(Tęsinys)
Pakilus ant Šatrijos kalno, jo viršūnėje plevėsuoja žalios spalvos vėliava, kurioje pavaizduotas baltiškasis simbolis. Čia taip pat yra aukuras, sudėtas iš akmenų. Nuo Šatrijos kalno atsiveria nuostabūs vaizdai į besidriekiančias apylinkes ir tolumas. Atkreipiu dėmesį į šalia kalno ant kalvos stovintį medinį, kokių dešimties metrų aukščio pailgą, į viršų smailėjantį medinį pastatą ir netoli jo ant aukšto stiebo iškeltą Žemaitijos vėliavą. Nusileidęs nuo Šatrijos kalno nužingsniuoju prie šio įdomaus statinio. Šis originalus namelis turi duris ir langą. Bandau atidaryti duris, jos uždarytos. Pažiūrėjęs pro langą, matau viduje ugniakurą ir jame degančią ugnį.
Apsidairęs, pastebiu prie šio statinio sienos pritvirtintą įrėmintą tekstą, kuris skelbia: „ČIA SAUGOMA AMŽINOJI UGNIS. Amžinoji Ugnis – tai mūsų tautos dievų ir protėvių palikimas bei gyva perdava ateities kartoms. Tiltas, jungiantis praeitį, dabartį ir ateitį. Tai brangenybė, kaip gimtoji kalba. Šventa Žemė, meilė ir pagarba Tėvynei. Kūrendami ją, mes apjungiame regimą ir neregimus pasaulius, palaikome tvirtą ryšį su mūsų gimtine ir Tautos Dvasia. Tai lyg gyvybės medis. Pasaulio ašis, apie kurią kuriasi bendruomenės, užgimsta pats gyvenimas!
Amžinoji Ugnis degė nuo neatmenamų laikų. Prieš 600 metų svetimos kultūros nešėjų buvo paniekinta ir išplėšta iš mūsų bočių rankų ir regimojo pasaulio... Tačiau ji neužgeso! Ji užsigobusi tyliai ruseno žmonių širdyse… Per gyvą kraują keliavo iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas pasakomis ir padavimais. Todėl ji ir amžina! Kol gyvas nors vienas mūsų tautos žmogus, tol bus gyva ir Amžinoji Ugnis!“
Šie žodžiai sujaudino, įsirėžė giliai į sąmonę. Tai kažkas nepaprasto ir mums lietuviams labai artima ir šventa. Toliau perskaičiau, kad 1994 m. liepos 17 d. ant Šatrijos kalno pagal aisčių papročius a. a. Žemaičių Garbės Krivio Adolfo Gedvilo pastangomis buvo vėl įžiebta Ugnis ir 23 metus saugoma jo sodyboje (Gaubelių g. 15, Ryškėnuose, Telšių r.).
Nuo tada kasmet vidurvasarį – liepos trečiąjį šeštadienį – Ugnis yra atvežama ir užkuriama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies apeigoje, nusiskaistinti, gauti palaiminimą, parsivežti į namus Šventosios Ugnies. Nuo 2017 metų rugsėjo 12 dienos Ugnis sugrįžo į Šatrijos šventvietę. Ugnis nuolatos, dieną ir naktį, kūrenama savanorių sergėtojų pastangomis ugnume (ugnies nums, namas žemaitiškai) ant Raudonkalnio.
Amžinosios Ugnies sergėtojas – žmogus savanoris, įsipareigojęs garbės žodžiu bent parą kūrenti ir prižiūrėti ugnį Amžinosios Ugnies aukure. Tai žmogus, kurio širdyje atliepia prigimtinė, baltiška pasaulėžiūra ir vertybės. Sutartą laiką, sergėtojas perima Ugnies kūrenimą iš prieš tai budėjusio sergėtojo ir mažiausiai po paros perduoda kitam. Sergėtojas įsipareigoja visą budėjimo laiką nuolatos kūrenti Ugnelę visapusiškoje švaroje ir darnoje su aplinka.
Ugnume saugoma Amžinoji Ugnis dažnai užnešama ir ant Šatrijos kalno. Šios apeigos metu einant ratu giesmėmis pagerbiama Šatrija, dievai ir protėviai. Vyksta Ugnies pagerbimas ir atnaujinimas. Šiose apeigose dalyvauja žemaičių baltų tikėjimo bendruomenė: Šatrijos Romuva, Asociacija Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaras, Šatrijos ugnies sergėtojai, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ nariai ir kiti baltiškų papročių puoselėtojai.
Savanoriai saugantys ugnį savo atkaklumo dėka ją saugo ir prižiūri dieną ir naktį, pavasarį ir vasarą, rudenį ir žiemą. Ugnies sergėtojai stengiasi, kad tai, kas vyksta ant kalno, būtų gražiu ugnies sergėjimo papročiu, jie tiki, kad ugnis apvalo, nuskaistina. Prie Šatrijos kalno ir Amžinosios Ugnies atvykę keliautojai ir visi norintys, turi galimybę apsivalyti, patirti nuskaistinimą Ugnelės kaitroje. Jos sergėtojai prašo gerbti Amžinąją Ugnį ir jos sergėtoją. Čia Ugnelės namai. Sergėtojas nėra įpareigotas užsiimti žinių sklaida. Kalno budėtojai veda dienoraštį, kuriame aprašomas Amžinosios Ugnies saugojimas. Plačiau apie kūrenamą Šatrijos Amžinąją Ugnį galima sužinoti tinklalapyje www.šatrijosugnis.lt
(Bus tęsinys)

Raudonkalnis ir Šatrijos ugnis. Jono Nekrašiaus nuotr.

Šatrijos kalno viršūnėje. Jono Nekrašiaus nuotr.

xVaizdas nuo Raudonkalnio į Šatrijos kalną. Jono Nekrašiaus nuotr.



