Lietuvos parlamentas 2021 metus skyrė pagerbti Lietuvai nusipelniusias istorines asmenybes, viena iš jų – poetas Vytautas Mačernis. Jo 100-osios gimimo metinės šiemet pagarbiai pažymimos visoje Lietuvoje. Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ surengė pažintinę kulūrinę ekskursiją į V. Mačernio tėviškę, kitas įspūdingas Žemaitijos vietas.
Visą kelią – poezijos skaitymai
Jauniausio literatūros klasiko atminimui Šiaulių Gegužių progimnazija (direktorė Silvija Baranauskienė) pakvietė miesto 7-8 klasių mokinius į rašinių / esė konkursą „Aš pažinau karalių tavyje“.
Organizatorius labai nudžiugino gausus dalyvių būrys: sulaukta beveik 20 darbų iš „Juventos“, Medelyno, Rėkyvos, Gytarių ir Gegužių progimnazijų. Gražiausius darbus parašė septintokės Simona Kievišaitė (Rėkyvos progimnazija), Ema Peleckytė ir Ieva Baltramaitytė iš Gegužių progimnazijos. Aštuntokų geriausių rašinių autorės šios mokinės: Luka Balčiūnaitė (Medelyno progimnazija), Barbora Balčiūnaitė (,,Juventos“ progimnazija), Eva Jankutė (Gegužių progimnazija). Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ konkurso dalyvius ir jų mokytojus pakvietė į minėtą išvyką. Moksleiviai kelionės metu skaitė savo darbus. Ypač jautriai išsakytas santykis su poeto mintimis rėkyviškės Simonos rašinyje.
Pasivaikščiojimas po Šarnelę skambant Vytauto Mačernio „Vizijoms“ buvo prasmingas poeto 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas, nauja patirtis skirtingų kartų kelionės dalyviams. Svarbus akcentas – Telšių Žemaitės gimnazijos kiemelyje moderni skulptūra ,,Išsprogdinimas“, skirta jauniausio literatūros klasiko Vytauto Mačernio atminimui (autorius Prof. Gediminas Karalius, Žilvinas Pabrinkis, prof. Algirdas Žebrauskas). Šioje gimnazijoje poetas mokėsi, patyrė pirmąją meilę. Aplankėme V. Mačernio žūties vietą, kur atsitiktinė artilerijos sviedinio seveldra baigiantis karui nutraukė poeto planus.
Kelionės gidė – buvusi pedagogė, energinga kraštotyrininkė Genoveita Gricienė apie kiekvieną kampelį gali pripasakoti daugybę įdomybių. Širdies gelmėn gulė poeto žodžiai vaikštant jo taku, aplankant „Vizijų“ stoteles, stovint prie kapo. Įdomu buvo pasėdėti simboliniame V. Mačernio suole, išgirsti apie jo mokslo dienas, jaunystės išgyvenimus, meilės istoriją.
Žemaitijos paslaptys ir pusmarškonė košė
Kelionės organizatoriai Jonas Bartkus, prof. Juozas Bartkus, Silvija Baranauskienė numatė turiningą kelionės maršrutą, viena iš svarbiausių sąlygų – kalbėtis žemaitiškai. Prof. Juozas Pabrėža ugningais argumentais įtikino, kad Šiauliai priklauso istorinei Žemaitijai, kad žemaičių kalba – ne tarmė. Jei ne žemaičių laimėti Durbės, Skuodo ir Saulės mūšiai, kažin koks būtų Lietuvos likimas.
Grožėjomės įspūdingu Telšių kraštovaizdžiu, preciziškai sutvarkyta Šv. Jono Nepomuko bažnyčios aplinka. Nepaprastu žemaičių darbštumu įsitikinome aplankę ypatingą sodybą, kurios šeimininkas matematikas grožį sukuria iš visko, ką miške aptinka.
Žemaičių Kalvarijos atlaidai plačiai žinomi, tačiau kad kapinaitėse ilsisi neeilinės asmenybės, kaip kraštotyrininkas Kazys Bružas – daugeliui buvo naujiena. Atvertos ir kitos Žemaitijos paslaptys – pamatėme didžiulę medinę liaudies architektūros barokinę bažnyčią, stovinčią Varduvos upės dešiniajame krante (Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia) – klausėmės įdomaus pasakojimo apie Sedos kautynes 1944 m. vasarą ir jų dalyvių, Tėvynės apsaugos rinktinės karių likimus.
Nepaprastus įspūdžius paliko žemaitiškos pusmarškonės košės skanavimas bei gardusis desertas – Sedos „Jurginai“ buvusiame Plechavičių malūne. Išgirdome ir intriguojančią Plechavičių giminės istoriją. Nustebino Trečiojo amžiaus universiteto įkurta Kasdienybės menų galerija, kurioje pristatomi sediškių kūrybiniai bandymai ir kitų žemaičių meno dirbiniai.
Barstyčiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė
Barstyčiai – Skuodo rajono miestelis, šiemet gavęs ypatingą titulą – „Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“. Miestelis pasirinko mitologijos temą, kuri atskleidžia miestelio tapatybę, išskirtinumą, gražiausius gamtos objektus. Medinius savo sukurtus stebuklus, šiaudines skulptūras, suvienijusias bendruomenę, rodė, pasakojo, kaip miestelyje rūpinamasi grožiu ir istorinio atminimo išsaugojimu, skulptorius Antanas Jankauskas. Jo rankomis įprasmintos Barstyčių legendos, Skuodo mūšio svarba.
Kaip neaplankysi didžiausio Lietuvos kūlio – Barstyčių (Puokės) akmens. Kas išdrįso, užsikorė ant 680 tonų sveriančio milžino, kas ne – žingsniais matavo jo ilgį ir plotį (13, 4: 7,5 m). Anykščių Puntukas prieš jį – neūžauga.
Litvakų atminimo sodas
Šalia kelio į Platelius 12 arų plote Lietuvos kontūrą žymi žaliuojantys krūmai ir „pridygę“ metalinių obelų. Mus pasitikęs Eugenijus Bunka, paskutinio Plungės žydo tautodailininko Jakovo Bunkos sūnus, pasakojo, kad obelys žymi vietas, kuriose buvo 1941–1944 metais sunaikintos žydų bendruomenės. Jas užsako litvakai iš viso pasaulio, nukala tautodailininkas Artūras Platakis. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas. Garsiems litvakams pastatomi granito stulpeliai. Už ribos „pasodintos“ obelys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės litvakų atminimui bei gelbėtojams pagerbti. Stendas prie įėjimo pasakoja apie visos Lietuvos buvusias žydų bendruomenes, jame yra atkurtas Platelių planas su buvusiais pastatais ir jų šeimininkų sąrašu. Litvakų atminimo sodas, paminklas sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms, gali būti, kad yra analogo pasaulyje neturintis meno kūrinys.
Žemaitijos turtų per vieną kelionę niekaip neprėpsi. Susitikimai su nepaprastomis asmenybėmis, aplankytos žemaičių didybę ir kūrybinę jėgą liudijančios vietos sukėlė pasididžiavimą, kad Šiauliai – irgi Žemaitijos istorijos dalis.
Skulptūra „Išsprogdinimas“ V. Mačernio tragiškam likimui įprasminti (aut. prof. Gediminas Karalius, Žilvinas Pabrinkis, prof. Algirdas Žebrauskas) Telšių Žemaitės gimnazijos kiemelyje.
Litvakų atminimo sodas.
Autorės nuotr.
