Sodri Pelikso Bugailiškio sodo žaluma sugėrė „Laiptų galerijos“ 29-ojo gimtadienio varpo dūžius, šventės dalyviai, svaiginami žaviosios Rasos Rapalytės ir Daumanto Slipkaus atliekamos prancūziškos muzikos, vartė kiekvienam įteiktą malonią dovaną – leidinį „Premija“, kuriame sudėtos penkerių metų veiklos „aukštosios akimirkos“. Prasidėjusi nuo bičiulių sveikinimų, šventė įsibėgėjo ir pristatomos net dvi įspūdingos parodos: Kosto Dereškevičiaus tapyba ir Audronės Petrašiūnaitės siuvinėti kilimai.

Misija – pristatyti gyvųjų Lietuvos klasikų kūrybą
Parodas pristato artimas „Laiptų galerijos“ bičiulis, dailininkas, meno kritikas, Dailės akademijos muziejaus parodų salės „Titanikas“ direktorius dr.Vidas Poškus. Pasak jo, „Laiptų galerija“ yra pasiekusi kultūrinės veiklos brandą ir atlieka labai svarbią misiją ne tik Šiaulių krašte, bet ir visos šalies kontekste propaguodama gyvųjų klasikų kūrybą. „Dauguma galerijų labiau orientuojasi į jaunesniųjų dailininkų kūrybą, į šiuolaikinio meno aktualijas. Kaip dailės kritikas, aš Lietuvoje  pasigendu dėmesio gyviesiems klasikams ir linkiu, kad „Laiptų galerija“ šios srities neapleistų, liktų ištikima savo misijai“, – kalbėjo V. Poškus.

Parodos kuratorius išryškino pristatomų autorių panašumus ir skirtumus. Pirmiausia pabrėžė, kad parodos atitinka šiuolaikines aktualijas, išsaugoma dviejų skirtingų polių pusiausvyra – pristatoma vyriškoji ir moteriškoji kūryba. Pasak V. Poškaus, šiuos du menininkus jungia daug sąlyčio taškų. Abu suvalkiečiai: A. Petrašiūnaitės šaknys Kazlų Rūdoje, K. Dereškevičiaus – Antakalnio kaimas Pakuonio seniūnijoje, prie Nemuno. Jis esąs kaip tipiškas suvalkiečių ūkininkas, racionalus, mažai kalba, daug dirba. Abu menininkai baigė tuometį Dailės institutą, tačiau juos sieja ir Kaunas. Kostas į Dailės institutą įstojo tik iš ketvirtojo karto, tad mokėsi pedagogikos mokykloje Kaune ir ruošėsi būti pradžios mokytoju. Audronė iki instituto studijavo Kaune Stepo Žuko taikomosios dailės technikume meninio apipavidalinimo specialybę.

Menininkai atstovauja skirtingoms kartoms. K. Dereškevičius atėjo į meno pasaulį aštuntojo dešimtmečio pradžioje. 1973 m. vasario mėn. 12 d. Cvirkos salone (dab. „Pamėnkalnio“ galerija) debiutavo žymioji grupė „4“. Tiesa, iš pradžių jų buvo 5: Kostas Dereškevičius, Algimantas Kuras, Arvydas Šaltenis, Algimantas Švėgžda, Vytautas Taurinskas, kuris vėliau iš grupės išėjo. Šie jauni dailininkai, pasak V. Poškaus, įvykdė revoliuciją tapyboje, atsitraukė nuo socialistinio realizmo, pozicionavo kitokią estetiką. Remdamiesi lietuviškojo „Ars‘o“ tradicija ir žvelgdami į Vakarų pasaulio meno horizontus (popmeno, fotorealizmo tendencijas) tapytojai vaizdavo realybę tokią, kokia ji yra – nepapudruotą, nepagražintą, atskeidė joje paprastą, neherojišką žmogų.

Parodoje eksponuojam įvairiapusė K. Dereškevičiaus kūryba iš Dailės akademijos muziejaus fondų. K. Dereškevičiaus studijų laikotarpio darbų muziejuje labai daug. Klasikinis K. Dereškevičius išgyveno 2 etapus: prieškario modernistų – „Ars‘o“ tradicija, o paskui pradėjo manipuliuoti didesnėmis „popart‘o“ dėmėmis. Susijungė prancūziško kolorizmo, jo dėstytojo Antano Gudaičio spalvinės ekspresijos ir pro geležinę uždangą prasiveržusios britiškojo popmeno tendencijos. Fotorealizmo įtaka nėra ryški jo kūryboje, tačiau fotografijos panaudojimas tapyboje anuomet buvo naujas dalykas. K. Dereškevičiaus tapyboje siužetai dažniausiai atsiranda iš to, kas matyta, kaip yra buvę. Tarsi nesumeluota dokumentika. Sugretinant prieštaringus dalykus fantasmagoriški socialinės tikrovės atributai, anų laikų prabangos ženklai, kaip brendinis polietileno maišelis, pakliuvę į savotišką kadrą iš kasdienių sovietinio absurdo kronikų, jo tapyboje atsiveria groteskiškais ironiškais tikrovės vaizdais.

Nors paveikslai per 30 metų šiek tiek patamsėję, dailininko tapyba pasižymi aukšta spalvine kultūra, jis ryškios spalvos meistras. Parodos kuratoriaus teigimu, K. Dereškevičius nelinkęs apie savo kūrybą daug kalbėti, bet yra pasakęs: „Tapyba yra menas, skirtas ne liežuviui, tai – menas akims.“

A. Petrašiūnaitė – vėlesnės kartos atstovė, parodose dalyvauja nuo 1983 m. Ji koncentruojasi į asmeninį gyvenimą. „Tapyba yra gyvenimo būdas, būdas gyventi ir būti santaikoje su savimi ir pasauliu“, – citavo dailininkės žodžius V. Poškus.

Pasak meno kritiko, A. Petrašiūnaitė daugeliui žinoma kaip tapytoja, nepabėgusi nuo „Ars“, lietuviškos tapybos tradicijos. Ji dabar aktyviai kuria grafiką, ypač įspūdingus medžio raižinius. Labai savita jos tekstilinė kūryba – siuvinėti kilimai. A. Petrašiūnaitei spalva labai svarbi.

„Kai užlipate į galerijos antrąjį aukštą, galite pajusti, kaip ten siautėja spalvos, dainuoja prancūziškus šansonus, – sakė V. Poškus. – Kaip ir K. Dereškevičius, ji – spalvos meistrė. Kostui būdinga satyra, groteskas, o Audronė – lyrikė, puoselėjanti kolorizmą. Be to, ji kuria eiles.“ Dailininkė dažniausiai renkasi juodą vilnonį audinį, kad šilkinis siūlas ryškiai atsiskleistų kaip šviesos linija. Menininkė yra prisipažinusi, jog siuvinėjimas jai tarsi meditacija. Juodame vilnoniame audinyje šilkinis siūlas skleidžia šviesą ir išryškėja gėlių, paukščių motyvai ar abstraktūs spalvingi vaizdai.

V. Poškaus teigimu, publika Šiauliuose tikrai apdovanota, kad gali pamatyti išskirtinių spalvos meistrų kūrybą. Iš tiesų didžiausios pagarbos vertos „Laiptų galerijos“ ir ypač jos kūrybingos vadovės Janinos Ališauskienės paieškos, kad žiūrovas galėtų susipažinti su įvairiapusiška menine kūryba, su aukštąja kultūra, teikiančia atgaivą sielai. Parodos veiks iki liepos 1 d.

2021 06 11 30

,,Salduvė“ pradžiugino autentiška daina.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

2021 06 11 6

Parodas pristato dr. Vidas Poškus.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

2021 06 11 28

Varpas pranešė: 29-asis gimtadienis prasideda.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

2021 06 11 3

J. Ališauskienės rankose – „Premija“, leidinys, į kurį sudėtos 5 metų veiklos akimirkos.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

2021 06 11 14

A. Petrašiūnaitės siuvinėti kilimai.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

2021 06 11 9

K. Dereškevičiaus tapyba.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

2021 06 11 24

R. Rapalytė ir D. Slipkus paskleidė prancūziškos muzikos aromatą.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94490354
Į viršų