(Tęsinys)
Mokytojų seminarijos mokytojas G. Bagdonavičius ir jo mokiniai
Papildant rašinį apie Šiaulių mokytojų seminariją, nurodome, kad 1920 m. joje mokėsi 53 klausytojai. 1921 m. šioje aukštesniojoje mokymo įstaigoje dirbo 8 pedagogai: du su aukštuoju išsilavinimu, 3 su viduriniu ir tiek pat su nebaigtu išsilavinimu. 1922 m. Lietuvoje pažymėti kaip seminarijų mokymo programų pertvarkymo metai, tačiau Šiaulių mokytojų seminarijoje jokių pertvarkymų nebuvo.
Prie Šiaulių mokytojų seminarijos kasmet buvo organizuojami pedagoginiai rankų darbo kursai, ji turėjo pavyzdinę pradžios mokyklą. Seminarijoje dirbo ir studijavo garsūs Lietuvos dailininkai. Tam nemažą įtakos turėjo joje, dailės dalykus, piešimą dėstęs Gerardas Bagdonavičius. Iš seminarijos laikų jo mokiniu buvo Lietuvos tapytojas, grafikas, teatro dailininkas Vladas Norkus (1909–1976). 1920-1921 metais Šiaulių mokytojų seminarijoje ir vėliau mokytojų kursuose mokėsi tapytojas Jonas Buračas (1898–1977). Kaip jau minėta, 1922–1926 metais Šiaulių mokytojų seminarijoje mokėsi vienas iš būsimosios „Ars“ grupės įkūrėjų tapytojas Antanas Gudaitis.
1922–1928 metais Mokytojų seminarijoje mokėsi ir ją baigė būsimas lietuvių grafikas, scenografas Telesforas Kulakauskas (1907–1977).
Menotyrininkė G. Jankevičiūtė knygoje „Telesforas Kulakauskas (1898–1977)“ rašo, kad „Šiaulių mokytojų seminarija sudarė sąlygas ugdyti tuos įgūdžius, kurie vėliau jam (Telesforui Kulakauskui – J. N.) labiausiai pravertė gyvenime. Čia sutiktas Gerardas Bagdonavičius suformavo T. Kulakausko požiūrį į meną, kūrybos tikslus, įskiepijo įsitikinimą, kad dailininkas turi gyventi savo laiko dvasia, o šioji skatina kiek įmanoma plačiau taikyti dailės įgūdžius praktiniame gyvenime.
Bagdonavičius mokė ne tik piešti ir tapyti, bet ir gražiai ranka užrašyti tekstą, skyrė dėmesio kaligrafijai, supažindino su tipografikos pagrindais, suteikė žinių apie fotografijos taikymą apipavidalinant leidinius, aiškino, kaip komponuoti reklaminį skelbimą ir knygos ar žurnalo viršelį, be to, skatino ieškoti sektinų pavyzdžių, pasitelkdamas tuos, kuriuos turėjo asmeninėje kolekcijoje ir turtingoje bibliotekoje“ (Jankevičiūtė, G. „Telesforas Kulakauskas (1907–1977)“. V.: Vilniaus grafikos meno centras, 2016).
Dailininkas Vytautas Mackevičius (1911–1991) 1923–1928 m. mokėsi ir baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Mokytojų seminarijoje V. Mackevičių veikė čia esančios dailės tradicijos, kurių puoselėtojas ir ugdytojas buvo dailininkas G. Bagdonavičius.
P. Gudynas knygoje „Vytautas Mackevičius“ rašo: „Per piešimo ir dailės dalykų pamokas jis (G. Bagdonavičius – J. N.) duodavo mokiniams kur kas daugiau žinių, negu reikalavo programa. Jo kūrybiškai pravestos pamokos sudomindavo moksleivius. Kai kurie, mokytojo skatinami, rimtai plėtė žinias dailės srityje ir rengėsi būti dailininkais. Tokius G. Bagdonavičius vesdavosi į namus, atskirai rodydavo žymiųjų dailininkų darbus.
Kaip tik tuo metu vyresniame kurse mokėsi <...> prof. A. Gudaitis. Jis jau seminarijoje garsėjo savo gabumais. V. Mackevičius atsimena, kad su A. Gudaičio kūryba susipažino, kaip šis tapė seminarijos salės scenai uždangą. 1924 m. čia buvo surengta ir pirmoji jo dailės darbų paroda. Šiauliuose V. Mackevičius pirmąkart pamatė ir profesionalaus dailininko darbus – Šiaulių berniukų gimnazijoje mokytojavusio Jono Janulio tapybą. Tokie buvo pirmieji V. Mackevičiaus susitikimai su daile. Jie paliko būsimam dailininkui gilų įspūdį ir paskatino domėtis daile.
„Bet kai vieną kartą Šiaulių pakraštyje pamačiau, kaip kažkoks tapytojas, pasistatęs molbertą su drobe, tapė peizažą, aš buvau apstulbintas. Mane pakerėjo jo sugebėjimas spalvomis atkurti matomą vaizdą. Šis tiesioginis susitikimas su dailininku kūrybos procese mane sukrėtė, ir aš ėmiau rimtai galvoti apie dailės studijas. Domėtis daile skatino ir suolo draugas Telesforas Kulakauskas. Jis jau tada buvo geras piešėjas. Todėl, nebaigęs Mokytojų seminarijos, išvažiavo į Kauno meno mokyklą. Kai aš atvažiavau čia, jis jau garsėjo kaip labai gabus piešėjas.“
Visi šie susitikimai su daile ir dailininkais, mokytojo G. Bagdonavičiaus turiningos pamokos, Mokytojų seminarijos tradicijos, bendravimas su draugais, mėgstančiais dailę, paskatino V. Mackevičių galutinai apsispręsti studijuoti dailę“ (Gudynas, P. „Vytautas Mackevičius“, Vilnius: „Vaga“, 1971, p. 7-9).
V. Mackevičius 1928 m., nebaigęs Šiaulių mokytojų seminarijos, išvyko į Kauną laikyti egzaminų į Meno mokyklą. Jis sėkmingai išlaikė stojamuosius egzaminus ir buvo priimtas į Kauno meno mokyklą V. Mackevičius 1928–1935 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas dailininkus ir dėstytojus Petrą Kalpoką ir Vladą Didžioką. 1938-1939 m. tobulinosi Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje ir kt. 1968 m. Mokytojų dienos proga per respublikinę televiziją kalbėjęs tuometis Valstybinio dailės instituto rektorius prof. V. Mackevičius paminėjo savo pirmąjį piešimo mokytoją G. Bagdonavičių, kurio dėka jis pasuko dailės keliu (Rimkus, V. Miesto pilietis. „Varpai, 1989, p. 42).
Lietuvių rašytojas Jurgis Jankus (1906–2002) Šiaulių mokytojų seminarijoje mokėsi 1927–1929 metais. Jis apie susitikimus Šiaulių mokytojų seminarijoje su dailininku G. Bagdonavičiumi rašė: „Šiaip buvo nedidukas, kiek į apvalumą linkęs, labai šviesaus veido, visada švarutėlis su tuo metu nebe taip labai madingais pensne. Laisvu laiku mėgdavo škicuoti Šiaulių miesto menines įvairybes. Ne kartą esu matęs sėdintį su molbertu ties Dvaro gatvės vartais, šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Kadangi dailininku nebežadėjau būti, nors vis dar piešiau ne taip blogai, tai ir su Bagdonavičium į artimesnius ryšius nėjau. Tiems, kurie jo ieškojo, jis padėdavo visa širdim. Pavyzdžiui, Antanas Nesavas ir Vladas Norkus iš jo daug ko pramokę, o Balys Lukošius, kuris apie nieką kitą negalvojo kaip tik apie teatrą, yra iš jo išmokęs ir grimavimo, ir perukų darymo ir kitokių teatro dalykų“ (Jankus, J. „Skaitydamas „Varpus“, užtikau ir pažįstamų žmonių...“, „Varpai“, 1992, p. 33).
G. Bagdonavičius dėstydamas dailės dalykus Mokytojų seminarijoje auklėtinius sudomino lėlių teatru. Dar 1925 m. parengė eskizus Šiaulių mokytojų seminarijos lėlių teatrui. Jį galima priskirti ir prie Lietuvos lėlių teatro pradininkų. Apie 1929 m. Šiaulių mokytojų seminarijoje jis įkūrė trupę, kuri sudarė užuomazgą lėlių teatrui Lietuvoje. Čia pirmą kartą su lėlėmis susipažino ir žymus vėlesnių laikų lėlininkas B. Lukošius, sėkmingai ėmęs dirbti tokių lėlių teatre (Stefanija Stasienė-Bardauskaitė. Dailininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant. „Draugas“, 1982 vasario 13, p. 4).
Visi šie išvardyti ir neišvardyti Mokytojų seminarijos auklėtiniai, vėliau tapę garsiais menininkais, piešimo dėstytojo G. Bagdonavičiaus rūpesčiu seminarijoje surengė pirmąsias savo kūrybos parodėles. Mokytojų seminarijoje kasmet būdavo rengiamos mokinių piešinių ir darbų parodos. Jubiliejų progomis parodos būdavo gana didelės. Taip 1930 m. birželio mėnesį Mokytojų seminarijoje 10-mečio proga buvo surengta didelė rankų darbų, piešimo ir grafikos paroda.
1930 m rugsėjo mėn. laikraštis „Šiaurės Lietuva“ apie šią parodą rašė: „Pavasarį, mokslo metų gale įvykusi Šiaulių Mokyt. Seminarijos 10-ties metų gyvavimo jubiliejinė paišybos, rankų darbų ir dailyraščio paroda pasirodė labai gausinga ir gyva. Ministerijos bus apdovanota visa eilė gabesnių darbštesnių mokinių. Aukščiau paminėtus dalykus moko dailininkas Bagdonavičius Gerardas, kuris pats artimiausiu laiku galėtų taipogi švęsti savo 10-ties metų nepertraukiamos darbuotės jubiliejų“ (Iš mūsų menininkų darbuotės. „Šiaurės Lietuva“, 1930 rugsėjo 19, p. 5).
G. Bagdonavičius daug dėmesio skyrė dėstymo metodikai bei retesnių dailės technikų (taip pat ir lipdybos) diegimui (Uždavinytė, D. Moksleivių meninis ugdymas Lietuvoje (1918–1940 m.): tikrovė ir idealai, Vytauto Didžiojo universitetas. Istorijos katedra. Magistro baigiamasis darbas, 2012 m., p. 67).
Kauno meno mokyklos mokytojų taryba, 1931 m. paprašyta Švietimo ministerijos įvertinti nuo 1921 m. Šiauliuose, Mokytojų seminarijoje mokytojavusį dailininką Gerardą Bagdonavičių, pareiškė, kad jis „geriau yra prisirengęs prie mokytojo pareigų už bet kurį baigusį Meno mokyklą ir yra bene geriausias dabar Lietuvoj aukštesniųjų mokyklų grafiškų dalykų mokytojas“, siūlydama atestuoti jį be egzaminų“ (Meno mokyklos mokytojų tarybos 1931 04 24 posėdžio protokolas, LLMA, f. 61, ap. 1, b. 70, l. 51; Jankevičiūtė, G. Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Kaunas, 2003, p. 229-230) .
1933 m. G. Bagdonavičius tapo etatiniu Šiaulių mokytoju seminarijos dėstytoju ir dėstė piešimą, jo dėstymo metodiką su pertraukomis iki 1957 m. Jis piešimui bei piešimo metodikai skyrė daug dėmesio. Savo dėstymo metodu mokėjo patraukti mokinius; domino juos piešimo technika ir skatino laisvą kūryba. Visada su mokiniais būdavo taktiškas, nieko nevertė prievarta daryti. Skiepijo mokiniams grožio pajautimą, meilę gamtai, mokė branginti laiką.
Mokytojų seminarijos piešimo mokytojo G. Bagdonavičiaus iniciatyva buvo rengiamos mokinių rankų darbų peržiūros ir aptarimai. Jis Mokytojų seminarijoje vadovavo piešimo būreliui, organizuodavo užsiėmimus miesto parke. G. Bagdonavičius beveik kasmet Šiauliuose rengdavo Mokytojų seminarijos mokinių ir įvairių dailininkų darbų parodas. Už darbą Mokytojų seminarijoje dailininkas Gerardas Bagdonavičius buvo apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu.
Jo auklėtiniai prisimena, kad mokytojo G. Bagdonavičiaus pamokų metu buvo visiška demokratija. Meniškos sielos mokytojas merginoms pats atnešdavo vaikinų laiškelius. Apie jokį makiažą nenutuokusias seminaristes G. Bagdonavičius pats mokė grimavimosi paslapčių (Stonkienė, S. Mokytojų seminarijos auklėtiniai grįžo praeitin. „Šiaulių kraštas“, 2001 liepos 17, p. 11).
Iki 1940 m. Šiaulių mokytojų seminarijos mokytoju ir direktoriumi buvo Juozas Orlauskis. 1940-1941 m. – Mečys Vasiliauskas, 1941–1944 m. – Adolfas Raulinaitis, nuo 1944 metų vasaros iki 1946 m. direktoriavo istorijos mokytojas Balys Tarvydas ir kiti pedagogai. 1950 m. Šiaulių mokytojų seminarija buvo uždaryta. Dėstytojai ir moksleiviai perkelti į Švenčionių mokytojų seminariją. Šiaulių seminarijos rūmuose įsikūrė Mokytojų institutas, Medicinos mokykla ir Žemės ūkio bankas.
Miesto inteligentijos pastangų dėka pasiekta, kad Švietimo ministerija peržiūrėtų Šiaulių mokytojų seminarijos uždarymo klausimą. Praėjus daugiau kaip metams, respublikos Ministrų tarybos nutarimu, nuo 1951-1952 m. pradžios Šiauliuose leista vėl atidaryti Mokytojų seminariją, grąžintos jai priklausiusios patalpos tuometinėje Aušros alėjoje Nr. 50.
1951 m. gruodžio mėn. Mokytojų seminarija grįžo į savo rūmus Aušros alėjoje ir, iš jų iškėlus Žemės ūkio banką, patalpomis dalijosi su Medicinos mokykla ir Mokytojų institutu Į Mokytojų seminarijos pirmą kursą buvo priimti 69 mokiniai, dirbo 13 mokytojų: B. Tarvydas, J. Adomaitis, J. Misevičienė, K. Šimkevičius, G. Bagdonavičius ir kt. pedagogai (Dromantienė, L. Mokytojų seminarija, p. 63–65).
Dailininkas G. Bagdonavičius Šiaulių mokytojų seminariją pavaizdavo grafikos darbuose, kuriuos tarpukariu sukūrė oforto technika. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi trys G. Bagdonavičiaus ofortai, pavadinti „Šiauliai. Mokytojų seminarija“, sukurti XX a. I pusėje (Pop., ofortas, 18,7 x 26,5 cm. ŠAM, D-T 3980, ŠAM, D-T 3981 ir ŠAM, D-T 3988), kuriuose pavaizduoti grafų Zubovų rūmai (Didždvaris) Šiauliuose. Šiuos darbus galima pamatyti internete, LIMIS paskyroje. Šių darbų apraše nurodyta: „Šiauliai. Mokytojų seminarija. Urbanistinis peizažas. Dviejų planų kompozicija. Pirmame plane trys aukštų medžių grupės. Antro plano kairėje pusėje vienaaukštis pastatas su langu, dešiniau trijų aukštų pastatas su kolonomis fasade. Pastato kairėje priestatas“ (Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkės Birutės Masiliūnaitės aprašas).
G. Bagdonavičius sangvino technika sukūrė darbą „Šiauliai. Didždvario rūmai“. XX a. II pusė. Piešinyje pavaizduoti klasicizmo stiliaus rūmai su kolonomis priekiniame fasade ir balkonu virš jų. Šonuose prie laiptų ant postamentų dviejų grifų su sparnais figūros (Pop. sangv., 45 x 54,2 cm., ŠAM, D-T 2231). Dar vieną dailininko piešinys „Šiauliai. Didždvario rūmai“ (28,5 x 20,1 cm. ŠAM, D-T 4643) buvo sukurtas 1981 m.
G. Bagdonavičius Didždvario rūmus, kuriuose veikė Mokytojų seminarija, nufotografavo XX a. 4 dešimt. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas G. Bagdonavičiaus nuotraukos ir negatyvai, kuriuose užfiksuoti Didždvario rūmai Šiauliuose, Aušros al. 50 (ŠAM F-FN 9669).
Suaugusiųjų gimnazija ir vakariniai kursai suaugusiems
Šiauliuose 1919 m. buvo susirūpinta suaugusiųjų švietimu ir mokymu Dar 1919 m. kovo 1 d. Šiauliuose buvo atidaryti bendrojo lavinimo vakariniai kursai suaugusiems mokytis rašto. 1920 m. J. Murkos iniciatyva Šiauliuose buvo organizuojami parengiamieji kursai, vėliau – suaugusiųjų gimnazija. Kursų pagrindu 1921 m. rugsėjo 1 d. buvo atidaryta 4 klasių nepilna vidurinė mokykla suaugusiems. 1923 m. ji tapo suaugusiųjų gimnazija. Šios mokyklos direktoriumi nuo 1921 m. iki 1923 m. buvo Antanas Bružas (1888–1928), o nuo 1923 m. vasario mėn. S. Pašakarnis, vicedirektorius S. Brašiškis.
G. Bagdonavičius prisiminimuose rašė: „1922 sausio mėn. pakvietė į vakarinę suaugusių gimnaziją, eilę metų dėsčiau iki ją likvidavo. Paskui dėsčiau amatų ir prekybos mokykloje“ (Bagdonavičius, G. Prisiminimai apie pedagoginę veiklą. Rankraštis. Kopija saugoma rašinio autoriaus archyve).
1924 m. vasario pradžioje laikraštis „Šiaulių naujienos“ rašė: „Čia, be Valstybinės gimnazijos ir mokytojų seminarijos yra ir 6 klasių su specialiais skyriais Suaugusiems mokykla. 1924 m. sausio mėn. joje buvo stojamieji kvotimai (egzaminai – J. N.) į visas 6 klases. Laikė kvotimus 60 mokinių <...>“ (Pasirašo: P. B. Mokykla suaugusiems. „Šiaulių naujienos“, 1924 vasario 1, p. 3).
1925 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje buvo sustiprintas gamtos-matematikos mokymas. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. Suaugusiųjų mokykla, pavadinta gimnazija, nuo rudens įsteigė 7-ąją klasę. Egzaminai į 2-ąją ir 7-ąją klases vyko rugpjūčio 25 d. („Šiaulių naujienos“, 1925 rugpjūčio 23, p. 2).
Suaugusiųjų gimnazijoje mokytojais dirbo A. Bružas, inžinierius V. Bielskis, J. Murka, miesto burmistras J. Sondeckis, J. Naujalis, V. Paulauskas ir kt. Šioje gimnazijoje muziką, dainavimą dėstė L. Galvonas, piešimą – dailininkas G. Bagdonavičius ir kt.
Šiaulių mokytojų seminarijos I laidos auklėtinių susitikimas 1970 m. Pirmoje eilėje sėdi pirmas iš dešinės G. Bagdonavičius. Iš R. Šiaučiūnaitės rinkinio.
Šiaulių mokytojų seminarijos mokinių parodoje 1929 m. Iš dešinės dail. G. Bagdonavičius su kairėje stovinčiu parodos dalyviu. Iš R. Jasaitytės-Šarkienės rinkinio.
Šiaulių miesto savivaldybės 1926 metų vakariniai suaugusiems kursai. Antrojoje eilėje apačioje sėdi ketvirtas iš dešinės G. Bagdonavičius. 1926. Fotografas Ch. Zaksas. Nuotrauka skelbiama pirmą kartą. Iš P. Kaminsko rinkinio.
Dailininkas G. Bagdonavičius (sėdi) Šiaulių mokytojų seminarijos I kurso mokinių parodoje. XX a. 3 dešimt. Iliustr. iš leidinio G. Jankevičiūtė „Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje 1918“. 1940, p. 229.
