Ričardas JAKUTIS

Gatvėje stovi didelis būrys žmonių. Visi klausinėja:
- Kas atsitiko? Kas atsitiko?
Vienas žmogus atsakė:
- Nieko neatsitiko.
- Tai kodėl susirinko toks didelis žmonių būrys?
- Kiekvienas asmeniškai nori įsitikinti, kad nieko neatsitiko.

Šį anekdotą parinkau tekstui apie smalsumą ir iš jo išplaukiančią statistiką.
Informaciją rinkti, apdoroti ir pateikti piliečiams visais laikais buvo svarbi visų šalių politinio, ekonominio ir visuome-ninio gyvenimo dalis. „Stato“ itališkai reiškia valstybė, taigi statistika yra ne šiaip sau skaičiavimas, o atspindėjimas to, kas reikšminga valstybei. Statistika reikalinga, kad visuomenė kuo daugiau sužinotų pati apie save. „Norėdami, kad darbas klotųsi, turime gerai pažinti dirvą, ant kurios darbas atliekamas,“ - sakė jau dr. Vincas Kudirka. Statistinės in-formacijos patikimumas ne kartą buvo svarstomas „Varpo“ žurnale. Suvalkų gubernijos 1898 m. „Atminties knygos“ recenzijoje buvo rašoma apie statistikos duomenis ir jų patikimumą. Jau tada recenzentai suprato, kad statistikos tikslumas priklauso nuo visuomenės dėmesio jai. „Dėl to būtų gera, kad būtų perduota statistika ne tik pagal administracijos žinias, bet ir pagal žinias privatiškas, žinoma, tikslias. Ant šitos dirvos daug gero galėtų padaryti korespondentai, parsiųsdami žinias iš visų kraštų apie gyventojų užsiėmimą, pelną ir t. t. Iš teisingų, kad ir trumpų žinių susirinktų didelė medžiaga ir tokiu būdu galima būtų pažinti gyvenimą su jo šviesiosiomis ir tamsiosiomis pusėmis.“ („Varpas“, 1899, Nr. 3). Statistika senovėje – tai daugiausia surašymai. Statistika viduramžiais tarnavo išimtinai prievolių, mokesčių surinkimo ir karybos tikslams. Statistika šaltojo karo metu yra ne tik tikrovės atspindys, bet ir tam tikras instrumentas priešingų sistemų kovoje. Socialistinėje sistemoje statistika tampa planinio ūkio instrumentu. Demokratinėje visuomenėje statistika yra ne tik valdymo instrumentas, bet ir demokratijos palaikymo ir augimo prielaida, ir net garantas. Kaip ten bebūtų, tik rinkimai patvirtina, kiek teisingos buvo apklausos. Todėl poryt pamatysime, ko verta yra statistika.
Sumąsčiau statistiką palyginti su mikroautobusu. Mikroautobuse yra tiek ir tiek vietų. Statistika irgi skelbia vienokius ar kitokius skaičius. Bet jei net mikroautobuse visad atsiras vietos dar vienam žmogui, tai statistiniai skaičiai juo labiau gali svyruoti.

Mūsų nuotaikos prastėja, ateities lūkesčiai mažėja – negailestingai skelbia tyrimų bendrovės. 2005 m. iš Lietuvos emigravo 15 571 žmogus. 2011 m. jau emigravo 53 863 žmonės. Namų ūkių, auginančių vaikus, skurdo rizikos lygis 2005 m. siekė 28,7 proc. 2011 m. skurdo rizikos lygis pasiekė 36,7 proc. 2012 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje gimė 23 084 vaikai, tačiau numirė 27 315 žmonių. Nieko gero nepasakysi ir apie moralę bei tradicinę šeimą. 2005 m. Lietuvoje gimė 8 679 nesantuokiniai vaikai. 2011 m. - 10 305 kūdikiai. Tai yra 30 proc. visų tais metais gimusiųjų. O patys naujausi Statistikos departamento (SD) duomenys byloja, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje gyveno tik 2 mln. 988 tūkst. žmonių. Nuo 2001 m. Lietuvoje sumažėjo 440,6 tūkst. gyventojų (12,6 proc.).

Tarp kitko, didžiausias kada nors dabartinės Lietuvos teritorijoje buvęs gyventojų skaičius – 3,7 mln. Šis skaičius užfiksuotas 1992 m., o nuo tada gyventojų nuolat mažėja. Tiesa, kai kurių LDK laikus siekiančių surašymų duomenys fiksuoja ir didesnius skaičius - pavyzdžiui, 4,5 mln. žmonių XVII a. viduryje, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad čia buvo suskaičiuoti gerokai didesnėje teritorijoje gyvenę žmonės.  

Bet kam dar toji statistika, kai situacija stabili – viskas blogai. Esame liūdni, linkę save žaloti ir emigruoti. Sako, Lietu-voje sunku būti optimistu vien todėl, kad oras tam netinkamas. Lietuviai mėgsta padejuoti, kad gimė tikriausiai pačioje blogiausioje žemės vietoje. Pastebėjau, kad ypač šis bruožas būdingas tiems, kurie nė vienos kitos vietos žemėje ir nematė. Statistika byloja, kad aštuoni iš dešimties – 80 proc. - Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į blogą pusę. Bet yra ir 20 proc., kurie taip nemano. Niekuo nebepasitikima, bet pasitikima gaisrininkais. Be to, yra ir dar džiugesnių žinių – pagal žmogaus laimingumą lenkiame tokias optimistines šalis kaip Graikija, Portugalija, kuriose niekada netrūksta saulės. Tiesa, yra šalių, kuriose savo gyvenimu patenkinti beveik visi jos gyventojai: Danija (97 proc.), Nyderlandai (96), Suomija (96), Švedija (95), Jungtinė Karalystė (92). Iki jų mums toli, nes niekada nebuvome džiugūs ir draugiškai nusiteikę. Nors niekada nepraradome vilties. Lietuvis visada kažkaip išsisuka. Tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, didžiausias Lietuvos gyventojų noras – turėti pinigų ir kito turto. Gero gyvenimo troškimą, kaip didžiausią svajonę, puoselėja 30 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo metu sveikatą, kaip didžiausią pageidavimą, pasirinko 23 proc. apklaustųjų. Nors statistiniai duomenys byloja, jog turtuoliai gyvena trumpiau.

Pasižvalgai po vienus statistikos duomenis – liūdna. Pažvelgi į kitus, o ten jau viskas kitaip. Dargi pasirodo, jog mes gyvename gerai, tik patys to nežinome. Lenkijos ekonomikos viceministras tvirtina, kad lenkus tenkina mūsų verslo ir investicinė aplinka. Estijos premjeras giria mūsų premjerą. Sako, kad jis labai pasistengė viso regiono labui. Švedų so-ciologas Aleksanderis Bardas, rugsėjo pabaigoje viešėjęs Vilniuje, išpranašavo, kad Lietuva ateityje bus anglakalbė ir viena turtingiausių šalių pasaulyje. Taip pat rugsėjo pabaigoje „Swedbank“ prezidentas Michaelas Volfas pareiškė, kad Lietuva yra viena stipriausių ekonomikų Europoje, nors 2008-2009 m. tokia dar nebuvo. Keista tik, kad pas mus dar neplūsta emigrantų pulkai iš Vokietijos, Švedijos, Suomijos, kitų Vakarų pasaulio šalių ir nesisiūlo padirbėti šiltna-miuose, statybose, slaugyti senelius... Net bankrutuojantys graikai pas mus nesiveržia.

8 600 Lt atlyginimas dažytojui, 8 000 Lt mūrininkui, 7 800 Lt betonuotojams bei tinkuotojams, 7 000 Lt tolimųjų reisų vairuotojams, 6 000 Lt suvirintojui, 3 000 Lt pardavėjai... Ne, tai ne užsienis. Tai skaičiai iš prieš penketą metų Vilniuje vykusios informacinės mugės „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“. Į namus atostogų grįžtantiems emigrantams norėta parodyti padėties Lietuvos darbo rinkoje gerėjimo tendencijas. Tačiau pateikti atlyginimai į Tėvynę galvojančių grįžti emigrantų nesužavėjo, priešingai, sukėlė pasipiktinimą. Pardavėjos tiesiai šviesiai pareiškė, jog iš jų atvirai šaipomasi. „Pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir klaidina“, - šaukė visi. Bet kad nurodyti atlyginimai teisingi, įrodinėjo ir mugėje dalyvavusi tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, pareiškusi, kad daugumos statybininkų atlyginimai didesni už jos (ministrės atlyginimas 5 000 Lt). O dėl pardavėjų, tai mugės organizatoriai pripažino, jog pasiūlymą pardavėjai už 3 tūkstančius teturėjo vieną.

Rinkdamas medžiagą tekstui apie statistiką, susidūriau ir su paradoksaliomis ar net linksmomis situacijomis. Keletas pavyzdžių.
Kokias studijas mūsų jaunimas šiandien renkasi? Statistika byloja – daugiausiai besimokančių vadybos. Bet studijų žinias, vėl, anot statistikos, baigusieji pritaiko užsieniuose plaunant indus ar nešiojant plytas. Kas labiausiai meta svorį? Pasirodo, patys maisto produktai. Buvo 1 litro pieno pakeliai. Bet štai už tą pačią kainą atsirado 0,9 l ir net, jau mačiau, 0,8 l. Mažėja ir plonėja sviesto pakeliai, grietinės indeliai, sausainių pakuotės... Ir pagaliau, koks kvailys sugalvojo pakuoti koldūnus taip, kad vienam kartui per daug, o dviem - per mažai.
Statistiniai duomenys renkami klausinėjant žmones. Šiandien dažnai girdime žodžius „liaudies balsas“. Norima pabrėžti, jog už tų žodžių slypi tiesa, jog tai yra tai, kas nenuginčijama. Štai radijas ar televizija transliuoja kokią nors laidą, kurioje kalba garsūs ekonomistai, gydytojai, mokytojai, menininkai, na, ir politikai. Laidos vedėjas staiga nutraukia pašnekovus ir sako: „O dabar pasiklausykime mums skambinančiojo nuomonės ar klausimo“. Ką sako tas skambinantis? Seimas blogas, kainos kyla, nusikalstamumas auga… Nejau kalbėtojai tiki, kad į jų balsą atkreips dėmesį: išasfaltuos gatvę, nepabrangins šildymo, neuždarys turgaus, grąžins žemę?..

Visada buvo, yra ir bus žmonių, turinčių tai, ko trūksta mums. Norėtum palikti savo likimą, bet likimo palikti neįma-noma, jis seks paskui ir pasivys. Gali pasikeisti drabužiai, patiekalai, patiesalai, bet iš esmės tai nieko nekeičia. Ir kaip yra pasakęs kažkuris iš garsiųjų, tik didūs žmonės kalba apie idėjas, o vidutiniai, deja, tik apie daiktus.
Skaičiau, kad geros ir blogos informacijos apdorojimas vienu metu negali vykti, todėl apie pusę laiko dėmesys apdoroja gerą informaciją, o kitą pusę laiko - blogą. Šis geros ir blogos informacijos procesas vadinasi nuotaika. Blogų dalykų yra daugiau negu gerų, todėl pesimistų yra daugiau.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Šiauliuose buvo 120 969 gyventojų, o šių metų kovo mėnesį 117 668 gyventojų. 2011 metais Šiaulių mieste darbingo amžiaus žmonių buvo apie 79 tūkstančius (arba 65 procentai), gyveno apie 22 tūkstančius pensinio amžiaus gyventojų (arba apie 18 procentų),vaikų iki 15 metų – apie 18 tūkstančių (apie 15 procentų), suaugusių su negalia – 5 908 (4 procentai miesto gyventojų). 2005–2011 m. gyventojų mažėjimas mūsų mieste, lyginant su Klaipėdos ir Panevėžio miestais, buvo didesnis: Klaipėdos ir Panevėžio miestų gyventojų sumažėjo apie 6 proc., Šiauliuose – 7 proc. Didžiausias gyventojų mažėjimas mūsų mieste buvo 2010 metais (- 4 484 asmenys). Pagrindinės gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys – neigiamas migracijos saldo, mažėjantis gimstamumas, didėjantis mirtingumas.
Statistika sudaro statistinio žmogaus vaizdą. Vidutinis europietis gyvena 72,5 metų. Turite gyventi ilgiau. Svarbiausia tam tinkamas maistas, judėjimas ir gera nuotaika.
Vidutinis europietis persišaldo 2,5 karto per metus. Turite nepersišaldyti. Lankykitės saunose, vaikštinėkite lauke. „Su-peragentai“, nepakeičiami kovojant su infekcija - tai citrina, jogurtas ir česnakas. Dažniau vėdinkite kambarius.

Vidutinis europietis, sulaukęs keturiasdešimties metų, neturi 3,9 danties. Jūs turite plačiai šypsotis. Idealu valyti dantis tris kartus per dieną. Dviejų kartų neužtenka. Gaila, bet vidutinis statistinis lietuvis perka tik 1,2 dantų šepetėlio per metus. Dantims reikia vitamino D, kurio yra menkės kepenyse, unguryje, silkėje, sūryje ir kopūstuose.
Vidutinis europietis miega 500 minučių per parą. Turite miegoti kur kas... Manote, daugiau? Ne, kur kas efektyviau. Ideali miegamojo temperatūra yra 17 laipsnių Celsijaus. „Migdantys“ produktai, kuriuos naudinga valgyti prieš miegą – abrikosai, braškės, riešutai. Jeigu prieš svarbų renginį negalite užmigti, surašykite ant popieriaus rytdienos veiksmų planą ir nusiraminkite.
Vidutinis europietis miega su moterimis šešis kartus per mėnesį. Vidutinė europietė tai linkusi daryti kas antrą dieną. Vidutinis europietis vyras per savo gyvenimą turi 7,5 sekso partnerės, europietė moteris – 3. Vidutinis europietis per mėnesį uždirba 2 000 eurų. Komentarų ar pasiūlymų šioms pozicijoms neradau.

Vidutinis europietis per metus 1,32 karto dovanoja gėlių savo draugei. Vidutinis europietis per metus išgeria 100 litrų alaus. Vidutinė europietė per metus sunaudoja penkis flakonėlius kvepalų. Vidutiniai europiečiai televizorių žiūri 178 minutes per dieną. Įsidėmėti reikėtų viena – blogiausia įjungti televizorių, kad pamatytum, „ką ten rodo“.
Save prižiūrint, kad neliktum vidutinis žmogus, reikia kuo daugiau judėti, daryti atsispaudimus, lavinti protą ir kūną, nesibodėti apsilankyti pas gydytoją. Nors kai apsilankai poliklinikoje ar ligoninėje bei kai žiūri kokią nors TV sveikatos laidą, atrodo, jog susirgo visas pasaulis, vis dėlto medicininiai patikrinimai reikalingi, kad nepražiopsotum kokių nors rimtų organizmo sutrikimų. O besirūpinantis kūnu vidutinis europietis per 30 sekundžių gali padaryti 22 atsispaudimus. Lavinant protą žinotina, kad vidutinis europietis žinias gilina 0,8 kurso.
Vidutinis europietis per mėnesį prirašo 0,06 puslapio savo dienoraščio. Labai klysta tie, kurie mano, kad dienoraščio rašymas – užsiėmimas, tinkantis tik sentimentalioms mergelėms. Kasdieniai dienoraščio užrašai padeda blokuoti stresą, didina imuninės sistemos atsparumą ir netgi gali užkirsti kelią daugeliui ligų. Savo minčių užrašymo procesas kartu ir atpalaiduoja, ir organizuoja.

Kūrybinis aktyvumas – optimizmo šaltinis.
Ar galima skaičiais įvertinti, ko reikia, kad du žmonės gyventų ilgai ir laimingai? Pasirodo, galima. Jei bučiuositės ketu-ris kartus per dieną ar bent vienas kitą apkabinsite, jei tris kartus per savaitę pasidžiaugsite kūniškais malonumais ir jei bent kartą per metus kartu atostogausite užsienyje, jūsų bendras gyvenimas bus ilgas ir laimingas. Užtikau duomenų, kad vedybinis gyvenimas sėkmingiausias, kai tuokiasi 31 metų vyras ir dvejais metais trimis mėnesiais už jį jaunesnė moteris. Taip pat nustatyta, kad gyvenantys ilgai ir laimingai dažniausiai susipažįsta per draugus, o savo santykius įteisina po 3,5 metų trukusios draugystės (bent man šis laikas atrodo per ilgas). Geriausia, kai pirmas vaikas gimsta praėjus dvejiems metams dviem mėnesiams po vedybų. Kad romantikos kibirkštėlė santykiuose išliktų ilgai, rekomenduojama du kartus per mėnesį romantiškai pavakarieniauti restorane. Be to, net ir dirbant reikėtų tris kartus susiskambinti, apsikeisti pranešimais arba elektroniniais laiškais. Vyras savo moteriai turėtų nepamiršti pakartoti, jog ji nepakartojama. Moterys irgi turėtų gražių ir šiltų žodžių rasti savo antrajai pusei. Net nežinau, kokie žodžiai tai turėtų būti, bet moterys juos žino. Džiaugsmas, jei su mylima moterimi gali sulaukti senatvės.

Statistika byloja, kad degtinės stiklelis, alaus bokalas ar cigaretė trumpina gyvenimą. O štai humoras ilgina. Reiškia, išgėrei stiklelį, papasakok anekdotą ir bus lygu lygu. Tiesa, žinios irgi trumpina gyvenimą. Žinokite politikos gerbėjai, šiomis dienomis tekalbantys vien apie rinkimus! Nors kokia bebūtų statistika, gamta visada teisiausia.