Pavasarį viskas atgyja, net pranašai. Ypač keliamaisiais metais. Tai būrėjų, ekstrasensų, bioenergetikų ir visų panašaus plauko veikėjų metas. Bent aš neišskirčiau iš jų tarpo ir astrologų. Mano mėgstamo kino detektyvo „Midsomerio žmogžudystės“ vienoje iš serijų („Nulemta žvaigždžių“) herojė astrologė į policijos komisaro pašaipą atsako: „Aš astrologė, o ne pranašysčių salono ponia.“ Komisaras į tai: „O koks skirtumas?“
Vieni pranašai aiškina, jog keliamaisiais metais įvykusios santuokos tampa gan sėkmingomis, o be to, tais metais merginos gali pirštis vaikinams (ypač patartina tai daryti vasario 29 d.), kiti pranašai įrodinėja, jog šiuo laikotarpiu įregistruota santuoka nebus laiminga. Dalis pranašų tvirtina, jog gamta tokiais metais itin palanki žmogui: nebūna jokių audrų, didesnių šalčių ar karščių, o ką jau ten bekalbėti apie žemės drebėjimus, potvynius ir t. t., kita dalis teigia, kad keliamaisiais metais įvyksta kur kas daugiau stichinių nelaimių negu įprastai.
Dėl katastrofų, tai yra laivų, lėktuvų, traukinių bei atominių ar cheminių sprogimų ir pan., pranašai irgi vienas kitam prieštarauja: vieni prognozuoja ramius metus, o kiti mini būsiant begalę tragedijų. Dalis pranašų siūlo pradėti organizuoti verslą, naujas statybas, įsigyti stambesnių pirkinių, investuoti, o kita dalis pataria šito nedaryti ir ramiai, it pelė kamputyje, praleisti metus.
Keliamieji metai, anot kai kurių pranašų, yra geriausias laikas naujovėms: keisti darbą, gyvenamąją vietą, netgi partnerį. Tik čia suklusau: jeigu tie patys pranašai tvirtina, kad keliamųjų metų santuokos sėkmingos, tai kaip jie gali raginti tais pačiais metais santuokas nutraukti. Aišku, yra ir pranašų, kurie nesiūlo pereiti į naują darbą, persikelti į kitą gyvenamąją vietą, netgi rinktis kitokią plaukų spalvą ir saugoti santuokinius ryšius. Žodžiu, šiais metais likti tokiais, kokiais esate, be jokių pokyčių.
Pastebėjau, jog pranašai labiausiai reikalingi turčiams ir vargšams, vidurinioji klasė apsieina be jų. Nors išimčių būna. Net keista, atrodo, šiaip jau protingai mąstantys kai kurie mano bičiuliai, žiū atsivertę pranašysčių knygeles, skaito spaudoje užtiktus tekstus apie tai, priglunda prie televizoriaus ekrano vykstant laidoms su ekstrasensais. Dar keisčiau, jog žmones ypač traukia neigiamos pranašystės: apie žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, potvynius, teroristinius aktus... Juk visi jau girdėjote, kad šių metų vasarą bus patys didžiausi karščiai per visą pastarąjį šimtmetį. Visi iškepsime.
Ar galima pranašystėmis tikėti? Labai lengva patikrinti, tereikia tik palaukti, kol išsipildys arba ne. Tiesa, jeigu ir išsipildys, tai dar nieko nereiškia. Juk turi kažkas vienaip ar kitaip įvykti. Anot linksmojo kareivio Šveiko, dar nėra taip buvę, kad kaip nors nebūtų. Labai svarbu įsitikinimas. Ligonis tiki, kad gydytojo išrašyti vaistai padės, tačiau jis dar labiau tiki, jei gydytojas, išrašęs receptą, tarsteli: „Šie vaistai jums padės.“
Nustebau sužinojęs, o gal ir nieko čia nuostabaus, kad padaugėjo stojančiųjų į astrologų kursus. Seniesiems astrologams gerai – ne tik patys pranašauja, bet ir kitus moko. Štai spaudoje užtikau skelbimų apie savaitgaliais vykstančius astrologų ruošimo kursus, kurie trunka 10 mėnesių, kaina – 1200 Eur. Verta mokytis, nes vieno horoskopo sudarymas pas astrologus, sako, kainuoja nuo 50 iki net 150 eurų. Ir skaičiuoti nereikia, kad išleisti mokslui pinigai žaibiškai atsipirks. Skaičiau, kad Lenkijoje praėjusiais metais už ezoterines paslaugas buvo surinkta veik 2 milijardai zlotų (apie pusė milijardo eurų). Įdomu, kiek Lietuvoje?
Kokia seniausia profesija? Sakote, žinote. O gal vis dėlto klystate? Labai realu, kad tai gali būti ir astrologija. Na, jei ne pati seniausia, tai bent viena seniausių. Šumerų rašytiniuose šaltiniuose aptinkama, jog apie 4000 m. prieš mūsų erą astrologija buvo susiformavusi. Istoriniai šaltiniai teigia, kad 1800 m. prieš mūsų erą pasirodė pirmasis žvaigždžių sąrašas, 652 m. pr. m. e. – anksčiausiai išlikęs astrologinis dienoraštis, na, o 432 m. pr. m. e. buvo užfiksuotas pirmasis žinomas Zodiako ženklų panaudojimas.
Taigi akivaizdu, jog astrologijos mokslas itin senas, astrologinėms tiesoms – galybė metų. Šis mokslas plėtėsi ir kito, vis kitoms kartoms aiškinantis naujus dalykus.
Kodėl daugelis nekantraudami laukia astrologinių prognozių naujame laikraščio ar žurnalo numeryje? Girdėjau netikėtą atsakymą – todėl, kad astrologinės prognozės ar pranašystės pasitvirtina. Taip atsitinka todėl, kad jos yra miglotos, bendro pobūdžio ir bet kas jas sau gali pritaikyti.
Štai dar prieškarinėje pranašysčių knygelėje radau tokius aiškinimus: „Jūs mėgstate šiokias tokias įvairoves gyvenime, tam tikrą permainų laipsnį ir imate nuobodžiauti, jei jus slopina įvairiais suvaržymais ir griežtomis taisyklėmis.“
O štai jau šiandienos astrologų aiškinimas, kad Zodiakas ne tik lemia tam tikras ligas, bet ir sąlygoja jų eigą, pavyzdžiui, gimusieji po Vandens ženklais (Vėžys, Skorpionas, Žuvys) astrologų vertinami kaip flegmatiški žmonės, todėl paprastai serga ilgai ir vangiai. Ugnies ženklams (Avinas, Liūtas, Šaulys) – veržliems, karštakošiams – ligos išsivysto staiga, pasireiškia audringai ir greitai praeina. Melancholiškiems Žemės ženklams (Jautis, Mergelė, Ožiaragis) nuo mažens lemta būti liguistiems, tačiau metams bėgant jų sveikata vis gerėja. Žvalūs ir judrūs Oro ženklai (Dvynys, Svarstyklės, Vandenis) paprastai serga lengvai, be komplikacijų.
Tiko ir jums? Štai kur tas horoskopų universalumas.
Jei eidamas gatve užmini ant kanalizacijos dangčio, reikia, kad šalia einantis trinktelėtų per pakaušį. Jei nėra kam trinktelėti, tai reikia tai padaryti pačiam. Taip pat prieš ką nors svarbaus darant reikia papūsti. Tuomet sekasi, nes nupučiamos blogos dvasios.
Sakoma, kad daugiausia nelaimių pranašauja sudužęs veidrodis – tos nelaimės tęsis septynerius metus. Matyt, šis prietaras atėjęs iš senovės Rytų šalių, kur veidrodis buvo toks brangus, kad už jo sudaužymą grėsė septyneri vergystės metai.
Šiuolaikiniai veidrodžių ezoterijos žinovai teigia, kad nelaimių periodą galima sutrumpinti iki vienerių metų. Tereikia nusisukus nuo sudužusio veidrodžio švystelėti per kairį petį žiupsnį druskos (piktajai dvasiai į akis), po to tris kartus apsisukti pagal laikrodžio rodyklę ir uždegti šukes. Aišku, šukės nesudega, todėl vėliau reikia jas susemti, vienerius metus palaikyti namuose, po to užkasti. Jeigu ir vienerių nelaimingų metų yra per daug, geriausia iš karto susemti šukes, išmesti į šiukšlių konteinerį, nusipirkti naują veidrodį ir viską pamiršti.
„Pastuksenk į sausą medį!“ – tokį patarimą girdime kone kasdien, o kokią jis turi prasmę, gerai nė nežinome. Vieni teigia, kad stuksenimas apsaugo nuo blogos lemties, kiti aiškina, kad sergsti nuo piktųjų dvasių kėslų, treti – kad padeda prisišaukti gerąsias dvasias, padedančias įgyvendinti vieną ar kitą idėją. Deja, ne visada yra į ką pastuksenti, nes šiuolaikiniuose butuose sunku rasti baldą ar kitokį daiktą, pagamintą iš sauso, nedažyto medžio (visur plastmasė ar kitoks dirbtinis pagrindas). Panašiai aiškinamas ir prietaras, reikalaujantis spjauti tris kartus per kairį petį.
Ar žinote, kad rytą iš lovos nevalia išlipti pro kitą pusę negu vakare įlipta, nes visi dienos darbai gali nueiti šuniui ant uodegos. Vakare, pradėjus kloti patalą, jokiu būdu negalima šios veiklos pertraukti, kitaip tąnakt miegas būtų labai neramus. Panašiai atsitiktų ir tvarkant miegamąjį į lovą atrėmus šluotą arba ant paklotos lovos padėjus kepurę. Tad miegamajame žmogui reikia būti labai budriam, kad nepasmerktų savęs nemigai, košmarams ir amžinoms nesėkmėms.
Nusipirkus naują kilimą, iš pradžių reikia jį pakloti išvirkščią ir bent dieną taip paguldytu pavaikščioti. Grįžus negalima išskleisti šlapio skėčio, tiesiog reikia jį kur nors pakabinti, kad nulašėtų. Daug čia ko būtų galima privardyti, bet gal užteks.
Prieš dešimtmetį draugai Vilniuje nutempė į prancūzų astrologo Šarlio Ridu paskaitą. Įsiminiau, pavyzdžiui, ką prelegentas kalbėjo apie islamo reikalus. O jis dėstė, kad nuo 1989 m. prasidėjo trečiasis islamo plėtros etapas. Pirmasis vyko VII a., po pranašo Muhamedo mirties, jį ženklino didžiuliai arabų užkariavimai. Antrąjį europiečiai pajuto XV-XVII a. Trečiasis, girdi, bus toks pat ilgas ir stiprus.
Savo paskaitoje svečias taip pat apibūdino spalvingą Prancūzijos astrologijos panoramą, pasakojo apie tyrimus, kurie esą stebina savo išmone, jiems pasitelkiami didžiuliai duomenų masyvai, taikomi statistikos metodai, antai buvo ištirta 6 mln. santuokos registracijos įrašų ir sužinota, kad sutuoktinių, kurių gimimo dienos sutampa, yra gerokai daugiau, nei turėtų būti pagal tikimybių teoriją. „Saulė Zodiake ieško panašios Saulės“, – komentavo šį reiškinį Šarlis Ridu. Jo lūpose astrologija yra ne tik rimta, bet ir žavi.
Tiesa, pastaruoju metu astrologus keičia ekonomistai, nusakantys ateities ekonomines perspektyvas, pakilimus ir nuopuolius. Ypač daug mokančių kaip išgyventi iš minimalaus atlyginimo. Užtikau vienos britės pensininkės pamokymus (tiesa, į jokias ekonomikos specialistes ji nepretenduoja, o dalijasi savo patirtimi ir tiek): pirkite tik prekes, kurios kainuotų ne daugiau 1 svaro, tai yra, 1,29 Eur (Didžiojoje Britanijoje itin populiarūs išpardavimai po 1 svarą). Užuot padidinę būsto šildymą, apsirenkite dar vieną megztinį; vandenį virinkite ant dujinės viryklės, nenaudodami elektrinių virdulių (gal ir smulkmenos, bet tiesos yra, nes kartą pastebėjau, kaip greitai sukasi elektros skaitiklis virduliu kaitinant vandenį, ir pamąsčiau, jog dujomis tikrai turėtų būti pigiau); apkirpkite draugus ir jie apkirps jus; maisto pirkite tiek, kad nereikėtų išmesti pasibaigus galiojimui; skieskite vandeniu sultis, indų ploviklį ir skystą skalbiklį; paprašykite svečių atsinešti savo arbatos ar kavos ir t. t.
Dėl arbatos ir kavos gal ir perspausta, bet kai kurie jos pamokymai verti dėmesio. Anot senjorės, toks jausmas, kad žmonės nebesuvokia skirtumo taip noro ir poreikio. Pavyzdžiui, mobilieji telefonai. Vos tik pasirodo naujas modelis, visi jo užsimano. O juk iš tikrųjų kol veikia senasis, naujo jums tikrai nereikia. Batai tarnaus ilgiau, jei nepirksite naujų.
Moteris turi ką pasakyti ir tiems, kurie perka kavą išsinešti: „Niekada gyvenime nepirkite kavos išsinešti. Tai visiška nesąmonė. Tokiems žmonėms juokiuosi tiesiai į akis.“ Pamąsčiau, jog yra tiesos. Nei tokios kavos atsigeri, nei ja pasimėgauji. Dar bent man tiko jos pamokymai apie bevertes prekes ir maisto produktus, kuriuos galima pakeisti į kokybiškesnius. Pavyzdžiui, ji pirktinius ledus pakeičia trintais ir šaldytais bananais.
Priežastys, kodėl nesiseka gyventi laimingai: komunaliniai mokesčiai (tai, mano galva, svarbiausia), maisto produktų kainos, persivalgymas, pilnatis, kad Dievas neduoda proto valdžios žmonėms, bendradarbiams, kaimynams, visiems, kurie tave supa, ir paskutinis punktas – Dievas, deja, tau irgi neduoda proto (jeigu tai pripažįstate, tai didelis žingsnis jūsų gyvenimo sėkmei).
Neseniai sužinojau paradoksalų tyrimą: su korupcija susiduriantys lietuviai – laimingesni už kitus. Prieš metus atliktas reprezentatyvios Lietuvos gyventojų imties tyrimas aiškinosi žmonių požiūrio į korupciją ypatumus, taip pat korupciją skirtingai vertinančių grupių pasitenkinimą gyvenimu. Aišku, prieš tyrimą buvo tikimasi, jog Lietuvoje su korupcija dažnai susiduriantys asmenys bus labai nepatenkinti gyvenimu tokioje šalyje. Rezultatai buvo visiškai priešingi: susiduriantys su korupcija pasirodė esą labiau patenkinti galimybe dirbti, atlyginimu, galimybe derinti darbą ir poilsį, vartojimo galimybėmis, gyvenimo sąlygomis, gyvenamąja aplinka, kultūriniu gyvenimu, profesiniu gyvenimu, psichologine gerove, medicinos paslaugų prieinamumu, gyvenimu Lietuvoje apskritai ir netgi labiau patenkinti savo dvasiniu gyvenimu. Jei šie rezultatai teisingi, aiškėja, kodėl korumpuotos partijos išlaiko populiarumą.
Išvada – kai matoma, kad kalbama vienaip, o elgiamasi kitaip, tai sukelia psichologinę sumaištį. Elgesys yra stipresnis už žodį ir elgesio pavyzdžiai formuoja tam tikras vertybes ir netgi pateisinimą tam, kad galima kalbėti viena, o elgtis kitaip.
Jei jau klausyčiau kokių pranašų, tai bent tų, kurie moko kaip būti laimingais. Nors čia gal labiau psichologų laukas. Nuostabu būtų, jeigu kas pamokytų kaip atsikratyti surūgusių, rūškanų veidų ir net per šventes laikytis gedulingos rimties tyliai keiksnojant esamus ir menamus priešus. Kas mums įdiegs tikėjimą, jog žmonės gali būti skirtingi, kitokie negu mes, tačiau geri.
Įstrigo keletas psichologijos atskleistų reiškinių:
1. Jei pasakome savo tikslus kitiems, mažesnė tikimybė, kad juos įgyvendinsime.
2. Sprendimai būna racionalesni, kai apgalvojami ne gimtąja kalba.
3. Daugumai žmonių mėgstamiausia daina asocijuojasi su tam tikra asmenine emocine patirtimi.
4. Nuo muzikos, kurios klausome, nuo dailės kūrinių, kino filmų, teatro spektaklių, kuriuos stebime, priklauso tai, kaip suvokiame aplinkinį pasaulį.
5. Esame laimingesni, kai leidžiame pinigus kitų, o ne savo reikmėms.
6. Esame laimingesni, kai pinigus leidžiame ne daiktams, o paslaugoms, kurios suteiks naujų įspūdžių.
7. Šiuolaikiniai vaikai labai įsitempę. Dabartinių paauglių nerimo lygis siekia 1950 metų vidutinių psichinių ligonių nerimo lygį. Panašiai ir su suaugusiais.
8. Religiniai ritualai, praktikavimas padeda patirti mažiau streso bei vidinės kančios.
9. Esame laimingesni, kai mus supa laimingi žmonės.
10-ąjį susigalvokite patys.



