Šiaulių dailės galerijoje atidaryta jubiliejinė 60-oji šiauliečių dailininkų paroda, kurios anonse buvo skelbiama, kad esminis žmogaus bruožas yra „tikėti pasaka, laukti stebuklo ar jį sukurti.“ Parodos rengėjai kvietė meno bendruomenę susiburti į džiugią šventę, drauge su žiūrovais ieškoti savo pasakos interpretacijos. Iš tiesų pats reiškinys – šešis dešimtmečius rengti metinę parodą – atrodo stebuklas, nes tokia tradicija išsaugota tik Šiauliuose.

Tradicija ir atsinaujinimas
Jubiliejinėje parodoje beveik 50 menininkų pristato įvairių žanrų kūrinius: tapybą, grafiką, skulptūrą, asambliažą, fotografiją, videodarbus, išleistas informatyvus parodos katalogas.

Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių dailininkų organizacijos pirmininkas Bronius Rudys džiaugiasi, kad į kvietimą pristatyti darbus parodai atsiliepė visų kartų menininkai. Vyrauja vyresnioji ir vidurinioji karta, senjorams atstovauja tik šešiese, tačiau įsitraukė jaunųjų kūrėjų. Parodoje nemažai yra klasikinio tradicinio meno, bet ganėtinai ir jaunatviško. Jaunimas naudojasi informacinių technologijų pasauliu, geba savaip pateikti jaunatvišką požiūrį. Kiekviena nauja karta senesniems atrodo sunkiai suprantama, tačiau filosofų išmintis teigia, kad niekas pasaulyje dėl to nesugriūva. Taigi ir kasmetinė šiauliečių paroda vis atsinaujina, pateikia malonių netikėtumų.

Toks netikėtumas, pasak B. Rudžio, jam pasirodė K. Bimbos futbolininkų kompozicija. Ir šiuolaikines aktualijas atitinka, ir gerą dozę ironijos šliūkšteli, nuotaiką pakelia.

Kasmetinė paroda reikalinga menininkui kaip postūmis tobulėti, palypėti dar vienu laipteliu aukštyn.

Jubiliejinės parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė profesorė Eglė Ganda Bogdanienė. Pasak jos, svarbiausi kasmetinės šiauliečių parodos bruožai yra tęstinumas ir atsinaujinimas.

„Jei reiškinys vyksta 60 metų, vadinasi, turima potencijos nuolat atsinaujinti. Matyti, kad jaunimui taip pat svarbu būti šalia savo vyresniųjų kolegų, keistis patirtimis. Yra trauka ir poreikis. Parodoje tematikos ir technikų amplitudė gana plati. Matome eksperimentinę tapybą, klasikinę tapybą, grafiką, videomeną, darbus iš stiklo, keramikos, tekstilės.

Interaktyvinio elemento yra, kai kurie darbai įtraukia žiūrovą dalyvauti. Kokią kryptį kūrėjas  renkasi, priklauso nuo individualybės, o vienija kokybės ženklas – buvimas Dailininkų sąjungoje ir

noras tobulėti, – apibendrino E. G. Bogdanienė. – Tradicija unikali, kiti miestai jos neturi. Linkiu, kad ši bendruomenė turėtų pagrindo nuolat atsinaujinti, tada renginys ilgai bus gyvas.“

Dailininkų sąjungos pirmininkė laikraščiui apgailestavo, kad miestas neteko Menų fakulteto. „Ši netektis – didžiulis praradimas Šiauliams. Studentai, dėstytojai stimuliuoja kultūrinį gyvenimą. Kaip Dailės akademijos tuometinė prorektorė sakau, kad diskutavome įvairias galimybes, prie ko jungtis galėtų fakultetas, į ką mutuoti. Turime Klaipėdos fakultetą, Telšių, Kauno. Dar vienu fakultetu galėjome pasipildyti, – kalbėjo E. G. Bogdanienė. – Linkiu, kad dailės studijos viena ar kita forma Šiauliuose atgimtų.“

Sveikinimai ir apdovanojimai
E. G. Bogdanienė Lietuvos dailininkų sąjungos vardu už ilgametę kūrybinę veiklą ir meno tradicijų puoselėjimą įteikė padėkas menininkams Aldonai Visockienei, Antanui Visockiui, Sigitui Prancuičiui, Rimantui Tomui Buivydui, pasveikino naująjį Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovą Bronių Rudį bei dėkojo buvusiam skyriaus vadovui Dainiui Trumpiui už įkurtą jaukią meno projektų erdvę.

Šiaulių dailininkų organizacijos pirmininkas B. Rudys apdovanojo jauniausius parodos dalyvius – Karoliną Kovalevskają ir Luką Vigelį bei pristatė naujuosius dailininkų sąjungos narius Tomą Andrijauską, Andrių Grigalaitį ir Jolitą Puleikytę.

Parodos dalyvius pasveikino ir kolegos Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Tomas Rudokas, Alytaus miesto dailės galerijos vadovas Evaldas Grinius.

2021 06 26 9

2021 06 26 24

2021 06 26 23

 
Straipsnių peržiūros
94512217
Į viršų