(Tęsinys)                                                                                              
Visais metų laikais Kryžių kalnas prie Šiaulių traukia piligrimus ir maldininkus iš viso pasaulio. Man Kryžių kalnas įdomiausias ir paslaptingiausias žiemą. Tada pats kalnas ir kryžiai būna padengti sniego apklotu. Kalnas tampa paslaptingas ir labiau sakrališkas. Ir niekas neblaško dėmesio. Gali susikaupti ir geriau pajausti kalno energiją ir dvasią.

Bene labiausiai maldininkai plūsta į Kryžių kalną liepos mėnesį. Tarpukariu buvo paplitusi tradicija, kad Pilies kalne (tuomet taip buvo vadinamas Kryžių kalnas)  kunigas veda pamaldas, šventina kryžius, žmonės kalne daro apžadus, svarbiausias iš jų – kryžiaus pastatymas. Atlaidai vykdavo ir Mišios Pilies kalne būdavo aukojamos vieną kartą per metus – per Šeštines.

Tarpukariu bene pirmąkart apie  Pilies kalne vykusią bažnytinę procesiją 1928 m. birželio 24 d. laikraštis „Šiaulietis“ rašė: „Jo Ekscelencijai Arkivyskupui leidus, š. m. liepos 15 d. iš Šiaulių rengiama iškilminga bažnytinė procesija į Pilies kalną, kur randasi virš 400 kryžių. Procesija iš šv. Petro ir Povilo bažnyčios išeina 7 val. ryto. Nuvykus 11.30 val. bus atlaikytos iškilmingos šv. Mišios, pamokslai, atliktos Kryžiaus šventinimo apeigos ir apvaikščioti kryžiaus keliai. Lietingam  orui esant, procesija nukeliama į liepos 22 d. su ta pačia tvarka <...>“ (Skelbimas. Liepos 15 d. rengiama įspūdinga procesija. „Šiaulietis“, 1928 birželio 24, p. 2).

1928 m. liepos 22 d. laikraštis „Momentas“ apie Pilies kalne įvykusius iškilmes rašė: „Liepos mėn, 15 d. gražiam oru esant, įvyko bažnytinė procesija į Pilies kalną, kur yra virš 400 kryžių. Žmonės jau iš vakaro pradėjo važiuoti ir pėsti eiti.

Matyti buvo ir iš toli atvykusių: vienas autobusas su maldininkais net iš Latvijos, iš Kriukų, Žeimelio, Kuršėnų ir kt. Sekmadienį buvo virš 10.000 žmonių, taip kad ant paties kalno, nors yra nemažas, žmonės netilpo pamaldų metu, todėl buvo perpildyti gretimi kalniukai“ (Pasirašo: Buvęs. Iškilmės Pilies kalne. „Momentas“, 1928 liepos 22, p.3).

Procesijos aprašymas „Maldininkai Pilies kalne“ iliustruojamas dviem nuotraukomis ir jų aprašu: „Apie 10 km už Šiaulių (į Joniškio (pusę) yra didžiulis kryžiais nusėtas kalnas vadinamas Pilies kalnu. Jame dabar yra virš 400 kryžių, bet jų skaičius dar vis auga, nes kasmet (liepos mėn.) čia būna nepaprastos pamaldos, į kurias atsilanko didžiausios maldininkų procesijos ir tokių iškilmių metu pastatoma keletas naujų kryžių. Mūsų vaizdeliuose šių metų Pilies kalno iškilmės, įvykusios liepos mėn. 15 d. ir sutraukusios virš 10.000 maldininkų“ (Maldininkai Pilies kalne. „Momentas“. 1928 liepos 22, p. 3).

1930 m. liepos mėn. laikraštis  „Šiaurės Lietuva“ rašė: „Šiaulių šv. Petro ir Povilo parapija, š. m. liepos 13 d. rengia procesiją į Pilies kalną. Išeinama  7 val. ryto. Pilies kalne bus atliktos šv. Mišios, pamokslai, mišparai ir kryžiaus keliai apvaikščioti. Šv. Mišias ir giesmes atgrieš dūdų orkestras“ <...>  (Skelbimas. Procesija į Pilies kalną. „Šiaurės Lietuva“, 1930 liepos 4, p. 4).

1997 m. liepos 20 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atgaivino Kryžių kalno atlaidus. Jie tradiciškai vyksta paskutinį liepos sekmadienį. Į juos susirenka  daugybė žmonių iš visos Lietuvos ir kaimyninių valstybių. Iškilmės prasideda Šiaulių katedroje. Iš čia maldininkų eisena patraukia į Kryžių kalną.

(Bus tęsinys)

Kryžių kalnas žiemą.Jono NEKRAŠIAUS nuotr.