Šiaulių senoji pramonė

(Tęsinys)
Kiti saldainių ir šokolado fabrikai ir dirbtuvės Šiauliuose
Saldumynų gamyba jau nuo XIX a. pabaigos Šiauliuose buvo ganėtinai išvystyta. Žinoma, kad pirmieji juos gamino brolių O. ir L. Kaganų šokolado ir saldainių fabrikas, apdovanotas aukso medaliais 1894 m. Lvove ir 1897 m. Briuselyje. Taip pat XX a. pabaigoje – XX a. pradžioje saldainius ir šokoladą Šiauliuose gamino A. Rapoporto saldainių fabrikas. Rasta saldainių dėžučių, kurias XX a. pradžioje gamino draugija „Ekler“ Šiauliuose.

Tarpukariu Šiauliuose veikė ne tik žinomi saldainių ir šokolado fabrikai, tokie kaip „Birutė“ ar „Rūta“, ar „Aušra“, bet ir smulkios namudinės dirbtuvės ir nedideli fabrikėliai. 1930 m. Šiauliuose jų buvo šešios, 1940 m. – keturios saldainių ir šokolado dirbtuvės ir fabrikai.

Tarpukariu Šiauliuose veikė šios saldainių ir šokolado dirbtuvės: Aiziko Kaplano Tilžės g. 146 (dirbo 4 darbininkai), saldainių dirbėjos Rochos Cimbalistienės (g. 1902 m. rugpjūčio 7 d. Šiauliuose), Elijo Lagerio Tilžės g. 157 (dirbo 3 darbininkai), Berelio Pakterio saldainių dirbtuvė „Fortūna“ Aušros al. 9 (dirbo 22 darbininkai), N. Šero Tilžės pl. (dirbo 10 darbininkų), J. Zarchi Varpo g. (10 darbininkų), B. Galperino saldainių ir šokolado dirbtuvė ir kt.

Tarpukariu saldainių pramonė naudojo vietinę žaliavą – pieną, vaisius, uogas, vietinį cukrų. Greta saldainių ir šokolado gamybos buvo gaminami kakava (milteliai) ir kakavos sviestas, kuriuo buvo aprūpinama ne tik vietinė šokolado pramonė, bet nemažai buvo eksportuojama į kitas užsienio šalis.

Siekdama sureguliuoti saldainių ir šokolado gamybą, Šiaulių miesto valdyba, pasiremdama Miesto tarybos sausio 16 dienos nutarimu paskelbė: „Saldainių, sirupo, šokolado, marmelado, dirbtinio medaus, vaisių sunkos, giros dirbtuvės gaminiai turi būti gaminami iš nežalingos sveikatai ir nesugedusios medžiagos. Visi katilai, bakai, vamzdžiai, aparatai ir t. t. visuomet privalo būti švariai laikomi ir padaryti iš nežalingos sveikatai medžiagos.

Kiekvienas išleidžiamas iš dirbtuvės gaminys privalo turėti etiketę su firmos pavadinimu ir adresu arba jos savininko pavardę ir adresą.“

Saldainių fabrikas „Aušra“
1927 m. įsteigtas saldainių fabrikas „Aušra“, kuris buvo įsikūręs Pagyžių g. 116 (dabar Vytauto g.). Jo savininkas buvo Kazimieras Žukauskas. Per trumpą laiką fabrikas dėl savo aukštos kokybės gaminių išaugo į stambią įmonę. Čia buvo įrengtos modernios mašinos, gaminusios apie 200 rūšių saldainių, šokoladą, marmeladą.

Saldainių fabrikas „Aušra“ už savo gaminius 1928 m. Žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune pelnė sidabro medalį (Reklama: lietuvių šokolado ir saldainių fabrikas „Aušra“, Pagyžių g. 116. „Šiaulietis“, 1929 sausio 29, p. 4; Saldainių fabrikas „Aušra“. „Naujas žodis“, 1930, Nr. 1, p. 24).

Šiauliuose įsteigtas saldainių ir šokolado fabrikas „Aušra“ veikė neilgai: dėl nepagrįstų kaltinimų, kad šio fabriko pagamintuose saldainiuose rasta dažų su akmens anglies ir vario priemaišomis, neatlaikęs konkurencijos, jis buvo priverstas likviduotis 1930 m.

Dėl saldainių fabrike „Aušra“ iškilusių problemų laikraštis „Lietuvos žinios“ 1929 m. sausio 21 d. rašė: „Taip pat nustatyta, kad Šiaulių saldainių dirbtuvė „Aušra“ gamindavo saldainius su anglies dažais ir vario priemaišomis“ (Saldainiai su anglies dažais ir vario priemaišomis. „Lietuvos žinios“, 1929 rugsėjo 21, p. 5)

Laikraščio korespondentas, norėdamas išsiaiškinti padėtį, kreipėsi išaiškinimo į „Aušros“ saldainių fabriko savininką K. Žukauską ir apie šį susitikimą rašė: „Rugsėjo 21 d. „L. Ž.“ („Lietuvos žinios“ – J. N.) tilpo žinutė, kad „Aušros“ saldainių fabriko pagamintuose saldainiuose rasta dažų su akmens anglies ir vario priemaišomis. Panaši žinutė jau nebe pirma: 1927 mt. laikraščiai rašė, kad kitų fabrikų saldainiuose taip pat buvo rasta kenksmingų dažų priemaišų.

Saldainiai yra plačiai mūsų šalyje vartojamas produktas – skanėstas, o taip pat nemažai lietuviškų saldainių eksportuojama ir į užsienius. Taip dalykams stovint, kiekvienam, kad ir ne žinovui, aišku, jog pramonininkams turi rūpėti lietuviškus gaminius išlaikyti tinkamoje aukštumoje, kad nekenkti, bendrai pramonei ir savajam vardui. Taip tikrumoje dažnai ir esti. Bet perskaitęs žinutę, kaip kad kalbamoji „L. Ž.“, žmogus pradeda abejoti: atrodo, kad ne kurie pramonininkai ar tai „biznio“ sumetimais, ar tai kokios „ekonomijos“ vedami, vartoja blogos rūšies produktus – saldainininkai deda į saldainius pigesnius – vartotojo sveikatai kenksmingus dažus. O antraip vertus, vis tik nenorisi tikėti, kad rimtos firmos kaip „Aušra“, kuri turi neblogą vardą ir pagamina gana gerus saldainius, sąmoningai taip aklai kenktų. Tuo pasitikrinti norėdamas šiomis dienomis apsilankiau pas p. Žukauską, „Aušros“ fabriko savininką. Iš mano pasikalbėjimo su p. Žukausku skaitytojai galės spręsti, kas kaltas šitų „dažų kenksmingumu“ ir „priemaišomis“.

– Kodėl vartojate tokius dažus, kurie kenksmingi vartotojams ir firmai? Nejaugi nėra nekenksmingų dažų?

– Visiems saldainiams vartojama natūrali vaisių ir uogų sunka, kuri yra nekenksminga, net sveika, o dirbtini – augaliniai dažai vartojami tik smulkiųjų „monpasie“ – be popierėlių saldainių dažymui. Dažai vartojami žymios prieškarinės firmos „V. J. Buch ir Co“ ir „Th. Muhlethaler“, kurie specialiai saldainių dažymui leidžiami Lietuvon įvežti ir viešai parduodami. Kenksmingų dažų rasta vien tik žaliai nudažytoje „monpasie“.

Jei dažuose randami kenksmingos dalys, tai privalėtų kam tas priklauso, sekant Amerikos pavyzdžiu, visai uždrausti saldainių dažymą, nes kaip teko patirti, kad ir geriausiuose dažuose visgi randasi kenksmingos dalys, o visgi tais dažais ir kiti fabrikai dažo. Žmonės yra linkę prie spalvotų saldainių. Todėl, norint išlaikyti konkurenciją, tenka ir nenoromis saldainius gražinti, nors nuo to saldainiai nė kiek ne geresni, bet tokie pat, kad jei jie būtų ir visai natūralios spalvos. Vis tik „Aušros“ fabrikas pirmas atsisakytų nuo saldainių dažymo visais kitais dažais, išskyrus karmino (raudono) organinių, kurie nėra pavojingi, jei, žinoma, kiti fabrikai paseks tuo pavyzdžiu.

– Bet turėjote teirautis Sveikatos departamente, kuris informuotų rūpimu klausimu...

– Sveikatos departamento nėra aiškiai nurodyta, kuriuos dažus galima vartoti ir kuriuos – draudžiama, arba bent būtų patariama vartoti ar susilaikyti nuo tam tikrų firmų dažų vartojimo. 1927 m. tie dažai buvo pasiųsti valstybinei laboratorijai ištirti ir buvo klausta, ar jais galima naudotis: daviniai pasirodė tie patys, kaip ir dabar, bet kad jie yra aiškia kenksmingi ir kad vartoti negalima, apie tai mums nieko nebuvo paaiškinta. 1928 m. Kaune, laike Ž. Ū. Ir Per. parodos, kada „Aušra“ buvo apdovanota sidabro medaliu, parodos komitetui buvo paaiškinta dėl tų dažų buvimo, bet Parodos komitetas taip pat nieko konkretaus nepasakė. Tokiu būdu tenka dirbti apgraibomis, pasitikint dažų fabriku.

– Ar daug dažų dedate į saldainius?

– „Buch“ dažų bonkutė kaštuoja 30 litų, o vienos bonkutės pakanka nudažyti 3.000 kilogramų „monpasie“, t. y. viena dešimtoji gramo dažų tenka 10 kg saldainių. Toks kiekis negali būti ypatingai kenksmingas. Todėl klaidingai manoma, kad fabrikai vartoja kenksmingus dažus „biznio“ sumetimais. Tai tiek galiu pasakyti“ (Pasirašo: B. B. Kodėl į saldainius patenka kenksmingi dažai? Laikraščio iškarpa saugoma Šiaulių saldainių fabriko „Rūta“ šokolado muziejuje).

Fabrikas „Aušra“ saldainius pakavo ir į uždaras kartonines dėžutes, ant kurių buvo užrašas: „LIETUVIŲ / Šokolado ir Saldainių fabrikas / „AUŠRA“ / ŠIAULIUOSE“. Ant šios dėžutės šono atspausdintas užrašas „AUŠRA“ ir fabriko ženklas su kylančios saulės piešiniu ir žodžiu „AUŠRA“ (Kartonas, 28,5 cm x 20 cm x 9 cm. LBM 12044).

Fabrikas korespondencijai naudojo pagal dailininko G. Bagdonavičiaus eskizą sukurtą logotipą, spaustuvėje atspausdintus firminius vokus ir blankus su užrašu: „LIETUVIŲ / SALDAINIŲ FABRIKAS / AUŠRA / ŠIAULIUOSE“ (ŠAM D-T 6547, D-T 6546, D-T 6548).

Saldainių dirbtuvė „Energija“
Tarpukariu saldainių dirbtuvė „Energija“ buvo įsikūrusi Tilžės g. 157. Jos savininkai buvo A. Abromas ir M. Bermanas. Šioje dirbtuvėje ne visada buvo laikomasi darbo įstatymų. Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1937 m. lapkričio mėn. pabaigoje pranešė: „XI. 24 darbo inspekcijos atstovas, aplankęs Bermano saldainių dirbtuvę „Energiją“, rado keletą darbininkų dirbant viršvalandžius. Be to, Bermanas kai kuriems darbininkams nebuvo išdavęs atsiskaitymo knygelių, o išduotas knygeles netvarkingai vedė. Bermanui surašyti du protokolai: už dirbimą viršvalandžių jam bus iškelta byla, o už neišdavimą ir nesutvarkymą atsiskaitymo knygelių – bus prašyta jį nubausti centro“( Ir „Energijoj“ tas pats... „Įdomus mūsų momentas“, 1937 lapkričio 28, p. 3).

Tas pats laikraštis 1938 m. sausio mėnesį išspausdino informaciją apie tai, kad „už viršvalandžių darbą saldainių dirbtuvės „Energija“ savininkas Bermanas buvo patrauktas teisman. I. 15 apylinkės teismas Bermaną nubaudė 50 Lt arba 3 paroms arešto“ (Nubaudė Bermaną. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 sausio 23, p. 3).

1938 m. spalio mėn. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ pranešė apie gaisrą, kuris kilo saldainių dirbtuvėje „Energija“: „X.11 d. apie 1 val. naktį, staiga užsidegė A. Gurvičio saldainių dirbtuvė „Emergija“ Tilžės g. Ugniagesiai gaisrą tuoj likvidavo. Gaisras kilo iš krosnies, kuri tą dieną buvo kūrenta; nuo įkaitusios krosnies užsidegė lubos. Saldainių dirbtuvė buvo apdrausta 6000 Lt, o namas 8000 Lt. Nuostolių 200 Lt“ (Pavojingas gaisras saldaininėje. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 m. spalio 16, p. 1).

Iš šios informacijos aiškėja, kad saldainių dirbtuvės savininku vietoj Bermano tapo Aronas Gurvičius, gimęs 1878 m., gyvenęs Šiauliuose, Tilžės g. 157.

Lietuvos šokolado ir saldainių fabrikas „Fortūna“
Šis fabrikas veikė Aušros al. 7. Jo savininkas buvo Berelis Pakteris. Saldainių fabrike dirbo 22 darbininkai. „Fortūnos“ savininkas ne visada laikėsi darbo įstatymų, juos pažeidinėjo. Šiaulių darbo inspektorius už viršvalandinių darbų ir neišdavimą darbininkams atsiskaitymo knygelių, surašė protokolą saldainių fabriko „Fortūna“ savininkui B. Pakleriui ( „Protokolai darbdaviams. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 gegužės 15, p. 3).

Saldainių fabrikas „Fortūna“ saldainius pakavo ir į uždaras kartonines dėžutes, ant kurių buvo užrašas: „LIETUVOS / SALDAINIŲ FABRIKA / „Fortuna“ / Šiauliai“ (Kartonas, poligrafiniai dažai. 20 x 28 x 10 cm). Ant šios dėžutės šono atspausdintas užrašas „Saldainių fabrika / „FORTUNA“.

Kita to paties fabriko „Fortūna“ dėžutė stačiakampio formos su nuimamu dangteliu. Spalvinga, spalvos – mėlyna, raudona ir geltona. Ant dangtelio, taip pat priekinėje ir galinėje sienelėje užrašas: „LIETUVOS / ŠOKOLADO / SALDAINIŲ / FABRIKA / Fortuna / ŠIAULIUOSE / AUŠROS ALĖJA No 9“. Ant dėžutės keliose vietose yra ženklas – pusmėnulis ir penkiakampė žvaigždė (ŠAM I-D 1618).

Dailininkas G. Bagdonavičius 1925 m. nupiešė saldainių fabriko „Fortūna“ saldainių dėžutės eskizą. Jos stačiakampiame rėmelyje iš trijų juostelių įkomponuotas laužyto silueto ovalas, kurio pakraščiuose stilizuotos gėlių šakelės, o centre mėnulis ir žvaigždė. Ovale įvairių šriftų užrašas: „LIETUVOS / SALDAINIŲ FABRIKAS / FORTUNA / ŠIAULIAI / AUŠROS ALĖJA N9.“ Autoriaus signatūra viduryje apatinėje dalyje (ŠAM D-T 6560).

Šokolado ir saldainių fabrikas savo korespondencijai siųsti naudojo spaustuvėje atspausdintus vokus su užrašais lietuvių ir vokiečių kalbomis: ŠOKOLADO IR SAL- / DAINIŲ FABRIKAS >>FORTUNA<< SCHOKOLADE & KONFEKFABRIK / ŠIAULIAI (Litauen)“.

„Fortūnos“ produkcijai dėžutes iš skardos gamino Kybartų skardos fabrikas „Union“ (Dėžutė saldainiams. „Fortūna“. Skarda. 16 cm x 29,5 cm x 20 cm. LBM 27856; dėžutė saldainiams. „Fortūna“. Skarda, spalvotas metalas. 5,3 cm x skersmuo 10 cm. LBM 38924).

Saldainių fabrikas „Talka“
Apie pastarąją saldainių dirbtuvę 1925 m. spalio 25 d. laikraštis „Šiaulių naujienos“ pranešė, kad „naujai įsteigtoj Šiaulių srities vartotojų bendrovių sąjungos saldainių dirbtuvėj gaminami labai gardūs saldainiai, pigesnėmis kainomis galima gauti sąjungoj. Numatoma rimta konkurencija Šiaulių „cukerninkams“ (Naujai įsteigtoj... „Šiaulių naujienos“, 1925 spalio 25, p. 1).

Šiaulių srities vartotojų kooperacijos bendrovių sąjungos kartu su Lietuvos Kooperacijų bendrovių sąjungos saldainių fabrikas „Talka“ buvo įsikūręs Aušros al. 16. Jame dirbo 18 darbininkų. „Talka“ buvo pristatoma ir kaip saldainių dirbtuvė, ir kaip saldainių fabrikas.

Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos reklaminiame aplinkraštyje, apie šį saldainių fabriką Šiauliuose rašoma: „Lietuvos Kooperacijos bendrovių Sąjungos tikslas yra parūpinti plačiausiems Lietuvos vartotojų sluoksniams kuo prieinamiausiomis sąlygomis įvairių vartojimo dalykų. Tą tikslą kooperacija galės pilnai pasiekti tiktai tada, kada ne tik prekių skirstymas, bet ir jų gaminimas bus kooperacijos rankose. Tą suprasdamas Lietuvos kooperacijos Bendrovių Sąjunga ir eina prie nuosavos gamybos kūrimo ir tam tikslui, be nuosavų mėsos produktų gamyklų Panevėžyje ir Šiauliuose, įkūrė Šiauliuose dar ir kooperatyvinį saldainių fabriką, kuriam davė vardą „TALKA“.

Saldainių fabrikas „Talka“ saldainius gamina tiktai iš visiškai sveikos medžiagos. Visos mūsų vartojamos esencijos yra patikrintos ir geriausios rūšies. Saldainių fabrikas „Talka“ stengiasi, kad saldainių kainos būtų kuo žemiausios. Bet mes vengsime piginti saldainius blogindami jų rūšį ir vartodami sveikatai kenkiančias esencijas ir dažus (Dabartiniu metu „Talka“ išimtinai vartoja esencijas pasaulinės firmos Busch). Jei gaminus kurį laiką pasirodytų, kad fabrikas „Talka“ duoda kiek pelno, tad tas pelnas eis ne atskiram fabrikantui, bet visų Lietuvos vartotojų naudai.

Saldainių fabrikas „Talka“ gamina saldainius įvairiausių rūšių, pradedant pigiausiomis ir baigiant brangiausiomis.

Lietuvos Kooperacijos Bendrovių Sąjunga žino, kad visas jos darbas tiktai tiek seksis, kiek kooperatyvai ir patys vartotojai ją palaikys. Taip pat ir kooperatyvinis saldainių fabrikas „Talka“ galės gyvuoti tiktai gyvai kooperatyvų palaikomas“ (Saldainių fabriko „Talka“ produkcijos reklama. Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga. – Šiauliai, [192?]- 1 p.).

Saldainių fabrikas „Talka“ gamino saldainius: „Adomas ir Ieva“, „Aitvaras“, „Aukso žiedelis“, „Brukninis“, „Gandro dovana“, „Katytė“, „Mano laimė“, „Mūsų Vilnius“, „Pabučiavimas“, „Paparčio žiedas“, „Pavasaris“, „Peteliškė“, „Slyvinė“ ir kt. Popierėlius šiems saldainiams sukūrė dailininkas G. Bagdonavičius.

Fabrikas šokoladinius saldainius pakavo ir į kvadrato formos kartonines dėžutes. Jos aprėminto kvadrato fonas užpildytas smulkiu augaliniu ornamentu. Dėžutės viršelio centre dekoratyvi vertikaliai pailga žalia plokštuma, kurios viduriu skersai eina horizontaliai pailga dekoratyvi balta plokštuma, kurioje didelių žalių raidžių užrašas kabutėse: „Talka“ (dominuojantis viršelyje). Virš jo mažytis fabriko ženklas ir užrašas: „Lietuvos / Koperacijos / B-vių / Sąjunga.“, po juo užrašas: „Saldainių / Fabrikas / Šiauliuose.“ Dominuoja raudona, žalia, balta ir juodos spalvos. Šios saldainių dėžutės viršelio autorius dailininkas G. Bagdonavičius.

2021 06 18 3