Sveikinti ar ne moteris kovo 8-ąją? Išsivadavus iš sovietinės okupacijos pančių į Tarptautinę moters dieną pas mus buvo žiūrima su tam tikra pašaipa, kaip į iš anų laikų užsilikusį reliktą. Daug kalbėta, daug diskutuota, kol, atrodo, nuspręsta – moteris sveikinti reikia.

Ričardas JAKUTIS
Kovo 8-oji vėl tampa tokia kaip ir buvus – susigrąžinamos kolektyvinės šventės tradicijos, kai moterys tikisi dėmesio ne tik iš savo mylimųjų, bet ir įsižeidžia, jei pasveikinti pamiršta kuris nors iš bendradarbių. Tad reikia tikėtis, kad šiandien daugelyje mūsų miesto įmonių ir įstaigų vyrai nersis iš kailio, kad tik jų bendradarbės šypsotųsi – vaišins jas kava ir saldumynais, linksmins muzika, ateis į darbą pasipuošę, kad moterims būtų kur akis paganyti. Džiugu, jei šiandien nebus užmirštų moterų – daugiau ar mažiau, bet gėlių turės visos. Tiesa, nepaisant to, pretenzijų vyrams moterys vis tiek neslėps: „Jei tik vieną kartą per metus pasveikina – mums mažai!“.
Kas dėl Tarptautinės moters dienos šventimo, gal įdomu žinoti, kad kai kuriose šalyse tai yra oficiali šventė (Rusijoje, Baltarusijoje, Makedonijoje, Armėnijoje, Moldavijoje, Ukrainoje ir kitur). Kanadoje kovo 2–8 dienomis yra švenčiama Tarptautinė moterų savaitė. O ir šios šventės ištakos siekia net Antikos laikus. Aptinkama žinių, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Netgi kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti visus karus ir būti su savo moterimis. Kiek daugiau nei prieš šimtą metų, 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metų kovo 8 d. Tarptautinė moters diena jau buvo minima.
Vienoje anketoje pastebėjau, kad moterys, pasisakančios prieš kovo 8-osios šventimą, vis tiek skiltyje apie dovanas išvardija kokių dovanų tą dieną lauktų. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondenčių renkasi kosmetiką ir parfumeriją. Antroje labiausiai pageidaujamų dovanų sąrašo vietoje atsidūrė romantiška vakarienė (26 proc.), trečioje – papuošalai ir juvelyriniai dirbiniai (16 proc.), ketvirtoje – kelionės (15 proc.), penktoje – knygos (14 proc.). Mažiausiai pageidaujamos dovanos – namų apyvokos reikmenys (6 proc.) ir drabužiai (1 proc.).
Pradėjus švęsti Moters dieną, moterims ėmė talkinti ir pati gamta. 1924 metais planeta Venera trumpam prisiartino prie Žemės. Toks stiprus priartėjimas įvyko pirmą kartą. Iki šiol tokie spinduliai dar nė sykio neprasiskverbė iki Žemės. Veneros spinduliai, chemiškai sąveikaudami su Saulės spinduliais, pažymėjo Naujosios Eros pradžią. Šie spinduliai prisotino Žemę, suteikdami gyvybę daugybei naujų slėpiningų susijungimų, jie prasiskverbė ne tik į gamtą, bet ir į žmogaus sąmonę, išryškindami Moteriškojo Prado suaktyvėjimo būtinybę. Jei anksčiau moteriškąją jėgą simbolizavo Amazonės, tai nuo tada imta rodyti moters dvasinio pasaulio tobulumą. Moteris – tai mūsų Visatą puošianti jėga, jos laukia sudėtingesnė, pakilesnė ir subtilesnė užduotis. Todėl liūdna matyti moterį, pakeitusią kareivį arba atliekančią grubų fizinį darbą. Bent man nepriimtini ir atgrasūs socialinio realizmo kūriniai, šlovinantys moters statybininkės siluetą tekančios saulės fone.
Kaip mįslingai ir gražiai Pradžios knygoje aprašytas moters sukūrimas: „Tuomet Viešpats Dievas užmigdė žmogų giliu miegu, ir, jam miegant, išėmė vieną šonkaulį, o jo vietą užpildė raumenimis. O iš šonkaulio, kurį buvo išėmęs iš žmogaus, Viešpats Dievas padarė moterį ir atvedė ją pas žmogų. O žmogus ištarė: „Štai pagaliau kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno“ (Pr 2, 21-22).
Kalbantys ar rašantys apie moteris, vyrai turi būti labai atsargūs, kontroliuoti kiekvieną savo žodį. Tiesa, nori nenori, atsargūs irgi suklys. Toks jau gyvenimo dėsnis – moterį pažinti sunku. Geras skonis ir beskonybė – šalia. Tiesa, moterys nėra kvailos. Apie olialia pupytes čia nerašysiu, nes jos man visos vienodos it kinai. Šiaip jau moterys visada mato skirtumą tarp vyro, kuris nori su ja permiegoti ir vyro, kuris nori patikti. Vyrai peikia žmonas, jog šios nieko nedaro, kad neatsibostų, praranda sugebėjimą būti geidžiamos, nors patys tampa tartum baldas namuose. Neištikimi partneriams, be abejo, būna tiek vyrai, tiek moterys. Moterų nuomone, vyrai trumpalaikius meilės nuotykius patiria dažniau negu jos, tik tuo nesigiria. Meilės nuotykiais bando pasididžiuoti tik kompleksuoti vyrai, tačiau neslėpdami meilužių vardų, galutinai susigadina savo įvaizdį. Be to, jeigu bent ką blogo vyras pasakys apie buvusią savo moterį, jį girdinčioms taps aišku, kad tą patį jis gali pasakyti ir apie jas, jei naujieji santykiai nutrūks.
Kartą esė jau esu lyginęs vienišas moteris ir vienišus vyrus. Moterims liūdėti nevertėtų – vienišos moterys laimingesnės už vienišus vyrus. Būtent vienišos moterys reikalingos nevienišoms, nes vienišos išklauso nevienišas ir, kas irgi svarbu, prireikus paskolina joms pinigų. Vieniši vyrai nevienišiams nereikalingi. Lyginkime vienišų moterų ir vienišų vyrų butus. Kad geriau įsivaizdavus tvarkingą vienišos moters butą, pagalvokime apie tokį pat vienišiaus vyro gyvenamąją patalpą: mėtosi knygos, keli laikraščiai ir žurnalai, neplautas išgertas kavos puodelis, paketėlis vaistų... Virtuvėje – neplauti indai, vonioje – skustuvas, muilas, dezodorantas po skutimosi, šampūnas, ant grindų padėtas sudrėkęs skalbimo miltelių pakelis, ant radiatoriaus džiūva kojinės... Miegamajame – patalynė sąlyginai švari... Apie gėjų butus čia nekalbu, ten viskas kiek kitaip.
Pažįstama moteris paprašė, jog parašyčiau ką nors prasmingo ir įsimintino, kad vyrai pagaliau atkreiptų dėmesį į dailiosios lyties sunkumus gyvenime. Galvojau, galvojau kokiais čia žodeliais vyrus pagraudenus, kai nusprendžiau, kad geriausiai už viską kalba pati statistika. Dauguma moterų, norėdamos suspėti laiku, keliasi anksčiau už savo antrąją pusę. Į kasdienę ruošą įeina: dušas (10 minučių), plaukų tvarkymas (9 min.), makiažas (8 min.), apsirengimas (7 min.), pusryčiai (6 min.), kartais sportas (neilgiau 4 min.). Be to, moteris skuba sutvarkyti namus: indų plovimas (7 min.), lovų klojimas ir vaikų žadinimas (8 min.), vaikų suruošimas mokyklai (11 min.), pusryčių šeimai pagaminimas (9 min.), pietų vaikams ir kuprinių paruošimas (7 min.). Moteris jau atliko 86 proc. visų galimų dienos darbų, kai vyrui lieka tik 14 proc. Ir tai dar ne viskas! Dar reikia nuvežti vaikus į mokyklą ar darželį prieš darbą (19 min.). Tik 8 proc. vyrų į mokyklą veža vaikus. Pasibaigus darbo dienai, moters darbai nesibaigia: jos pasiima vaikus iš mokyklos, darželio (19 min.), paruošia aprangą kitai dienai (11 min.), lygina drabužius (taip pat ir vyro) (13 min.), gamina vakarienę (15 min.).
Kas ją geriau ištveria krizę: vyrai ar moterys? Neseniai skaičiau, jog, nors daugiausiai su ekonominės krizės iššūkiais tenka kovoti vyrams – jie dominuoja vadovų postuose, tačiau pastebėta, kad bristi iš sunkmečio geriau sekasi bendrovėms, kurių vairą valdo moterys. Štai Prancūzijos įmonių rezultatų analizuotojai teigia, kad kuo daugiau moterų vadovauja įmonei, tuo mažiau jos akcijos smunka rinkoje. Britai džiaugiasi savo bendrove „Hermes“, kurios, vienintelės iš didžiųjų šalies kompanijų, akcijų kainos kyla ir kurioje daugiau nei pusę vadovų sudaro moterys. Švedai sunkmečiu, pasirodo, taip pat atsigręžė į moteris vadoves. Šalies vyriausybė ėmėsi projekto, kuriuo į bendrovių valdybas siekiama įtraukti kuo daugiau moterų. Nors yra ir neatiduodančių visiškos pirmenybės vadovėms moterims, o iškeliančių mišrias komandas. Tiesa, ir taip teigiantys pripažįsta, kad vyrai šalia moterų ima daugiau dėmesio skirti etikos dalykams ir vykdo pagarbesnę vadybą, neneigia, kad sunkmečiu ypač praverčia tam tikros stereotipiškai moterims priskiriamos savybės. Pavyzdžiui, dailiosios lyties atstovės idealiai sugeba įvertinti rizikas, pasižymi puikia intuicija, jos yra geresnės derybininkės, o sunkmetis labai palankus deryboms. Be to, vienas iš sėkmingo vadovavimo sunkmečiu receptų – pastovumas ir kantrybė. Moterims pastovumas būdingas, kantrybės jos irgi turi su kaupu. Svarbu neskubėti, o daugelis įmonių skuba atleisti žmones, optimizuoti procesus. Moterys geba geriau įsiklausyti. Krizės metu susikaupia daug neigiamų emocijų ir žmonėms reikia išsipasakoti. Be viso šito, moterims geriau vadovauti dar padeda ir jų įgimtas lankstumas, atidumas detalėms. Tad reziumuojant reiktų pasakyti, jog jeigu ryžtumės krizės sprendimo būdus skirstyti į „vyriškuosius“ ir „moteriškuosius“, dailiosios lyties atstovėms reiktų priskirti derybininkių, ramintojų ir taikytojų vaidmenis. O svarbiausia, moterys žino, jog daug pinigų neuždirbsi, jei dirbsi tik dėl pinigų.
Vyrus bemat prislegia presas nesąmonių, kurios vyksta mūsų šalyje. Moterys to preso spaudimą atlaiko ilgiau. Štai vyrai panikoje – krizė, krizė, o moterys visiems pasakoja, kad negalėtų išgyventi be naujų batelių, naujo kostiumėlio, be naujausio mobilaus telefono ir be jorkšyro terjero. Turėjusios tikslą moterys pasiekė tai, ko norėjo, bet turėjo išmokti klysti, pralaimėti, pasitraukti ar vėl viską pradėti iš naujo. Vyrai šito dažnai nesugeba. „Mums pabodo kalbos apie krizę. Kad viskas neprognozuojamai brangs arba žiauriai pigs. Kad skaitytojų gretos retės, reklamos užsakovai mažins biudžetus, vartotojai nebeturės pinigų pirkti. Pasitarėme ir nusprendėme: krizėje nedalyvausime, o imsime ir išleisime naują žurnalą“, – sako neseniai pasirodžiusio žurnalo moterims redaktorė. Lietuvos statistikos metraštis rodo (tiesa, duomenys jau dvejų metų senumo), kad Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų yra 81 000 daugiau nei vyrų (290 000 palyginti su 209 000). Taigi, turime didžiulį protingų, intelektualių, gabių ir ambicingų moterų potencialą. Visoje Europos Sąjungoje moterys apskritai yra labiau išsilavinusios nei vyrai.
Statistika byloja, kad per antrąjį praėjusių metų pusmetį Amerikoje vyrai neteko 700 000 darbo vietų, kai moterų darbo vietų skaičius išaugo 300 000. Atrodo, tarsi moterų neliestų ekonomikos nuosmukis. Kodėl? Paprastai šnekant, taip atsitiko todėl, kad vyrai pasirinko neteisingas profesijas gamybos sektoriuose – būtent šie sektoriai kol kas labiausiai nukentėjo. Vyrai daugiau uždirba, tačiau būtent dėl didesnių uždarbių tenka atleisti dalį darbuotojų iš nukentėjusių nuo krizės kompanijų.
„Krizė yra sukurta vyrų“, – teigia moterys. Finansinės krizės akivaizdoje senas posakis, kad laimė slypi ne piniguose, tampa ypač aktualus. Tyrimai rodo, kad krizės metu net 48 šalyse iš 51 moterys jaučiasi laimingesnės nei vyrai. Tik Brazilijoje, PAR ir Vietname laimingesni yra stipriosios lyties atstovai. O didžiausias skirtumas tarp moterų ir vyrų laimingumo krizės metu pastebimas Japonijoje: laimingų moterų čia 15 proc. daugiau nei vyrų. Mokslininkai teigia, jog taip yra todėl, kad pagrindinis vyrų laimės faktorius yra finansinė gerovė. O moterys laimingiausios jaučiasi tuomet, kai sėkmingai klostosi jų santykiai su sutuoktiniais, vaikais, draugais ir kolegomis. Tik nežinau ar tai tiktų Lietuvos moterims.
Blogoji moterų savybė krizės metu yra tik viena – šopoholizmas (sociologai teigia, kad moterims apsipirkimas – tai streso, įtampos numalšinimo metodas, beje, visai priešingai negu jų oponentams – vyrams). Moterys geriau už vyrus pažįsta brūkšninius prekių kodus: pradžia 690 – Kinijos, 590 – Lenkijos, 477 – Lietuvos. Puiku, nors tai būna retai, jei moterys nusprendžia žaisti taupymą ir nieko nepirkti, kol nesunaudos to, ką turi! Juk galų gale kosmetika sensta. Dėl rūbų ir avalynės moteriai irgi reikia pripažinti gerą taisyklę: geriau vienas, bet geras. Batų daug, bet apsiauti nėra kuo. Rengtis taip pat nėra kuo, bet spintos lūžta nuo visko. Visos mados yra laikinos, todėl patiko nuomonė, kad reikia atrasti savo universalų stilių, detales, aksesuarus, ir jūs visuomet būsite „ant bangos“.
Moterys niekad nepamiršta reikalauti savo teisių. Nors, pavyzdžiui, jei dėl moteriškų pavardžių, tai visaip palaikau moterų siūlymą, kad nevedę vyrai turėtų prie pavardės tradicinę mažybinę priesagą „-iukas“ – Jankauskiukas, Kazlauskiukas ir pan. Lygybė turi būti.
Knygų apie Bridžitą Džouns autorė Helen Fielding kritikuoja moterų troškimą turėti viską – sėkmingą karjerą ir idealų šeimyninį gyvenimą. Rašytoja, savo romanuose besišaipanti iš moterų įpročio vadovautis gyvenimo būdo žurnalais ir savipagalbos knygomis, tvirtina, kad begalinis savęs tobulinimas yra tapęs šių laikų liga. Jorkšyre gimusi dviejų vaikų motina iš savo knygų apie Bridžitą Džouns (dvi iš jų buvo ekranizuotos) užsidirbo 20 mln. svarų sterlingų. Pagrindinė rašytojos kūrinių herojė – 32 metų moteris, besistengianti surasti meilę ir pradėti kontroliuoti savo gyvenimą ir karjerą. Anot H. Fielding, Didžiosios Britanijos moterys, augusios karo metais, yra mažiau sutrikusios nei šiuolaikinės, iš kurių reikalaujama sėkmingos karjeros ir šeimyninio gyvenimo. Kaip pavyzdį ji nurodė kitą knygos heroję – Bridžitos Džouns motiną, kuriai netrūksta pasitikėjimo savimi ir landumo. „Bridžitos motina iš tiesų užtikrinta savimi, nes augo karo laikais, kai nebuvo kvailos reklamos. Ji žino, kas ji yra, kokios jos vertybės. Ji nekvaršino sau galvos dėl to, kad vieną minutę turi būti moteris, kitą – karjeros moteris, o trečią – motina. Ji nesijautė sutrikusi. Pažvelkite, kiek daug savipagalbos knygų yra parduodama, ypač Amerikoje, kur jos dažniausiai būna perkamiausių dešimtuke. Tai tapo savotiška religija“, – teigia H. Fielding.
Protingos moterys retai krečia kvailystes, tačiau jeigu jau krečia, tai tokias, kokių kvaila moteris neiškrėstų. Ir jei žmona prastai nusiteikusi, problemų turi ne ji, o jūs. Žmonos nuotrauka piniginėje primena, kad toje vietoje buvo pinigai. Moterys visad ras priekaištų: „Ko neatsiliepei telefonu, turėjau atvažiuoti, kad pasakyčiau, jog neatvažiuosiu?“. Gi kovo 8-ąją labiausiai užjaučiu Ašvilus, Ašvydus, Aušvydus ir Vydminus. Tą dieną jūsų vardadienis. O labiausiai man patinkantis anekdotas apie moteris yra šis trumputis.
Vyras žiūri televizorių, moteris mezga. Staiga vyras moters klausia: „Ar norėtum būti vyras?“. Moteris į tai: „O tu?“.
Aš gi savo moteriai šiandien norėčiau pasakyti štai tokį komplimentą: „Tu pernelyg graži, kad turėtum draugių“.