(Pabaiga)                                                                                          
Lenkų etnologas, antropologas, Lietuvos archeologas, piliakalnių tyrinėtojas Liudvigas Kšivickis (1859–1941) 1890 m. apsilankė Bubių dvare pas grafą Vladimirą Zubovą. Būdamas Bubiuose, susidomėjo čia esančiu piliakalniu, pradėjo jį tyrinėti, kasinėti. 1891 m. mėnesiniame geografiniame ir etnografiniame žurnale „Wisla“, leidžiamame Varšuvoje, pirmąkart pasidalijo informacija apie Bubių piliakalnį („Wisla“, 1891, t. V, z. I, p. 165), vėliau jį tyrinėjo 1902–1906, 1909 ir 1911 metais.      

Pasak archeologo G. Zabielos, Bubių piliakalnio aplinkoje, ko gero, greta lietuvių bus gyvenę ir žiemgaliai. Ši gentis, gyvenusi Šiaurės Lietuvoje, pietų Latvijoje, XIII a. bėgdama nuo Livonijos ordino pasitraukė į Lietuvą, apsigyveno Šiaulių žemėje. Tai liudija Bubiuose ir jų apylinkėse rasti dirbiniai, kurie būdingi žiemgaliams.

Archeologų duomenimis, Bubiuose jau V a. gyveno apie 200-250 žmonių. Dubysos pilis prie senojo prekybinio kelio, vedusio iš Tilžės į Rygą, ant greta Dubysos upės buvusio kalno buvo pastatyta dar prieš 1230 m. Vėliau kalnas buvo paaukštintas ir perkasa atskirtas nuo kalvos, ant kurios buvo įsikūrusi gyvenvietė. Pilyje galėjo būti apie 50-70 ginkluotų gynėjų. Ši viena stipriausių Šiaulių žemės pilių XIII a. turėjo svarbią reikšmę kovose su kryžiuočiais. 1236 m. vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiais. Atkaklus pilies įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pavyti ir galutinai sumušti kryžiuočius prie Mūšos upės.

Į Bubių piliakalnio viršų veda statūs laiptai be turėklų ir jais kopti, nerandant kur įsikibti, nėra saugu. Apėjus takeliu Bubių piliakalnį, kiti laipteliai veda prie kalvelėje augančių medžių ir kapinaičių. Nuo piliakalnio viršaus atsiveria gražūs vaizdai į Bubių tvenkinį, kuris buvo suformuotas 1973 m., laukymę, mišką. Pabuvojus piliakalnio viršuje, galima nulipti kitoje pusėje įrengtais mediniais laiptais.

Nusileidus žemyn, piliakalnio papėdėje aptikau vertikaliai įbetonuotą akmenį, kurio viršutinėje dalyje iškaltas užrašas: „LIETUVOS RESPUBLIKA / ARCHEOLOGIJOS PAMINKLAS SAUGOMAS VALSTYBĖS / BUBIŲ PILIAKALNIS. VAD. / PILALE, IR SENOVĖS GY- / VENVIETĖ, V-XIV a. AR- / CHEOLOGIJOS PAMINKLAS“. Šio akmens apatinėje dalyje yra iškaltas dar vienas užrašas: „PILIAKALNYJE STOVĖJUSI MEDINĖ PILIS – / LIETUVIŲ KOVŲ SU KRYŽIUOČIŲ ORDINU / VIETA. ISTORIJOS ŠALTINIUOSE VADINTA / DUBYSOS PILIMI. 1348 IR 1358 METAIS / SUDEGINTA KRYŽIUOČIŲ“.

Dubysos pilis ant Bubių piliakalnio buvo viena iš Šiaurės Lietuvos fortifikacinės sistemos grandžių. Medinė pilis stovėjo piliakalnyje, kuris įrengtas Dubysos kairiojo kranto kyšulyje. Iš šiaurės, vakarų ir pietų piliakalnį supo Dubysos slėnis, iš vakarų jį dar saugojo ir Padubysio pelkės. Bubių piliakalnis įeina į kovų su Livonijos ordinu Saulės žiedo gynybinę sistemą, kurią, be Bubių piliakalnio, dar sudaro Salduvės, Luponių, Jurgaičių ir Normančių piliakalniai.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-8 „Dėl Bubių piliakalnio su gyvenviete nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino pridedamą Bubių piliakalnio su gyvenviete (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 3286, buvęs kodas A657KP) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą.

Kiekvienais metais, rugsėjo 22 d., ant Bubių piliakalnio tradiciškai minima Baltų vienybės ugnies sąšaukų šventė. 2017 m. rugsėjo 22 d. minint šią šventę ant Bubių piliakalnio pirmą kartą buvo iškelta Vyčio vėliava, kuri nuo to laiko plevėsuoja šiame kalne.

2021 06 11 16

Bubių piliakalnis iš kitos pusės. Jono Nekrašiaus nuotr.

2021 06 11 21

Vaizdas nuo Bubių piliakalnio. J. Nekrašiaus nuotr.

2021 06 11 12

Bubių piliakalnio atminimo akmuo. J. Nekrašiaus nuotr.

2021 06 11 25

Bubių piliakalnis pavasarį. Jono Nekrašiaus nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94557203
Į viršų