Važiuojant keliu nuo Šiaulių link Kurtuvėnų, 5 km į šiaurę nuo Kurtuvėnų miestelio, dešinėje pusėje kelio į Gilvyčius, stūkso Girnikų kalnas. Aplankyti jį verta tiek dėl  jo istorinės praeities, tiek dėl vaizdų, kurie atsiveria nuo šio kalno. Kalnas savo forma primena piliakalnį. Rytiniame jo šlaite jis turi tris laiptuotas pakopas.

1905 m. gegužės 19 d. laikraštis „Vilniaus žinios“ rašė: „Žymiai jis kyšo tarp miškų, kalnų ir kalnelių, matytis iš tolumų apygardos kraštų (90 sieksnių virš Baltijos jūros). Už trijų mylių nuo jo matyti kaip ant delno Šiaulių miestas, regėti Kuršėnai, iš toli stūkso aukščiausias Žemaičių kalnas – Šatrija; o pažvelgus vakaruosna, visai galima užmiršti, kad stovi ant Žemaičių žemės: kalnai ir slėniai, apžėlę medžiais ir išdabinti ežerėliais ir upeliais, tarytum Tirolio kraštas. O jau Kurtuvėnų bažnyčia, garsi savo dailiais aukštais mūrais (nors už 4 varstų) prisideda prie to paveikslo, ir matymas – neapsakomas!

Ir Girnikų kalno praeitis papuošta įdomiais padavimais. Seniau jį vadino Šikšto kalnu, nes apie kalną riogso didžių šikšto akmenų daugybė, iš kurių girnas dirbdavo, vėliau žmonės praminė kalną ir šalia esantį sodžių Girnikais.

Labai, labai seniai, kaip žmonės pasakoja, čia gyvenę milžinai, kurie su Šatrijos kalno milžinais pasiduodavę sau kirvius. Yra padavimas, kad tas kalnas milžino supiltas. Vienas milžinas, jo motinai pasimirus, supylęs ant jos grabo kapą. Ir atsiradęs kalnas. Ant motinos kapo (kalno) sėdėdamas graudžiai verkęs, iš jo ašarų slėnyje atsivėręs ežerėlis – Bulėnų ežeras.

Anot kito padavimo tas kalnas tokiu būdu atsiradęs. Ėjęs milžinas keliu nuo Kuršėnų dideliais smiltynais. Į jo kurpes pribirę smilčių; čia jis atsisėdęs, iškratęs kurpes, ir iš tų smilčių pasidaręs kalnas. Yra  senelių, kurie dar pasakoja apie labai aukštą „karoblių“ (bokštą – J. N.), pastatytą kitados ant to kalno karo reikalams. Taip pat čia stovėjusios kartuvės – tą visą patvirtina duobės ant viršukalnio“ (Pasirašo Kurtuvėniškis. Spaudos atgavimo metinės sukaktuvės Kurtuvėnų parapijoje (Šiaulių pav.). „Vilniaus žinios“, 1905 gegužės 19, p. 3).

Dar kitame padavime pasakojama, kad kartą milžinas Ansiulis išmušė, išnaikino nematytą, neregėtą priešų daugybę, kalną sukrovė iš jų kūnų. Po to neskubėdamas nužingsniavo į pajūrį, – visus 125 varstų. Pajūryje nusiavė batus, pasisėmė  jais jūros smėlio, grįžo ir išpylė ant žuvusių priešų. Atsiradęs aukštas kalnas, kurį po to žmonės Girnikų kalnu pavadinę (Balinskis M., Lipinskis T. Starožytna Polska. – Varšuva, 1846, 3:578).

1905 m. balandžio 24 d., minint lietuviškos spaudos atgavimo vienerių metų sukaktį, kunigo J. Vizbaro rūpesčiu Girnikų kalno viršūnėje buvo pastatytas 44 pėdų aukščio ąžuolinis kryžius. Grafų Platerių iniciatyva buvo įruošti gražūs suoleliai ir sutvarkyta aikštelė. 1905 m. gegužės 19 d. laikraštis „Vilniaus žinios“ apie šį įvykį rašė: „Balandžio 24 (Gegužės 7) ant Girnikų kalno tapo pašventintas gražus, aukštas ąžuolinis kryžius. Praėjusiais metais, kada parėjo žinia apie spaudos lietuviams sugrąžinimą, toj pačioj valandoj kilo sumanymas tą brangią dieną pažymėti pastatymu kryžiaus ant pakiliausio ir puikiausio kalno <...>

Tos dienos atminimui liko pastatytas 44 pėdų aukštas ąžuolinis kryžius. Jį parūpino nesiskirdami ir ponai, ir kunigai, ir sodiečiai, seni ir jauni, moterys ir vaikai. Kas pinigus, kas ąžuolą davė, kas duobę kasė, kas akmenis ritino ar nuo dirvų rinko, ar vandenį nešė, nes kalnas arkliais neužvažiuojamas, o seneliai nors meldėsi, kitiems besidarbuojant. O kada jau reikėjo stiebą statyti, visi kaip skruzdės sukibo į kryžių – ir taip liko ant kalno pastatytas kryžius“ (Pasirašo Kurtuvėniškis. Spaudos atgavimo metinės sukaktuvės Kurtuvėnų parapijoje (Šiaulių pav.). „Vilniaus žinios“, 1905, gegužės 19, p. 3).

Kurtuvėnų dvaro savininko grafo Liudviko Viktoro Pliaterio-Zyberko sūnus Stefanas Pliater-Zyberkas (1891–1943) nufotografavo šio kryžiaus statymo momentą 1905 m. gegužės 7 d. ant Girnikų kalno. Ši iliustracija „Gora Girnicka, krzyz wystawiony 7 maja 1905 roku“ buvo išspausdinta 1912 m. žurnale „Wies ilustrowana“ (Wies ilustrowana, 1912, Nr. 4).

(Bus tęsinys)

Stefano Plater-Zyberko nuotr. „Kryžiaus pašventinimas ant Girnikų kalno 1905 m. gegužės 7 d.“ Reprodukcija iš interneto.

Šventės dalyviai ant Girnikų kalno. 1936 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Šventės dalyviai ant Girnikų kalno. 1933 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Girnikų kalne. 2020 m. vasarą. Jono Nekrašiaus nuotr.