Iš metų laikų mažiausiai šventėmis gali pasipuikuoti ruduo ir, keista, pavasarinis balandis, nebent jį papuošia Velykos, nors šiais metais jos buvo paskutiniąją pirmo pavasario mėnesio dieną – kovo 31. Po balandžio sekanti gegužė jau visai kas kita. Progų šventimui rasi kiekvieną dieną.

Ričardas JAKUTIS
Vis dar nežinome, švęsti ar nešvęsti Darbininkų dienos – gegužės 1-osios. Diskutuojama dar daugiau, nei dėl kovo 8-osios. Į Lietuvą ši šventė atėjo su tarybų valdžia, todėl Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nežinant šios šventės istorijos, jos imta kratytis. Tiesa, šią dieną nuo seniausių laikų švenčia ir Bažnyčia, nes tai – Juozapo Darbininko šventė. Kai tarybiniais metais po darbo žmonių demonstracijos kas nors užsukdavo bažnyčion, nustėrdavo iš nuostabos – ir čia šventė. Apie Tarptautinę darbininkų solidarumo dieną šiais metais mažai kas ir užsiminė. Jei ne laisvadienis, ji visai būtų pamiršta. Lietuvoje nebeliko proletarų? O gal solidarumo? Per televiziją tą dieną buvo daug lietuviškos estrados ir seniai „nugroti“ filmai.
Nenorintiems švęsti Darbininkų dienos galima rekomenduoti gegužės 1-ąją kaip Gegužės ar Gegutės šventę. Net šio mėnesio pavadinimas kilo iš šiuo metu ar šiek tiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo, o mūsų protėviai Gegutės dieną linksmai švęsdavo. Tarp jaunimo buvo paplitęs apeiginis šokis „Gegutė“. Viena mergina (išrinkta gražiausia iš visų) vaizduodavo gegutę. Ji sėdėdavo ant krėslo – gegutės sosto – užrištomis akimis, o visi kiti šokdavo aplink ją rateliu. Aplink šokantys vaikinai, praeidami pro „gegutę“, dainuodavo: „Karaliūne gegele, kukū, aš tavo brolelis, kukū.“ Įsiklausydama į balsus „gegutė“ turėjo išsirinkti tris labiausiai patinkančius vaikinus. Tuomet jai būdavo atrišamos akys ir ji visą vakarą šokdavo su tais vaikinais. Išsiskirdama trim „broleliam“ ji padovanodavo po savo išaustą juostą.
Gegužės 3-ioji – Konstitucijos diena. 1791 m. gegužės 3 d. priimta Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) konstitucija yra pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1790 m. įsigaliojusios konstitucijos. Tik pagalvokime, net prancūzai savo konstitucijos dar neturėjo, o pas mus ji jau buvo priimta. Lenkijoje ši diena – nacionalinė šventė. Mūsų istorinėje sąmonėje Gegužės 3-osios Konstitucija užima gerokai kuklesnę vietą, nors pastaruoju metu nuskamba raginimų neatsilikti nuo lenkų, ir prisiminti, jog tai – taip pat ir Lietuvos konstitucija. Konstitucijos vertimas į lietuvių kalbą yra reikšmingas mūsų istorijos faktas, nuo čia prasideda lietuvių kalbos kelias į valstybės kanceliariją. Lietuviškai atsišaukimus jau leido Kosciuškos sukilimo vyriausybė, tad lietuvių kalbos vartojimo poreikis tarp Konstitucijos šalininkų buvo akivaizdus. Tai – svarus argumentas, kad Gegužės 3-osios konstitucija mums turėtų būti artima.
Gegužės 3-ioji taip pat – Saulės diena. Šią šventę 1994 m. paskelbė Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES-Europe). Ji skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Žinia, saulė, vėjas, jūros bangos – puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso, tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai. Saulės dieną profesionalai ir entuziastai, visuomeninės organizacijos iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi. Rengiamos saule varomų automobilių varžybos, seminarai, parodos ir kt. renginiai. Na, pas mus, atrodo, niekas nevyks.
Iš mėnesio pradžios švenčių pirmąjį gegužės sekmadienį paminėsime Motinos dieną, o jau rytoj, gegužės 4-ąją – Šv. Florijono, saugotojo nuo gaisrų, dieną. Ši diena kas kart vis aktualesnė – gaisrų vis daugėja.
2003 m. aplinkos ministras įsakymu gegužės 5 dieną paskelbė Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojų profesine švente. Tiesa, sveikinimų šią dieną vandentvarkos darbuotojai neturėtų daug sulaukti, greičiau paburnojimų, kodėl vanduo toks brangus, ir piktų klausimų, nejau jis dar brangs.
Gegužės 6-oji – Tarptautinė diena be dietų. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės, ypač jaunimo, dėmesį į psichologines problemas dėl svorio. Jaunimas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas žmogus gali būti laimingas. Dėl šios priežasties dažniausiai paauglės serga nervine anoreksija, t. y. badauja, nes bijo sustorėti. Skaičiau, kad net 5–20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta nuo išsekimo. „Kiekvienas turi mylėti save tokį, koks yra. Be abejo, reikia rūpintis savo kūnu – valgyti sveiką, vitaminingą maistą, sportuoti, tačiau nuolatinės dietos tikrai nėra išeitis“, – skelbia Tarptautinės dienos be dietų šalininkai.
Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750, nuo draudimo pradžios iki 1883 m., t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdintos 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Tiesa, dabar šią dieną belieka pasiguosti dėl knygų brangimo.
Apie Europos dieną, gegužės 9-ąją, dera kalbėti rimtai. Tą dieną, 1950 metais, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Tad šią dieną ir švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis. Pirmasis Europos Sąjungos šešetas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Lietuvoje Europos diena plačiau pradėta švęsti nuo 2002 metų. Tiesa, apie Europos Sąjungą lietuviams derėjo pakiliai kalbėti ir gegužės 1-ąją, nes tą dieną, prieš penkerius metus, Lietuva tapo ES nare. O gegužės 9-ąją anksčiau buvo švenčiama Pergalės diena. Kadangi dabar – Europos diena, kartu su rusais gerti vis tiek galime...
Gegužės 12-oji – Tarptautinė slaugytojų diena, švenčiama Tarptautinės Raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu anglų medicinos sesers Florens Naitingeil, gyvenusios XIX–XX amžių sandūroje, garbei. Gegužės 12-oji – jos gimtadienis. Krymo karo metu Florens Naitingeil Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, vėliau tapo pirmąja slaugių kursų rengėja Anglijoje. Kaip dabar pagerbiame šias reikalingos profesijos atstoves? Ogi atlyginimų mažinimu. Slaugytojoms bandoma įrodyti, kad jos, būdamos geros širdies ir visad linkusios aukotis, pirmos turi aukotis ir krizės metais.
Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo Šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą. Pamiršę speiguotą vasarį, galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją. Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos: viena – dabartiniame Aleksote, anuomečiame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį, kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje.
Antrąjį gegužės penktadienį švenčiama Buhalterių diena. Didelę savo darbo laiko dalį buhalteris spendžia uždavinį, kaip pasiekti, kad „ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika“: valstybei – mokesčiai, savininkams – pelnas. Kai visi kiti ruošiasi švęsti didžiąsias metų šventes, buhalteriai dažniausiai dirba. Tik prasidėjus gegužei jie gali šiek tiek atsikvėpti. Tikriausiai todėl ir profesinė buhalterių šventė švenčiama gegužės pradžioje. Buhalteriams tiktų daina: „Mūsų tarnyba – pavojinga ir sunki. Ir iš pirmo žvilgsnio nelabai pastebima ji...“ Palinksminsiu buhalterius anekdotu.
Vaikas tėvų klausia:
– Kas buvo Karlas Marksas?
– Eokomistas-buhalteris, – atsako tėvai.
– Tai kaip mūsų dėdė Jurgis? – toliau teiraujasi mažasis.
– Ne, mūsų dėdė Jurgis – vyriausias buhalteris.
Gegužės 16-oji – jūros kiaulės (delfino) diena. Ką mes žinome apie šiuos gyvius? Nors gyvena vandenyje, delfinai – ne žuvys, o žinduoliai. Jie kvėpuoja oru, vis iškildami į paviršių. Beje, jie labai įdomiai miega – užplaukę ant seklumų ar tiesiog plūduriuodami paviršiuje, visada atmerkę vieną akį, iš vandens iškišę bent vieną šnervę. Kartais miega net plaukdami, retkarčiais išlįsdami įkvėpti oro. Nuo seno žinomas ypatingas delfino ryšys su žmogumi. Žinoma atvejų, kai delfinai jūrose išgelbėdavo žmones. Skirtingai nei kiti gyvūnai, jie tai darydavo be jokio paskatinimo, tiesiog geranoriškai. Kai kurie gydytojai tvirtina, kad delfinai turi galios gydyti sutrikusios psichikos ir motorikos žmones. Įvairiose tautose delfinai buvo garbinami. Australijos aborigenai tiki, kad mirusi dvasia įsikūnija į delfiną. Delfinus jie laiko pagalbininkais, netgi meldžiasi Delfinui Broliui. Broliais delfinus laiko ir Kalifornijos indėnai. Kinams delfinas – laimės ženklas. Pagal Feng Shui, dviejų delfinų statulėlę rekomenduojama pasistatyti miegamajame, vakariniame kampe, tuomet sutuoktiniai gerai sutars, mylės vienas kitą. Išgirdusi šį mano pasakojimą viena draugų sutuoktinių šeima papasakojo, jog delfinus miegamajame pasistatė. Pamatysime, kas bus.
Gegužės 17-oji – Tarptautinė diena prieš homofobiją. 1990 m. gegužės 17 d. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino, kad homoseksualumas nėra psichinė liga. Įvairiose Europos šalyse šią dieną ar net visą savaitę organizuojami renginiai, skirti paskatinti žmones būti tolerantiškiems homoseksualiems žmonėms, akcentuoti jų lygybę. Siekiama atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria homoseksualūs žmonės asmeniniame gyvenime ir darbe, apie tai informuoti heteroseksualius žmones, paskatinti juos geriau suprasti seksualines mažumas. Ką reiškia būti homoseksualu? Juk tai daug daugiau nei susimetimas į krūvą su savo lyties atstovu. Būti juo reiškia tuo pat metu gyventi dviejuose pasauliuose: įprastame pasaulyje, kurį žino daugelis žmonių, ir homoseksualių žmonių pasaulyje, kupiname talentingų, įdomių asmenybių... Būti homoseksualu yra gyvenimo stilius, žavus savo papročiais, gyvenimo taisyklėmis ir netgi žodynu. Homoseksualai linkę išbandyti naujus pojūčius, nuotykius, sutikti naujų draugų. Tik gaila, kad mūsų visuomenė įkrauta neapykanta. Neapykanta homoseksualams, korumpuotam politiniam elitui, žydams, sorosams, sektantams, Ryčio Cicino, dar labiau – Bunkės gerbėjams, rusams ir pan.
Regiu, tuoj prisipildys visas laikraščio puslapis, o visų gegužės švenčių nebeįtalpinsiu. Na, nebent paminėsiu dar pačią paskutinę gegužės dieną, 31-ąją – Pasaulinę dieną be tabako. Ją paskelbė Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti. O „ištempus“ be cigaretės vieną dieną galima juk „tempti“ be jos antrą, trečią ir t. t. Atrodo, jog pasaulyje yra tik viena valstybė, kurioje rūkyti visiškai uždrausta. Tai – Butanas. Europos Sąjungoje su rūkymu ypač kovoti pradėta nuo 2003 metų. Kas sako, kad automobilių išmetamos dujos kenksmingesnės už tabako dūmus, klysta. Įrodyta, kad tabako dūmai 4,25 karto nuodingesni. Kadangi aš nerūkau, tai kodėl rūkoma, nesuprantu, tačiau traukiančiojo dūmą norėčiau paklausti: „Kodėl, tamsta, rūkote?“ Ar kas atsakys? Keista, kad žmogus net nežino, kodėl tą daro. Vienas rūkalius, tiesa, aiškino, kad net rašyti nepatogu, girdi, nerūkantiems dažniau užkietėja viduriai, o tuomet žmogus būna nelaimingas. Kai kurie rūkantieji stengiasi kaip nors tą savo įprotį prieš nerūkančiuosius pateisinti. Girdėjau guodžiantis: „Aš sėdėjęs“. Iškart dar ir suprasti negali, apie ką kalbama. Dargi norisi pašmaikštauti: „O aš gulėjęs“. Laimėtų, mano galva, pasiteisinimas, kad rūkoma, nes nervinamasi dėl blogėjančios sveikatos.
Negalima rašant apie rūkymo žalą nepasvarstyti, kiek pinigų išleidžiama rūkalams. Jei rūkome normalias cigaretes ir mums reikia vieno jų pakelio per dieną (8 Lt), tai mėnuo tam iš mūsų pareikalauja apie 240 litų, metai – veik 3 tūkstančių, dešimtmetis – 30 tūkstančių litų (puikus automobilis) ir t. t. Ginantys rūkančiuosius gali pateikti ir tokį pasvarstymą: ar žiemos metu iš kavinės į lauką išėję parūkyti klientai nesusirgs plaučių uždegimu. Ar plaučių uždegimas geriau už plaučių vėžį, nes nuo pirmojo irgi mirštama? Uždraudus rūkymą baruose, kavinėse ir restoranuose rūkoriai šaiposi, jog nuoseklu būtų uždrausti ir alkoholį, kurio vartojimas ne ką mažiau žalingas. Suprantama, praktikoje tai būtų keistas reiškinys: tiesiog iškiltų paties baro ar restorano paskirties klausimas. O ir kas geriau: kepenų cirozė ar plaučių vėžys?
Bet užsižaidžiau su rūkymu. Išskirti gegužę reiktų, nes tai kultūros mėnuo. Be jau minėtos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, šį mėnesį švenčiame Informacinės visuomenės (17 d.), Muziejų (18 d.), Kultūros puoselėjimo (21 d.) ir dar kitas dienas. Šiais metais šį mėnesį gausu ir religinių švenčių, kurių pagrindinės – Šeštinės (9 d.) ir Sekminės (19 d.), Devintinės (30 d.). Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo diena, Devintinės – Kristaus Kūno ir Kraujo šventė.
O jei yra kokia gegužės diena kai nieko nešvenčiama, švęskime vardadienius. Kiek moterų vardadienių šį mėnesį! Gegužės 1 d. – Gražina, Vidmantė, 2 d. – Meilė, 4 d. – Monika, Vitalija, 5 d. – Irena (tiesa, per metus Irenos vardadienių labai daug), 6 d. – Judita, 7 d. – Danutė (šis vardas minimas dar ir 25 d.), 8 d. – Stanislava (bandyta šio vardo šventę kelti į kitą mėnesį, bet visi švenčia tradiciškai), 9 d. – Austėja, Edita, 14 d. – Gintarė, 17 d. – Gailė, 22 d. ypač šventiška – Aldona, Elena, Rita, 24 d. – Joana (ji ir 30 d.), 28 d. – Rima, 31 d. – Angelė. Paminėti čia tik patys populiariausi vardai, o kiek dar kitų. Taigi gegužė – švenčių mėnuo.