(Tęsinys)                                                                                                      
Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūryba 1930–1940 metais
G. Bagdonavičius kūrė ne tik dailės kūrinius akvarelės, pastelės, grafikos ir tapybos technikomis, bet sukūrė atvirukų, vizitinių kortelių, kalendorių, kvietimų eskizų, afišų, plakatų, prekių, konditerinių gaminių ir pakuočių etikečių, knygų, vadovėlių ir žurnalų viršelių, įvairių firminio stiliaus elementų, net vaistų receptų ir kt.

Savo kūrybinius sumanymus dailininkas G. Bagdonavičius įgyvendindavo privačioje dailės studijoje, kurią buvo įkūręs savo namuose –Šiauliuose, Aušros al. 84, II aukšte.

1930 m. sausio 15 d. buvo išleistas žurnalo „Naujas žodis“ pirmasis numeris – Šiaulių numeris, kurio viršelis iliustruotas dailininko G. Bagdonavičiaus piešiniu. Šiame žurnale dar publikuojami trys G. Bagdonavičiaus piešiniai su Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdais ir du Šiaulių kino teatro „Kapitol“ salės vaizdai (G. Bagdonavičiaus viršelis ir piešiniai. Šiaulių numeris. „Naujas žodis“ 1930 m. Nr. 1,  p. 1, 12, 24).

Taip pat žurnalas „Naujas žodis“ 1930 m. išleido bukletą, kuris papuoštas dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtu viršeliu, kuris toks pat, kaip ir minėto žurnalo 1930 m. Nr. 1 Šiaulių numeris (Bukleto egzempliorius saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. ŠAM D-T 6398).

Dailininkas G. Bagdonavičius 1930–1940 metais tęsė kūrybą, daug piešė iš natūros Šiauliuose ir jo apylinkėse Bubiuose, Pageluvyje, Rėkyvoje, taip pat keliaudamas po Lietuvą: Baisogaloje, Juodkrantėje, Jurbarke, Kaune, Kelmėje, Klaipėdoje, Kražiuose, Kretingoje, Nidoje, Pakruojyje, Palangoje, Radviliškyje, Šiluvoje, Šventojoje, Tauragėje, Telšiuose, Užventyje, Vaiguvoje ir kituose miestuose ir miesteliuose.

Tai buvo bene produktyviausiais ir sėkmingiausias G. Bagdonavičiaus kūrybos laikotarpis, pelnęs jam pripažinimą ir populiarumą Lietuvoje. Jis sukūrė naujų ir brandžių kūrinių, su kuriais dalyvavo daugelyje dailės parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Tuo laikotarpiu dailininkas G. Bagdonavičius  sukūrė daug grafikos ir tapybos darbų, taip pat  akvarelių: „Kaunas. Senoji sinagoga senamiestyje“ (1930), „Klaipėda. Kavinė verandoje“ (1930), „Kražiai. Senojoje bažnyčioje“ (1930). „Šiauliai. Didždvario vartai“ (1930), „Užventis“ (1930), „Peizažas“ (1930), „Mėnesiena“ (1930), „Malūnas“ (1931), „Ukmergė. Didžioji sinagoga“ (1931), „Palanga. Trys burinės valtys“ (1932), „Palanga. Žvejai grįžo“ (1932), „Palanga. Tiškevičių rūmai“ (1935), „Tauragė. Gatvė upės link“ (1935), „Kelmė. Dvaro vartai“ (1936), „Kelmė“ (1938), „Nida“ (1936), „Palanga. Špitolė“ (1937), „Juodkrantė. Grįžo...“ (1938), „Nida. Žvejų laivai“ (1938), „Palanga. Aviacijos šventė pajūryje“ (1938), „Šaukėnai“ (1939), ir kt.

Pastelių: „Kaunas. Namai Rotušės aikštėje“ (1930), „Šiauliai. Aušros alėjos ir Dvaro gatvės kampas“ (1930), „Ukmergė. Namai Vytauto gatvėje“ (1931), „Kiaunorių vėjo malūnas“ (1932), „Vaiguvos dvaras“ (1932), „Vaiguvos dvaro virtuvė“ (1932), „D. Poškos baubliai“ (1934), „Nida. „Italijos“ vaizdas“ (1936), „Palanga. Bažnyčia“ (1939), „Šiauliai. Užkirkio rajonas“ (1939), „Automobilis“ (1939)  ir kt.

Mišrios technikos darbų: „Kaunas. Senoji sinagoga senamiestyje“ (1930), „Užgiriai. Arkliai po stogine“ (1932), „Šiauliai. Kapų gatvė“ (1933), „Palanga. Mokyklos vaizdas iš bažnyčios šventoriaus“ (1935), „Palanga. „Pajūrio“ restoranas“ (1937),  „Nida. Sklandymo mokykla“ (1936), „Rūpintojėlis“ (1937), „Šventoji. Žvejų namai“ (1938), „Klaipėda. Laivas uoste“ (1938) ir kt.

Piešinių: „Sodyba“ (1930), „Užvenčio žydo portretas“ (1930), „Senas dvaras“ (1931),  „Bencelio Bieno portretas“ (1931), „Vyro portretas“ (1931), „Ukmergė. Seniausias kvartalas“ (1931), „Ukmergė. Piliakalnio panorama“ (1932), „Šiauliai. Vokiečių gatvė“ (1933), „Šiauliai. Vilniaus g. 229“ (1933), „Šiauliai. Lileikaičių namas Vilniaus gatvėje“ (1933), „Palanga. Trys žvejų laivai“ (1934), „Valtys Rėkyvos ežero pakrantėje“ (1934), „Jurbarkas. Senoji sinagoga“ (1935), „Klaipėda. Katalikų bažnyčia“ (1935), „Kražiai“ (1938), „Pakruojis. Vytauto Didžiojo gatvės ir Laisvės aikštės kampas“ (1938), „Pakruojis. J. Kaplano namas Vytauto Didžiojo gatvėje“ (1938), „Šventosios uosto fragmentas“ (1938), „Baisogala. Vėjo malūnas“ (1938), „Šiaulių centre“ (1939), „Šiluva. Koplyčios interjero fragmentas“ (1939), „Pageluvis. Dubysos krantai“ (1940) ir kt.

G. Bagdonavičius, lankydamasis Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimeliuose, užfiksavo popieriaus lakštuose tų vietovių vaizdus, dokumentiškai tiksliai perteikė atskiras pastatų bei statinių architektūrines detales ir buities elementus. Tai didelę istorinę ir etnografinę vertę turintys darbai, įtikinamai ir realistiškai perteikiantys to laikotarpio Lietuvos dvasią ir vaizdą, atspindintys paties menininko gyventą laiką.

Pasak menotyrininko V. Rimkaus: „G. Bagdonavičius žiūri ne nuo fasado, o tarsi iš už tvoros. Tarsi iš už kampo ir perteikia ne fasadinį, o atvirą, gyvą, nepagražintą žmonių gyvenimą“ (Žvilgsnis į G. Bagdonavičiaus laiką. „Šiaulių kraštas“, 2001 spalio 24).

1931 m. Velykų atostogų metu Kaune, Universiteto Didžiojoje salėje, savo paveikslus eksponavo keturi lietuvių dailininkai: Antanas Žmuidzinavičius, Barbora Didžiokienė, Vladas Didžiokas ir Gerardas Bagdonavičius.  

1931 m. žurnale „Židinys“ apžvalgininkas, aptardamas šią parodą, apie dailininko G. Bagdonavičiaus darbus rašo: „G. Bagdonavičius yra sudaręs savo a la grafišką būdą gamtai atvaizduoti. Jis piešia įvairiuose miestuose ir miesteliuose senos architektūros motyvus. Iš savęs nereikalaudamas daug kūrybiškojo darbo, gamtą atvaizduoja realistiškai. Individualinės kūrybos parodoje išstatytuose paveiksluose nėra; jie įdomūs gali būti tik etnografiškuoju atžvilgiu“ (Pasirašo: A. V. Meno parodos. „Židinys, 1931, T. 13, Nr. 4, p. 388).

Dailės kritikas Paulius Galaunė apie šią parodą ir dailininko G. Bagdonavičiaus kūrybą žurnale „Gaisai“ 1931 m. rašo: „G. Bagdonavičiaus visas meninis nuopelnas tame, kad jis mato nykstančią Lietuvos senovę, josios charakteringus kampelius ir piešia tatai įvairiais pieštukais ir įvairiomis spalvomis. Tame jis išdirbo pastabumą, daro pažangą piešiny. Tuos jo darbus su laiku Lietuvos etnografai, kraštotyrininkai, meno istorikai labai brangins. Ir jokių meninių privalumų juose neieškos. Ims juos kaipo reikalingą sau moksliniai-iliustracinę medžiagą. To jau jis ir dabar susilaukė. Monsinjoras Jasėnas panaudojo jo piešinius savo „Visuotinės meno istorijos“ Lietuvos skyriams pailiustruoti, p. Vyt. Bičiūnas savo Kauno monografijai pailiustruoti“ (P. Galaunė. Keturių paroda. „Gaisai“, 1931, Nr. 4, p. 334).

1931 m. Valstybės teatre Kaune veikė nuolatinė Lietuvos dailininkų paroda. Joje Šiaulių mokytojų seminarijos piešimo mokytojas, dailininkas Gerardas Bagdonavičius eksponavo šiuos darbus:  Ex libris Margolino, Ex libris Stonio, Ex libris Ružancovo, piešinius: „Kražiai. Bažnyčia“ (200 Lt), „Koplytėlė Leliok kaime“ (75 Lt), „Užventis. Nauj. Sinagoga“ (250 Lt), „Kaunas. Rotušė“ (300 Lt). Šioje parodoje dailininkų darbus buvo galima įsigyti (Nuolatinės dailės parodos Valstybės teatre katalogas. „7 meno dienos“, 1931, Nr. 64, p. 25-26).

J. Sidaravičius apie to laikotarpio dailininko G. Bagdonavičiaus kūrybą rašo: „Ypač didelę istorinę ir etnografinę vertę turi senosios medinės architektūros piešiniai. Dailininkas kruopščiai užfiksavo dabar jau išnykusius Kelmės, Panevėžio, Užvenčio, Ukmergės ir kitų vietovių XVII a. paminklus, išryškindamas jų stiliaus savitumus, įdomias, originalias architektūrines formas.

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje G. Bagdonavičius pradeda bendradarbiauti teatre. Šis darbas turėjo įtakos jo peizažinei kūrybai. Teatrinė kulisinė komponavimo maniera piešiniuose tampa dar ryškesnė. Šiuo principu komponuojamas ir naujas Tytuvėnų ansamblio ciklas (1933). Kulisų (antro plano) vaidmenį arka priekiniame plane – pro ją toliau matyti pagrindinis vaizdas. Dailininkas piešia plačią panoramą: pastatai išdėstyti terasiniais planais, kaitaliojasi šviesūs ir tamsūs siluetai, kyla sunkūs masyvai šviesaus dangaus fone. Ciklo lakštuose jautriau naudojama šviesa, – ji padeda išryškinti erdvines pastato formas, žemės paviršiaus reljefą, artimesnių ir tolimesnių planų augmeniją, debesuotą dangų.

Tačiau toks komponavimo būdas G. Bagdonavičiui nebuvo dogma. Tarp to laikotarpio kūrinių esama ir kitokių kompozicinių variantų. Kartais priekinio plano objektai priešpastatomi didelei erdvei („Baisogala. Vėjo malūnas“, 1938), smulkūs architektūros elementai gretinami su stambiomis tolimesnių planų formomis („Kelmė“, 1938) ir kt.     

Ketvirtojo dešimtmečio G. Bagdonavičiaus kūryboje, ypač 1933–1938 m. peizažuose šalia architektūrinių bei etnografinių paminklų matome ir paprastų Lietuvos miestų ir miestelių vaizdų. Pastabi dailininko akis neaplenkė ir buržuazinio gyvenimo socialinių problemų – daugelis piešinių dokumentiškai tiksliai atspindi miestų varguomenės gyvenamuosius kvartalus, apgriuvusius, be saulės ir oro skersgatvius, sukrypusias lūšnas. Tai Šiaulių, Radviliškio, Kauno, Ukmergės vaizdai („Šiauliai. Užkirkė“, „Šiauliai. Vilniaus g. 229“, „Kaunas. XV a. gotikinis namas“, „Ukmergė. Seniausias kvartalas“ ir kt.)“ (J. Sidaravičius, Gerardas Bagdonavičius,  p. 9-10).

Dailininkas J. Vienožinskis, aptardamas G. Bagdonavičiaus kūrybą, rašo: „G. Bagdonavičiaus peizažai turi ir vieną bendrą komponavimo savybę: autorius nepertvarko piešiamo aplinkos, savaip neinterpretuoja, bet ieško geriausio žiūrėjimo taško ir iš jo fiksuoja objektą. Jis parenka tokius gamtoje  esamus fragmentus, kurie savo išorinių formų struktūra ir padėtimi jau pačioje gamtoje yra sudarę glaudesnę visumą“ (J. Vienožinskis. Dailės paroda, „Lietuvos žinios“, 1936 sausio 4).

G. Bagdonavičius 1936 metais įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, tapo jos pilnateisiu nariu ir aktyviai įsiliejo į šios sąjungos veiklą, dalyvavo jos renginiuose, parodose, susirašinėjo ir palaikė ryšius su dailininkais Kaziu Šimoniu, Antanu Žmuidzinavičiumi, Adomu Varnu, Stasiu Ušinsku, Pauliumi Galaune, Mstislavu Dobužinskiu ir kitais Lietuvos  menininkais (CVLMA, f. 33, ap. 2, b. 2, l. 54-63) [kn. Jonas Umbrasas, Eglė Kunčiuvienė. Lietuvių dailininkų organizacijos 1900–1940. Vilnius: „Vaga“, 1980, p. 144).

J. Sidaravičius dailininko G. Bagdonavičiaus darbus lygino su kito garsaus rusų ir lietuvių grafiko, scenografo ir tapytojo Mstislavo Dobužinskio kūryba: „G. Bagdonavičiaus peizažinė kūryba neretai asocijuojasi su M. Dobužinskio tos pačios tematikos darbais. Ir ne be pagrindo. Asmeninė abiejų dailininkų pažintis, Kaune ir Šiauliuose surengtos M. Dobužinskio kūrinių parodos, jo piešti Šiaulių apylinkių ir kitų Lietuvos kampelių vaizdai, o ir didelis M. Dobužinskio autoritetas negalėjo nepadaryti įtakos šiauliečiui. M. Dobužinskio poveikis jaučiamas, palyginus kai kuriuos šių dailininkų piešinius, ypač architektūrinis peizažus. Žinoma, toks gretinimas yra kiek sąlygiškas. Juos sieja panašūs motyvai, panaši komponavimo maniera, bet gerokai skirtingas jų profesinis lygis, skirtingi ir meniniai uždaviniai: G. Bagdonavičiui labiausiai rūpėjo tikslumas, etnografinių detalių autentiškumas, tuo tarpu M. Dobužinskis  siekė sintetinio formų apibendrinimo, kartu išreikšdamas savo vidinį nusiteikimą“ (J. Sidaravičius, Gerardas Bagdonavičius, p. 10).

G. Bagdonavičiaus kūrybos ir veiklos reklama
1939-1940 metais G. Bagdonavičius ne tik užsiėmė kūryba, bet ir gana originaliai Šiauliuose leidžiame laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ reklamavo kūrinius ir sugebėjimus dailės srityje, mokėjo išradingai pateikti ir apibūdinti savo, kaip menininko, galimybes ir pasiekimus. Jo literatūriniai sugebėjimai, jo taiklios frazės ir palyginimai, savitai išreikštos mintys apie kultūrą ir meną puikiai atsiskleidžia jo reklaminiuose tekstuose, kurių kalba čia pateikiama be pataisymų.

G. Bagdonavičius tarpukariu leidžiamame laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ rašė, kad jis yra reklamos skelbimų žinovas ir komercinės grafikos specialistas: „Didinti apyvartą padeda Tamstoms komercinė grafika, plakatai, etiketai, fabr. ženklai, dirbt. vaizdai, supakavimai, katal. iliustracijos, viršeliai. Spec. prityręs rekl. skelbimų grafikas, visados turi daug krentančių į akį idėjų, kurias gali už kuklų atlyginimą perleisti Tamstoms. Aušros al. 84 nr. II aukštas. Bagdonavičius Gerardas, mokytojas“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1939 lapkričio 19, p. 6).

G. Bagdonavičius prisistatė kaip iliustratorius ir apipavidalintojas: „Išleidžiant iš savo tarpo garbingą žmogų įteikiame jam adresą, parašytą jam modern. įrankiais, menišku ornamentiniu šriftu ant priderinto popieriaus su tinkamais simboliais, emblemomis, viršeliais. Esu daręs tokius lakštus p. Valst. Prezidentui, Apskr. Viršininkams, teisėjams, advokatams ir t. t. Paveikslai, piešiniai, plakatai. Aušros al. 84 nr. II aukštas. Bagdonavičius Gerardas“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1939 gruodžio 17, p. 6).

G. Bagdonavičius skelbime nurodė, apie savo kūrybinės veiklos pradžią ir sritis bei pasiekimus Lietuvoje ir užsienyje: „Nuo 1923 metų daugybė žmonių žino, kad jei reikia skoningo dekoravimo teatrui, baliui, butui, piešinių scenos ir kaukių baliams rūbams, plakatų, komercijai ženklų, etikečių, šriftų, projektų spaudai, knygoms viršelių, iliustracijų, exlibrisų, puošnių diplomų – aktų, paveikslų atnaujinimo, patarimų, įvertinimų, tai besikreipiant šiuo adresu, visa tai gaunama greit ir punktualiai.

Mano darbai buvo įv. tarptautinėse meno muziejų parodose ir Amerikoje, Belgijoje, Čekoslovakijoje, Latvijoje, Estijoje po keletą kartų, kur sulaukė gerų spaudos atsiliepimų. Mano darbų turi kai kurių šitų kraštų muziejai ir meno rinkėjai (žymūs valstybių vyrai – ministeriai, profes., advok., gydytojai ir kt.). Už švietimo – kultūros darbuotę P. V. Prezid. ir šviet. Ministro apdovanotas Gedimino ordinu (1939 mt.) ir Neprikl. medaliu anksčiau.

Tamstos galite irgi tokių mano darbų turėti – užsakyti! Aušros alėja 84 nr. II aukštas.

Bagdonavičius Gerardas dailininkas grafikas – mokytojas“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1939 gruodžio 25, p. 6).

G. Bagdonavičius siūlė dekoravimo ir langų stiklo priežiūros paslaugas: „Vitrina užšąla dėl jos netinkamos sudėties ar dėl nesugebėjimo naudojant. Praneškite man ir mes pašalinsime visam laikui gatvės stiklo rasojimą. Tuomet prekybinio (ir kt.) lango dekoravimas, plakatai nebus žiemos metu lange „užmūryti“ ledais: bus praeiviams matomi ir didesnių šalčių metu! Patarimai.

Aušros al. 84 nr., II aukšt. G. B. Dekoravimas, plakatai, piešiniai, paveikslai“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1940 sausio 14, p. 6).

G. Bagdonavičius teikė meno ir kelionių mylėtojams piešimo ir dailės mokymo patarimus: „Paišyti kelionėje savo įspūdžius gali kiekvienas, tam visai nereikia ypatingų gabumų nei brangių prietaisų, nei kokių ypatingų medžiagų! Keletą patarimų – pamokų prieš vasaros atostogas padės Tamstoms atvežti iš vasaros pluoštą įspūdžių, piešinių, kurie bus maloniu prisiminimu visiems. Keletą patarimų, nurodymų ir ekskursijų drauge į gamtą padės Tamstoms drąsiai reikšti savo įspūdžius, gamtos vaizdus, miesto pastatus, žmonių tipus ir t. t., pieštuku, aliejiniais ar vanden. dažais, anglim, spalv. piešt. ar parkeriu ir pan. Aušros al. 84 nr., II aukšt. Grafikos dalykų mokytojas – dailininkas Bagdonavičius Gerardas.“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1940 birželio 16).

G. Bagdonavičius reiškėsi ir kaip interjero dizaineris: „Jaukus butas, kurio Tamstai pavydi kaimynai ir pažįstami, bus sutvarkytas tiktai su pagalba patarimų dailininko – dekoratoriaus. Puikų buto apstatymą galima įrengti visai pigiai! Ir jis bus net skoningesnis ir jaukesnis už turtuolio apartamentus. Tam visai NEREIKIA storos piniginės! Reikia šiek tiek žinių ir sugebėjimų. Net sename  name su senais baldais galima jaustis lygiai, kaip ir moderniškame. Priderintus projektus gausite pas dailin. Bagdonavičių G. Aušros al. 84 nr., II aukšt.“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas, 1940 gegužės 12, p. 3).

G. Bagdonavičius informavo klientus galintis teikti dailės kūrinių restauravimo paslaugas: „Senus paveikslus dokumentus atgaivinti arba jų dėmes pašalinti dar nevėlu. Išblukusius, sunykusius net visai nudilusius tapybos ir kt. kūrinius galima dažnai pataisyti. Tuomet pasirodo net daug naujų svarbių smulkmenų. Naujoviškai paveikslus restauruojant, neuždažoma dažais iš naujo, bet tik atgaivinamas ir sustiprinamas nykstantis dažų sluoksnis, o senas darbas nenustelbiamas, nepadengiamas. Aušros al. 84 nr., II aukšt. Dailininkas – G. Bagdonavičius – mokytojas“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1940 birželio 2, p. 6).

G. Bagdonavičius informavo, kad gali suteikti žinių ir patarimų apie kolekcionavimą ir muziejininkystę: „Nesidomėjimas menu dažnai yra pasėka nežinojimo turimo turto kultūrinės vertės (ar materialės). Sukrauti palėpėje, užkišti dešimtmečiais įvairūs seni daiktai: piešiniai, porcelianas, stiklai, rūbai, bronza, knygos, baldai, indai, papuošalai, šiandien yra reti ir žinovų labai branginami ir gerai apmokami. Miestas ir kaimas galėtų tai realizuoti – perleisti rinkėjams mėgėjams, muziejams už atitinkamą atlyginimą, kurio didumą galima būtų  nustatyti. Kaip tai padaryti, galima sužinoti Aušros al. 84 nr., II aukšt. Dailin. Mokyt. Bagdonavičius G.“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1940 birželio 23, p. 4).

Dailininko G. Bagdonavičiaus, prieš daugiau kaip 80 metų, sukurti reklaminiai tekstai, taiklios frazės, įdomios mintys, įtaigūs ir įdomūs palyginimai nepaseno ir šiandien. Iš jo gali pasimokyti ir dabartinė karta, kaip galima originaliai prisistatyti ir išradingai pateikti savo kūrybą ir paslaugas.
(Bus tęsinys)

Kaune, lietuvių dailininkų parodoje. 1936 m. sausio 7 d. Iš kairės: dail. J. Vienožinskis, G. Bagdonavičius, teisininkas P. Bugailiškis ir muziejininkas P. Galaunė. Fotografja ir marginalijos G. Bagdonavičiaus. Nuotr. iš interneto. Reprodukcija Rasos Šaučiūnaitės.

Dailininkas ir mokytojas Gerardas Bagdonavičius. 1930 m. Fotografas nežinomas. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Žurnalo „Naujas žodis“ bukleto viršelis. 1930 m. Dail. G. Bagdonavičius. Bukleto originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Šiaulių vaizdas iš „Birutės“ saldainių fabriko III aukšto. 1940 vasario 15 d. Dail. G. Bagdonavičiaus piešinys. Kūrinio originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.