Jei dar metų pradžioje buvo spėliojama, tai dabar jau tikrai aišku – po šešių mėnesių eurą turėsime. Eurui skiriamas didžiausias dėmesys, o juk iš tikro tai tik pinigai ir jų funkcija – prekių mainuose atlikti tarpininko vaidmenį. Tiesa, pinigų istorija siekia tris tūkstantmečius ir yra viena populiariausių žmonių ūkinių santykių palaikymo priemonių.

Ričardas JAKUTIS
Bent mano jaunystės laikais kalbėti apie pinigus tarsi buvo nemoralu. Nors gerai prisimenu vieno žydo pamoką, kad norint turėti litą reikia gauti ne 99 centus, o 100 centų ir jeigu to vieno cento trūks, lito neturėsi. Mano galva, brangiausias dalykas pasaulyje – patys pinigai.
Nemeluoju, tikrai labai norėčiau gyventi šalyje, kur apie pinigus kalbėti nemandagu. Sako, taip yra Japonijoje. Nors, atrodo, ir visame Vakarų pasaulyje. Gal kada nors taip bus ir pas mus? Tik ne šiomis dienomis, laukiant euro įvedimo.
Ar yra, ko nebūtų galima nusipirkti? Sveikatos? Bet gydytojai tuoj paklausia: „Kas jums sakė, kad sveikatos nenusipirksi?!“ Gyvenime yra dalykų, svarbesnių už pinigus, bet be pinigų jų neturėsi. O pats palinkėjimas pinigų, kaip ir visi kiti palinkėjimai, kad ir priskiriamas neišsipildančių linkėjimų kategorijai, vis tiek yra malonus.
Kai pinigų turime, apie juos nekalbame. Kalbame, kai jų trūksta. O kadangi visada trūksta, veik visada ir kalbame. Neturėti daugiau negu būtina, reikia neapsakomos jėgos. Susitikus, pirmieji pokalbiai šiandien pakrypsta euro link. Vienas kito klausiame, ar įvedus eurą viskas pakryps brangimo link. Neseniai rašiau, jog tikrai tikiu, kad euras bus keičiamas nustatytu fiksuotu lito ir euro santykiu, tačiau vis tiek viskas brangs. Tai triukas, kurio gali pavydėti kiekvienas magas.
Ką geriausia pirkti belaukiant euro? Nekilnojamąjį turtą, tauriuosius metalus, gintarą, meno kūrinius?.. Lietuvoje yra šimtas finansų analitikų, tačiau dažnai orų prognozės yra tikslesnės už jų pasvarstymus. Aš bent atsakyčiau – geriausia pirkti laiką.
Tik poetai ir moterys moka elgtis su pinigais taip, kaip šie nusipelno. Nors, aišku, blogai, kai pinigai pasibaigia greičiau negu atostogos. O dar tos mintys, kad turtingi žmonės laimingesni, sveikesni, kad jiems geriau sekasi. Sako, vargingiau gyvenančiam negalima duoti milijono, nes jis tiesiog neatlaikys įtampos.
Kartais apie pinigus norisi kalbėti linksmai. Ar nenuotaikingi pinigai su įvairiausiais gyvūnėliais, paukščiukais, seksu užsiiminėjančiais žvėreliais ar su kokios valstybės prezidento atvaizdu, jo vaikystės bareljefu, ar dar bala žino kuo? Reikia tikėtis, jog kai kurių Afrikos valstybių pinigai irgi yra netikėti, spalvingi, egzotiški, su genčių vadų atvaizdais šalia nukautų liūtų, tigrų ar dramblių. Lietuviškieji 10 litų irgi unikalūs. Bet jei kas nematėte, nustebsite, jog labiausiai stebina Šveicarijos frankai. O gal todėl Šveicarijos frankas ir toks stiprus, kad mokama ironiškai žvelgti į pinigus. Atrodo, kad tai spalvingi kokių moksleivių darbeliai iš konkurso „Mano spalvotas pasaulis“. Dargi galima pagalvoti, jog kažkoks prekybos centras ar baras išleido savo gražius kuponiukus.
Euro banknotų priekinėje pusėje atvaizduoti langai ir vartai, sako, simbolizuoja atvirumo dvasią. Antrojoje pusėje vaizduojami tiltai simbolizuoja Europos tautų tarpusavio bei Europos ir pasaulio bendradarbiavimą. Gražu, prasminga. Bet ar teko girdėti, kad pinigai, ant kurių nėra žmonių atvaizdų, anksčiau ar vėliau žlugs, nes neturi savo globėjų?
Nuo senų senovės žinome, kad kai viena visuomenės dalis ima garbinti turtą, tuoj atsiranda jai atsvara ir pasigirsta neturto gynimas. Liaudies pasakose, sakmėse, padavimuose neturtėlis dažniausiai vaizduojamas savo dorybėmis pranašesnis už turtuolį. Iš tikrųjų, deja, būna visko. Ir tarp turčių, ir tarp varguolių sutiksi visokių – gerų ir blogų, meilių ir piktų – žmonių. Visi žinome, išmintinguose tekstuose skaitome, jog esama niekšingų turtuolių ir kilnių neturtėlių. Bet net ir turintys solidžias banko sąskaitas būna padorūs, kilnūs, dažnai - ir dosnūs. Ir atvirkščiai, žmogelis plikas kaip tilvikas, tačiau piktumu ir bjaurumu lenkia aplinkinius. B. Franklinas teigė, jog sunku žmogui, neturinčiam pinigų, išlikti padoriam. Nors turinčiam – irgi.
Kokių nors pinigų pasaulyje yra nei daugiau, nei mažiau. Jų yra tiek, kiek yra. Taip bus ir su eurais. Nebepamenu, kas yra pasakęs, jog jie tik pereina iš vienų rankų į kitas, iš vienų kišenių į kitas kišenes, iš vienų bankų persikrausto į kitus... Jeigu ko nors trūksta, tai tik mums, kitur – visko yra... Žmonės skundžiasi, kad neturi pinigų. Tačiau eilės prekybos centruose liudija kitką. Susimąstai, jog jei dabar tiek norinčių kažką pirkti, kiek jų būtų, jei pinigų turėtų...
Kiek kas bekainuotų, kiek kas įvedus eurą bepabrangtų, tūlas pasakys, jog mes ir toliau pirksime duonos, alaus ir skalbimo miltelių. Statistika byloja, kad maistui, alkoholiui ir rūkalams išleidžiame 40 proc. pajamų. Vakarų pasaulio gyventojai tam išleidžia tik 15 proc. Nieko negaliu pasakyti, kaip galima būtų mažiau išleisti skalbimo milteliams (turbūt neįmanoma, nebent perkant kuo kokybiškesnius miltelius, nes nors jie ir brangesni, bet sunaudojama jų gerokai mažiau, todėl sutaupoma). Be duonos, aišku, irgi neapsieisime, nors kiek jos pasenusios irgi išmetame į šiukšlių konteinerį, bet štai dėl alkoholio ir rūkymo vertėtų rimtai susimąstyti. Po daugybę metų trukusio mūsų namų ūkio šaldytuvų, spintų didėjimo ir pilnėjimo dabar turime susimąstyti, ką gi daryti - ar toliau juos pildyti, ar ko nors atsisakyti? Žinokime, kad vartojimas smunka visame pasaulyje. Skaičiau, kad JAV vartojimas smuko net iki 1942 m. lygio. Tačiau nustebau statistika, jog lietuviai vis dar tiek pat išleidžia maisto produktams, alkoholiui, tabakui, tačiau jau mažiau išlaidų skiriama kelionėms į užsienį, sportui ir pramogoms. Ar neturėtų būti atvirkščiai? Pasirodo, mūsų vartotojas dar nėra pratęs susimąstyti, ar jam to tikrai reikia, ar jis gali tai įsigyti pigiau, ar gali tai įsigyti kitoje prekybos vietoje, galbūt rinkoje yra geresnių alternatyvų. O vertėtų pagalvoti, ar nereikėtų „Snickers“ pakeisti į „Jovarą“, o gal visiškai atsisakyti šokoladinio batonėlio. Nors apie turistavimą ne vienas gali pasakyti, jog kur ten pakeliausi, kai esamą padėtį apibūdina nors ir tokia situacija: „Alio, turizmo agentūra? Norėtume pailsėti. Ką galite pasiūlyti?“ – „Kokiomis lėšomis disponuojate?“ – „Mūsų šeima keturių žmonių. Turime po 200 litų žmogui“ – „Ilsėkitės!“
Kaip visokiausi pranašai, būrėjai, dietologai, šiandien populiarūs ir mokantys taupyti ekonomistai. Kaip tame anekdote, kai restorane vakarą leidusiam muitininkui padavėjas atnešė sąskaitą. Muitininkas žiūrėjo, žiūrėjo į ją, po to pakėlė akis į padavėją ir paklausė: „O kur pinigai?“
Jei taupant nepasiekėte reikiamų rezultatų, mokykitės iš savo patyrimo ir vėl mėginkite. Visi gyvenimo pokyčiai turi dalelę rizikos, tačiau be jos neįmanoma judėti į priekį. Ar tik didžiausia rizika nebus niekuo nerizikuoti? Žmogus, kuris nieko nedaro, nieko ir neturi.
Teigiame, kad lietuviai nemoka taupyti. O vokiečiai, girdi, yra taupūs ir apdairūs. Pats metas griauti stereotipus. Ir mokytis iš lietuvių - kur tai matyta, kad būtų pensininkų, kurie sugeba iš 200 eurų, mokėdami didžiausias sumas už komunalines paslaugas, vaistus, pragyventi visą mėnesį.
Nors šiaip jau Vokietijoje vadovai yra nukryžiuojami, užsakę keliais tušinukais daugiau negu to reikia biuro darbuotojams… Pasakojama, kad vienos firmos vadovas liepęs kartą vienam savo vadybininkų pademonstruoti, kaip šis sugebąs vienu metu rašyti keliais tušinukais - mat tas buvo „užsipirkęs“ keliais daugiau nei tuo metu jam reikėjo… O pas mus didžiausias malonumas, kai gaudamas 1000 litų dar sugebi mokėti po litą už kiekvieną skambutį į įvairiausius TV šou ir balsuoti už tau patinkančius atlikėjus.
Daugiau pinigų galima turėti trimis būdais: daugiau uždirbti, priversti pinigus dirbti arba tiesiog mažiau išleisti. Pirmieji du atvejai reikalauja naujų įgūdžių ar gerokai daugiau pastangų, o taupymas yra paprastas metodas.
Neteigiu, kad nereikia visiškai orientuotis piniginiuose reikaluose. Visai neseniai mačiau vaikų žaidimo korteles-pinigus. Nupiešta net mažai žinomų valstybių valiuta. Vaikai žaidžia ir sužino, kokioje šalyje kokie pinigai. Vienas berniukas iš tėčio, kuris dažnai keliauja po Europą, automobilio išsikrapšto pamestus eurus. Lietuviškų pinigų jis nerenka. Net jis žino, kad tai jau praėjęs etapas.
Holivudo filmų kūrėjai sako, kad filmas bus populiarus, jei jame kalbėsi apie tris dalykus: valdžią, seksą ir pinigus. Filmai filmais, bet sveikas protas ir logika sako, kad pinigų nereikia nei garbinti, nei niekinti. Skaičiau, kad ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse vis sparčiau plinta depresija, o pas psichologus ir psichiatrus lankosi kone kiekvienas šiek tiek aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantis pilietis ir kapitalistiniame pasaulyje savižudybių skaičius dvigubai didesnis tarp turtingųjų nei viduriniajai klasei priklausančių asmenų.
Neseniai vienas pažįstamas pasakojo apie kitą mūsų bendrą pažįstamą, patekusį į avariją. Pasakojusysis sakė labai nusivylęs tuo pažįstamu, kai šis išlikęs sveikas po avarijos ne tuo džiaugėsi, o vis guodėsi sudaužyta mašina.
Kalbėsi ar nekalbėsi apie pinigus, bet atlyginimas, ypač šiais laikais, nesvarbu, ar dar litais, ar po pusmečio eurais, yra vienas svarbiausių kriterijų, padedančių ieškančiajam darbo apsispręsti, ar priimti pasiūlymą. Deja, didelėmis algomis niekas nebesižarsto. Nepatartina eiti pas šefą prašyti pakelti atlyginimą ankstų pirmadienio rytą, nes tuomet paprastai dėliojami savaitės darbai, o pirmadienio nuotaika irgi gali padaryti meškos paslaugą. Lygiai taip pat nederėtų belstis penktadienį, nes tada vadovas gali jau gyventi savaitgalio nuotaika, tad paprasčiausiai į jūsų argumentus gali pažiūrėti pro pirštus. Geriausios dienos eiti derėtis dėl atlyginimo lieka antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis. Nors geriausias patarimas – nėra ko pas šefą dėl atlyginimo pakėlimo išvis eiti, nes jis jums jo nepakels.
Psichologai sako, jog kai pinigai baigiasi, reikia ieškoti kitų išteklių, pirmiausia asmeninių – kantrybės, atkaklumo, pasitikėjimo savimi. „Laimės paslaptis yra ne noras turėti daugiau, o gebėjimas džiaugtis turint mažiau“, – dar V amžiuje prieš Kristų mokė graikų filosofas Sokratas. „Tikiu, kad paprastas ir kuklus gyvenimas yra naudingas visiems ir dvasiškai, ir protiškai“, – 1930 metais pritarė garsus fizikas Albertas Einšteinas. Dabar šių mąstytojų žodžius nori nenori tenka prisiminti.
Kiek lietuviai norėtų uždirbti? Pasirodo, buvo netgi tirta. Pusė apklaustųjų teigia, kad norėtų gauti 1000–2000 litų algą per mėnesį, 25 proc. respondentų norėtų uždirbti bent jau apie 1000 litų. Beveik 20 proc. respondentų svajonių atlyginimas būtų 2000–3000 litų per mėnesį, o vos keli procentai asmenų įvardija, kad norėtų gauti nuo 3000 litų. Žodžiu, verčiant į eurus, 1000 eurų visus pilnai patenkintų. Kai kas, ypač darbdaviai, gali pasakyti, girdi, labai daug. Bet juk daugumoje Europos šalių dvigubai didesniu atlyginimu, tai yra 2000 eurų, dirbantieji nėra patenkinti.
Mūsų šalyje kalbant apie pinigus paguosti gali tik tokios linksmesnės istorijos. Štai pora, kuri neišgali nusipirkti mėsos, užsukusi į parduotuvę juokiasi: prisidėję rūkytą dešrą prie veido vienas kitam rodo įvairias grimasas, o grįžę namo ir vėl verda kokią nors košę ar geriausiu atveju kepa blynus. Girdėjau ir apie porą, kurios laimingiausi santuokos metai buvo kolektyviniame sode be vandens, auginant du vaikus, o artimiausia autobusų stotelė – už trijų kilometrų...
Doram žmogui visados sunkmetis. Kas nemoka kombinuoti, išėjo į miškus grybauti. Šiais metais anksti pasirodžiusios voveraitės džiugina pranašaudamos gerą grybų derlių. Ar pastebėjote, kad miške padaugėjo grybautojų? Žmonių miške daugiau negu prekybos centre. Sutinki klasiokus, grupiokus, buvusius verslo partnerius. Žodžiu, dorų žmonių dar vis yra. Prekybininkai sako, kad paklausios tapo elektrinės grybų džiovyklės. O jei jų įsigyti nepajėgiame, galime grybus džiovinti ant „gyvatuko“. Taip bus galima ir mokestį už jį kompensuoti. Skaičiau, kad grybų cheminė sudėtis panaši į mėsos, žuvų ir daržovių. Grybai – tikras baltymų sandėlis. Pasirodo, baravykų sultinys septynis kartus kaloringesnis už mėsos. Šie grybai gerai veikia širdį, slopina galvos skausmą, kelia organizmo tonusą. Raudonviršiai – patys nekaloringiausi iš grybų. Be to, jie valo kraują. O lepšės iš organizmo šalina kenksmingas medžiagas ir šlakus, gydo inkstus. Lepšių antpilas stiprina imunitetą. Sunku patikėti, kad voveraitės gydo radikulitą, o jose esantis antibiotikas naikina stafilokokus. Voveraitės yra lyderės tarp grybų pagal vitaminų kiekį. Kazlėkai mažina skausmą. Šiuose grybuose yra sakinių medžiagų, kurios veiksmingai gydo migreną ir podagrą.
Grįžtant prie patarimų, ką šiandien labiausiai verta pirkti, skaičiau, jog galima pirkti netgi orą. JAV įstatymai numato, kad savininkai, kurių namai yra žemesni nei toje teritorijoje leistinos pastatų aukščio ribos, taip pat yra erdvės, lygios namo sklypo dydžiui, gali parduoti virš pastatų ar šalia esantį orą. Kitaip sakant, jeigu jums priklausantis namas, esantis Manhetene, yra keturių aukštų, o toje vietoje leidžiama statyti dešimties aukštų namą, jums priklauso teisė į likusius šešis aukštus - bet kada galite savo namą paaukštinti arba tą oro erdvę parduoti kitiems. Susapnavau, kad Šiauliuose toks įstatymas irgi priimtas. Sapne išvydau aukštą aukštą miestą.
Anekdotų apie pinigus yra daug, o man iš visų labiausiai patinka šie du.
Rytą atsikėlęs vyriškis apžiūrinėja save veidrodyje vonioje... Atrodytų, jog gyvenime jam reikia tik džiūgauti – verslas sekasi, prabangus namas, puikus automobilis, bet kai pažiūri į save veidrodyje... Baisiai jau jis negražus: storas, kažkoks sukrypęs. Grįžta jis į miegamąjį, o ten lovoje guli nuostabaus grožio mergina. Pažvelgia į ją ir taria: „Ajajai, kaip tu pinigus mėgsti!“
Ir antrasis.
Turčius prieš mirtį paprašė visus jo turtus drauge sudėti į karstą. Guli jis karste, o šalia - kalnas aukso, prabangūs daiktai. Atėjusieji žiūri ir stebėdamiesi pavydi: „Štai kaip žmonės gyvena.“
Reziumė. Laimingus žmones įtikinti, kad jie nelaimingi - sunku, bet nelaimingus įtikinti, kad jie laimingi – dar sunkiau. Bet pinigai pinigais, juk dar yra džiaugsmas, meilė, vanduo... O kalbant apie euro įvedimą, kas man atsakys, kiek, kai jį įsivesime, kainuos degtukų dėžutė?