(Tęsinys)                                                                                                       
Prof. V. Rimkus apie G. Bagdonavičiaus kūrybinį palikimą ir jo sukurtus ekslibrisus rašė: „Stambiausias ir pagrindinis G. Bagdonavičiaus kūrybos saugotojas – „Aušros“ muziejus. Ten dar jam tebegyvenant ir ypač po jo mirties susikaupė stambieji kūriniai – tapyba ir grafika, scenografijos, eskizai, piešiniai, ekslibrisai ir dar daug kas, tačiau nemažai jo kūrinių yra pasklidusių ir kitur. Įdomi kolekcija susikaupė ir pas mane. Kaip ji susiklostė? Pirmiausia tai ekslibrisai, kuriuos jis man dovanodavo ir kurie sudaro pagrindinę mano šiaulietiškų ekslibrisų dalį. Čia yra ne tik tipografiniu būdu atspausdinti tiražuoti lakštai, bet ir jų variantai spalvotame popieriuje bei darbai, padauginti foto būdu. Yra ekslibrisų eskizų. Pasirodo, jis kūrė man ekslibrisą, bet taip ir nesukūrė galutinio varianto, liko tik keletas eskizų. Yra ir kitų bandymų – jie, tie eskizai, ypač vertinga ekslibrisų kolekcijos dalis.

Aš nesiimu jo kūrybos vertinti – apie tai daug rašyta. Bet kyla klausimas, ar ekslibrisų kolekcija pilna. Deja, reikia pripažinti, kad negali būti pilna, nes pats G. Bagdonavičius skundėsi, kad visų savo darbų neturįs“ (Rimkus, V. Pabūkime su Gerardu Bagdonavičiumi. Kolekcija, 1996, Nr. 3, p. 30).

G. Bagdonavičius mokslininkui ir ekslibrisų kolekcininkui Vitoliui E. Vengriui, gyvenančiam JAV, yra sukūręs net dešimt skirtingų variantų (eskizų). Jis siekdamas sukurti ekslibrisą Vitoliui E. Vengriui ne kartą rašė šiam kolekcininkui laiškus į JAV.  Iš 1973 m. gruodžio 19 d. G. Bagdonavičiaus laiško  V. E. Vengriui (JAV): „Malonus prieteliau. <...> Su džiaugsmu pasistengsiu tuoj nupaišyti Jūsų ex librisą ir net keletą įvairiai. Bet tuoj parašykite, kokią turit darbo specialybes, hobby, pomėgis ir t. t. Tada ex libris galiu priderinti Jums. Ar su pilnu vardu norite? Parašykite!

Deja, dėl prieškarinių ex librisų atsiuntimo Jūsų kolekcijai yra visai sunku, nes praėjo jau 33 metai! Jau nėr iš ko juos dabar surinkti! Nors aš jums Kaune pasistengsiu pereiti senus draugus ir kt. ir visur įsakmiai dėsiu visas tam reikalui pastangas Jums! (...)“ (Ištrauka iš G. Bagdonavičiaus 1973 m. gruodžio 19 d. laiško Vitoliui  E. Vengriui. Vitolio E. Vengrio archyvas).

1974 vasario 9 d. G. Bagdonavičiaus laiškas V. E. Vengriui (JAV): „Aukštai gerbiamas ponas V. E. Vengris!  O dėl Tamstos ex libriso, tai dar Tamsta neparašėte man reikalingų smulkmenų – simbolių-emblemų, nes aš visados stengiausi naudoti juos kompozicijose. Jei Tamstai tai nėra taip esminga, tai prašom parašyti – tada sukursiu be tų elementų. Pradėjau su tom žiniom T[amstos] laiške nuo 4/I. Tai irgi gali pakakti ex librisui. Tuoj atsiųsiu tokias jų kompozicijėles atskirame laiške – keletą variantų“ (Ištrauka iš G. Bagdonavičiaus 1974 m. vasario 9 d. laiško Vitoliui E. Vengriui. Vitolio E. Vengrio archyvas).

Vitolis E. Vengris rašė: „Pats produktyviausiais ekslibrisų kūrėjas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Gerardas Bagdonavičius, ne kartą eksponavęs savo ekslibrisus užsienyje. 1931 m. jo darbai buvo pažymėti diplomu Los Angeles parodoje“ (Vitolis E. Vengris. Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibriai. Lithuanian Library press, Inc. and Loyola University Press Chicago, Illinois, 1980, p. 45).

1997 m. Šiauliuose buvo suorganizuotas tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. Gerardas Bagdonavičius. 1901–1986. Šiauliai“, kurio tikslas buvo įprasminti šio žymaus šiauliečio dailininko ir pedagogo asmenybę ir kūrybą, įamžinusią Šiaulių miesto istoriją ir kultūrą. Šiam konkursui 132 autoriai iš 127 pasaulio valstybių pateikė įvairia grafikos technika sukurtų 230 knygos ženklų, savitai ir originaliai atskleidžiančių dailininko G. Bagdonavičiaus asmenybę, jo darbus ir kūrybą, Šiaulių miesto kultūros ir istorijos paminklus, architektūrą ir gamtovaizdį.

Vienas iš konkurso dalyvių dailininkas Adolfas Vaičaitis iš Australijos rašė: „Man labai malonu skirti Gerardui Bagdonavičiui ekslibrisą, nes jo kūryba man buvo žinoma jau mano mokykliniame amžiuje Šiauliuose. G. Bagdonavičius stipriai jautė savo laikmečio meninę prasmę ir sėkmingai vystė savo kūrybinį talentą piešime, teatro scenų vaizdavime, ekslibrisuose. Aš, mokinukas, keletą kartų esu vaikščiojęs pro G. Bagdonavičiaus namą Aušros alėjoje, bet taip ir neišdrįsau pasibelsti į dailininko namo duris...“ (Nekrašius J. Dailininkas Gerardas Bagdonavičius ir ekslibrisai. Šiauliai: Saulės delta, 1998, p. 27).

G. Bagdonavičiaus sukurti knygos ženklai kartu su Pauliaus Galaunės, M. Dobužinskio, M. Bulakos, M. V. Jonyno ir kitų lietuvių autorių darbais sudaro XX amžiaus lietuviškų ekslibrisų klasikos fondą. Jis pagrįstai laikomas lietuviškų ekslibrisų mokyklos pirmtaku, XX a. Lietuvos knygos nuosavybės ženklo klasiku.

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų kompozicijos ir jų personažai
Nemažiau įdomi yra G. Bagdonavičiaus sukurtų ir dedikuotų asmeninių bibliotekų savininkams, istorija. Daugelis šių asmenų gyvenimas ir veikla dar nėra visiškai atskleista. Tyrinėjant išlikusius G. Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus ir jų eskizus, galima pastebėti, kad jie, ypač tarpukaryje, buvo sukurti to meto iškiliems ir žinomiems žmonėms, menininkams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Tai daugiausia dvasininkai, medikai, teisininkai, mokytojai, kariškiai, kultūros ir visuomenės veikėjai, bibliotekininkai, spaudos darbuotojai, bibliofilai ir kt. Įdomu pasigilinti į šių tarpukario ir pokario asmenybių gyvenimą ir veiklą, aprašyti jų technikas pagal knygos savininkų profesijas, pomėgius, bibliotekas ir kt.

G. Bagdonavičiaus sukurti ekslibrisai buvo publikuojami įvairiose Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Kiek pavyko aptikti publikacijų, jos nurodytos atskirai prie kiekvieno G. Bagdonavičiaus sukurto knygos ženklo. G. Bagdonavičiaus knygos ženkluose užkoduota paslaptingų ženklų, įvairių simbolių, užrašų, įdomių tekstų, pateikiama kitos įdomios informacijos. Tai mažosios grafikos novelės, esė. Juose slypi raktas į knygos savininko pasaulį.

Pabandykime įminti G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų kodą, taip susipažinsime su iškiliomis asmenybėmis, kurioms dailininkas sukūrė ekslibrisus, galbūt galėsime atskleisti jiems skirtų knygos ženklų personažus, simbolius, užšifruotus užrašus, atrasti paslaptingą ir nepakartojamą simbolių ir ženklų pasaulį.

Trumpai apžvelgsime kai kurių G. Bagdonavičiaus ekslibrisų sukūrimo istoriją ir jų savininkus.

Ex libris J. Bliumaitės (1926). Joana (Johana) Bliumaitė 1918–1923 m. dirbo Linkuvos gimnazijos mokytoja, dėstė vokiečių ir prancūzų kalbas. Vėliau dirbo vokiečių kalbos mokytoja Šiaulių mokytojų seminarijoje, Šiaulių vidurinėje prekybos mokykloje (1934). Dailininkas Antanas Gudaitis savo prisiminimuose nurodė, kad „frolein Blum buvo vokiečių kalbos mokytoja...“ 1926 m. rugpjūčio 26 d. Šiauliuose leidžiamas savaitraštis „Šiaulietis“ išspausdino G. Bagdonavičiaus sukurtą knygos ženklą „Ex libris J. Bliumaitės“24. (Ex libris J. Bliumaitės. „Šiaulietis“, 1926 rugpjūčio 26 d.).

J. Bliumaitės ekslibrisas saugomas GBEF, privačiuose rinkiniuose. Publikuotas „Karo literatūros rodyklė“ 1926, Nr. 28, p. 342.     

Ex libris A. J. Bružo (1926). Cinkografija (P1). Knygos ženklas Šiaulių mokytojų seminarijos ir Suaugusiųjų gimnazijos mokytojui, šauliui Antanui Bružui (1888–1928). Jis Šiaulių mokytojų seminarijoje dėstė istoriją ir geografiją.

A. J. Bružo ekslibrisas saugomas privačiuose rinkiniuose. Publikuotas „Karo literatūros rodyklė“, 1926, Nr. 28, p. 342.

Ex libris K. Dambrausko (1926).  Cinkografija (P1), dydis 53x50  mm. Kostas Dambrauskas (1899–1958) – pedagogas, radijo aparatūros konstruktorius. Gimė 1899 m. Šiauliuose. Šiauliuose mokėsi ir baigė pradžios mokyklą, gimnaziją, vėliau mokytojų kursus. 1919 m. baigęs mokytojų kursus, dirbo Šiaulių pradinėje mokykloje. 1925 m. įstojo į Lietuvos universiteto Matematikos fakultetą, tačiau mokslų nebaigė. Šiaulių mokytojų seminarijoje dėstė darbus ir darbelius, 1940-1941 m. – fiziką ir chemiją, 1942–1944 m. – chemiją, fiziką, rankų darbus, dailyraštį, biologiją ir geografiją, 1944–1957 m. – dailyraštį, jo dėstymo metodiką. Domėjosi etnografija, dalyvavo kraštotyros ekspedicijose. Mirė Žagarėje 1958 m., palaidotas senosiose Talkšos kapinėse Šiauliuose.

G. Bagdonavičiaus „Ex libris K. Dambrausko“ buvo išspausdintas 1926 m. rugsėjo 12 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“, 1926 m. „Kultūros“ žurnale Nr. 9, p. 284, „Karo literatūros rodyklė“ 1927, Nr. 32, p. 268 ir kt.

K. Dambrausko ekslibrisas saugomas Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde (GBEF), privačiuose rinkiniuose.

Ex libris. L. Galvono (1926). Cinkografija (P1), dydis 66 x 55 mm. Mokytojas L. Galvonas 1921-1922 m. Šiaulių mokytojų seminarijoje dėstė muziką, dainavimą ir chorą. Turėjo didelę lituanistinę biblioteką Šiauliuose. P. Bugailiškis rašė: „Žymesnių bibliofilų Šiauliuose pradžioje, atrodo, daug nebuvo, išskyrus Vladą Zdzichauską, mokytoją L. Galvoną ir G. Bagdonavičių, žinomą ekslibrisų piešėją“ (Bugailiškis P. Gyvenimo vieškeliais. Šiauliai, 1994, p. 263).

Pasak menotyrininko J. Sidaravičiaus, šis L. Galvono ekslibrisas primena sumažintą plakatą. Ekslibriso kompozicijos centre – aštuoniakampis, kurio viduje juodame fone pavaizduoti atversta knyga, kanklės, smuiko raktas, žvaigždė. Aštuoniakampio kampai dekoruoti augalinio ornamento trikampiais. Viršuje juodoje juostelėje užrašas: „EX LIBRIS“, apačioje: „L. GALVONO“. Signuotas apatinėje dalyje viduryje. Ekslibrisas L. Galvonui buvo išspausdintas „Karo literatūros rodyklė“, 1927, Nr. 32, p. 268,  „Varpų“ almanache 1943, p. 143-144.

L. Galvono knygos ženklas saugomas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, GBEF, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris Martyno Kavolio (1926). Cinkografija (P1). Martinas Arminas Kavolis (1897–1979) – Lietuvos teisininkas, evangelikų liuteronų kunigas, raštijos veikėjas, daktaras. Gimė 1897 m. lapkričio 4 d. Gargžduose, Kretingos apskr. Mirė 1979 m. rugpjūčio 10 d. Čikagoje, JAV.

M. Kavolio ekslibrisas saugomas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris S. Š. (1926). Cinkografija (P1). Kompozicijoje pavaizduoti: centre – volelis, priešais – raidė: „Š“ su skriestuvo kepurėle, žemiau – atversta knyga, aukščiau – knygos, popieriaus lapai su raide „S“. Ekslibrisas S. Š. saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir privačiuose rinkiniuose.

Ex libris Romualdo Buroko (1927). Cinkografija (P1). Romualdas Burokas (1893–1957) – kariškis, pulkininkas leitenantas, nepriklausomybės kovų dalyvis, teisininkas, spaudos darbuotojas. Gimė 1893 m. balandžio 19 d. Juodgalvių k., Mielagėnų vls., Švenčionių apskr. Eksternu baigė Maskvos XI gimnaziją ir Voronežo universiteto Medicinos fakulteto du kursus. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1915-05-13 baigė II Kijevo praporščikų mokyklą ir iki 1917-12-13 dalyvavo mūšiuose. 1926-01-06 perkeltas į Karo mokslo valdybą. 1926-02-16 jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.

Spaudoje pradėjo bendradarbiauti nuo 1914 m. Nuo 1926-06-20 iki 1927-08-02 redagavo „Karį“. 1927-09-20 – 1927-12-16 ėjo vyr. karo cenzoriaus pareigas, kartu buvo Lietuvos kariuomenės bibliotekos bibliotekininkas. Parašė vadovėlį kariuomenės bibliotekoms tvarkyti (1927) ir knygą „I pėstininkų DLK Gedimino pulkas“. 1935 m. baigė VDU Teisių fakultetą. Dirbo teismo tardytoju Kaišiadoryse, viceprokuroru Kaune ir Raseiniuose, Kauno apygardos teismo svarbesnių bylų tardytoju. 1939-1940 m. dirbo Kauno apylinkės teismo Baudžiamojo skyriaus teisėju. Mirė 1957 m.

R. Buroko ekslibrisas saugomas GBEF, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris kun. Kazimiero Jasėno (1927). Cinkografija (P1). Kunigas, menotyrininkas, meno istorikas, literatas ir leidėjas K. Jasėnas (1867–1960) kunigavo Jelgavoje. Su juo G. Bagdonavičius buvo pažįstamas, bendravo, domėjosi vienas kito kūryba ir darbais. J. Sidaravičius rašė:  „Šiame knygos ženkle, autorius (G. Bagdonavičius – J. N.) gana drąsiai komponuoja skirtingo charakterio daiktus: klasikinio meno pavyzdžius jungia su lietuvių liaudies kūrybos motyvais“ (Sidaravičius J. Gerardas Bagdonavičius. Vilnius, 1977, p. 13)

Kunigo K. Jasėno ekslibrisas saugomas Lietuvos Respublikos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir privačiuose rinkiniuose.

Ex libris M. Ž. (1927). Cinkografija (P1), dydis 45x57 mm. Šiaulietis agronomas ir gėlininkas M. Žilevičius (1903–1996) baigęs Dotnuvos žemės ūkio akademiją dėstė Šiaulių mokytojų seminarijoje, vėliau – Pedagoginiame institute. M. Žilevičius Šiauliuose buvo geriausias gėlių žinovas ir kolekcininkas. Jo sodyboje Vytauto gatvėje augo apie 500 rūšių egzotiškų dekoratyvinių augalų. 1970 m. Lietuvos sodininkystės draugija išleido M. Žilevičiaus nedidelę knygelę „Raktažolės“. M. Žilevičius turėjo gausią biblioteką, artimai draugavo su dailininku G. Bagdonavičiumi.  Dailininkas G. Bagdonavičius šiauliečiui agronomui M. Žilevičiui sukūrė knygos ženklą, simboliškai vaizduojantį žemės ūkį. Kompozicijos dešinėje – aukštos varpos, mėnulis, atversta knyga, pusiau gulomis sėdinčios moters figūra, kairėje – pintinė, už jos antrame plane – sodybos su koplytstulpiu ir keliais medžiais fragmentas. Viršuje užrašas: „EX LIBRIS / M. Ž.“ Fonas juodas. Signuotas apatinėje dalyje viduryje.

Ekslibrisas M. Ž. saugomas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, GBEF, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris. Marijonas Žilevičius (XX a. I p.). Eskizas, piešimas, tušas. Matmenys 11,7 x 8 cm. Kompozicijoje praskleista knyga, saulė, debesys, augalo šakelės ir užrašas: „EX LIBRIS / Marijonas / ŽILEVIČIUS“. Šis  M. Žilevičiaus knygos ženklas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje (ŠAM D-T 5929), privačiuose rinkiniuose.

Ex libris Petras Jakštas (1928). Cinkografija (P1). G. Bagdonavičius 1928 m. pavasarį sukūrė knygos ženklą karininkui ir švietėjui Petrui Jakštui (1988–1988). Tuo laiku P. Jakštas tarnavo Lietuvos kariuomenės Vyriausiajame štabe ir artimai bendravo su Spaudos ir švietimo skyriaus karininkais. Šis ekslibrisas išsiskiria savo stilistika ir kompozicija. Domas Kaunas rašo: „Kodėl šio ekslibriso autoriumi tapo šiaulietis dailininkas, šiandien galima tik svarstyti. Kreipti žvilgsnį Lietuvos šiaurėn tikriausiai paskatino vardas ir užsakymo kaina. G. Bagdonavičius buvo laikomas madingu dailininku, be to, ne brangininku. Galbūt ekslibriso kūrėją bei savininką rišo ir asmeninė pažintis, nors apie ją kokių nors apčiuopiamų pėdsakų kol kas nesame užtikę. Pagal dailininko piešinį klišes pagamino ir tiražą atspaudė Valstybės spaustuvė. Užsakymo atlikimo kokybe Jakštas liko patenkintas“ (Kaunas D. Knygos kultūros karininkas. Vilnius, 2004, p. 131).

D. Kaunas dar apie šį knygos ženklą rašo: „Ekslibrisas buvo išspausdintas dviejų dydžių: 89 x 68 ir 49 x 38 [mm]. Jie parinkti, atsižvelgus į bibliotekoje sukauptų leidinių formatus: tiražas liko nežinomas. Duomenų apie jį neužtikome nei publikacijose, nei bibliofilo atsiminimuose, tačiau manoma, kad kiekvieno buvo bent po 3 000 egz. Ekslibriso piešinys sudėtingas ir gana margas. Matyt, savininko pageidavimu dailininkas pabrėžė tais laikais aktualią Vilniaus temą, išryškindamas Gedimino pilies bokštą, senovės karžygį ir kovų įnagius – strėlę bei durklą. Paties knygos ženklo savininko profesiją simbolizavo simetriška karžygiui dabarties laikų kareivio su šautuvu figūra, artilerijos sviedinys ir pistoletas. Senovės ir modernių laikų jungtys – centre pavaizduotas karių narsumo ženklas – Vyties kryžius ant dviejų knygų pjedestalo ir už jo esantys Gedimino stulpai, tarytum vertikaliai įsmeigti kalavijai. Ženklo margumą padidino Vyties kryžiaus fone nupieštas vaikučių būrelis, o ant Gedimino stulpų – raidės: FFFQSBP. Jų prasmės nepaaiškino nei Jakštas, nei jo amžininkai. Šiuolaikinių senosios rašto kultūros tyrėjų manymu, šios raidės yra antikos laikus siekiančio lotyniško posakio „felix, faustum, fortunatum que sit bonum, properum“ santrumpa, verčiama lakoniškai: telydi jus sėkmė!“ (Kaunas D. Knygos kultūros karininkas, p. 131-132)

LIMIS  apie ekslibrisą P. Jakštui  rašoma: „Kompozicijos centre – stilizuotas Trijų Kryžių paminklo, kurio viršuje Gedimino pilis, kryžiaus centre – vaikų siluetai, apačioje atversta knyga su raidėmis: „EX“, po knyga užrašas „LIBRIS“ / PETRAS / JAKŠTAS. Kairiojo kryžiaus viršūnėje raidės: „a/.B.“, dešiniajame – „S./P.“ Paminko kairėje – kareivio figūra, dešinėje – Vytauto Didžiojo figūra. Fonas – juodas, kraštas dekoruotas rėmeliu. Signuotas apatinėje dalyje centre. Centre 1928“.

Šie P. Jakštui skirti knygos ženklai buvo publikuoti: „Karo literatūros rodyklė“, 1928, liepa-rugpjūtis (nr. 40), p. 83. – „Mūsų žinyno“ 1928, liepa-rugpjūtis (nr. 43) priedas; „Momentas“,  1929 rugpjūčio 7, p. 3; meno dienos“, 1930, nr. 49, p. 11 ir Errungene Kunst. Studienblatter, 1931, nr. 1, p. 180 ir kt.

P. Jakšto ekslibrisas saugomas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, GBEF, privačiuose rinkiniuose.

(Bus tęsinys)

G. Bagdonavičius. Ex libris L. Galvono 1926 m. Šis ekslibrisas buvo apdovanotas 1929 m. tarptautinėje ekslibrisų parodoje, JAV, Los Andžele.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris Petrui Jakštui. 1928 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris K. Dambrausko. 1926 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris M. Ž. 1927 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris A. J. Bružui. 1926 m.