar vėsiau, bet tai nepadės išsigelbėti iš nuolatinio prakaitavimo ir vandens gurkšnojimo. Šiaip jau apie orų prognozavimus, manau, jog tai norėjimas praskleisti ateities uždangą ir kyštelti nosį į Dievo planus. Teisingiausiai pasakytų pirmieji bolševikai, kad orų prognozės – opiumas liaudžiai. O kokia bebūtų orų prognozė kitai dienai, juk visada ją galima atėjus tai dienai pataisyti.

       Ir apie orus Šiauliuose. Šiauliai nėra Dublinas ir niekada juo nebus. Bet tai ir yra geriausia, kas gali Šiauliams atsi-tikti. Kokie bebūtų orai, svarbiausia mokėti rengtis, nes net rūbų spalva gali būti moters krachas. Į svečius pavėlavęs, lietaus permerktas meteorologas atsiprašė: „Atsiprašau, kad pavėlavau, nepasiėmiau skėčio, nes kas galėjo pagalvoti, kad lis“.

      Girdėjau orus lyginant su mūsų politikais. Nežinia, ką jie iškrės. Be abejo, dažniausiai tik šunybes. Tad pabaigai ir ta tema anekdotas.
      Klasės susitikimas po 20 metų. Užaugęs Petriukas blaškosi po salę, kabinėjasi prie visų:
      - Na ką, žiopliai, nesitikėjot, kad taip iškilsiu, nesitikėjot, kad tiek pasieksiu?!
      Visi nuolankiai linkčioja ir murma:
      - Na iš kur mes būtume galėję žinoti, ponas Gražuli...