Vienas iš reikšmingiausių tarpukario privačių leidėjų Lietuvoje, puikiai išmanęs knygynininko ir spaustuvininko darbą buvo Liudvikas Jakavičius (1871–1941). Jis buvo atsidavęs šiam pašaukimui, pasiaukodamas skleidė spausdintą žodį ir skiepijo skaitytojams meilę lietuviškai knygai.

Šiauliams labai pasisekė, kad tarpukariu L. Jakavičius įsikūrė šiame mieste, čia beveik dvidešimt metų dirbo, leido knygas, režisavo spektaklius, dalyvavo kaip aktorius vaidinimuose.

Šiemet šiam knygnešiui, nenuilstamam spaudos darbuotojui, žurnalistui, aktoriui ir režisieriui sukanka 150 metų. Ta proga trumpai apžvelgsime šio įvairiapusiško kultūros ir meno veikėjo, spaudos darbuotojo gyvenimą ir darbus leidyboje ir knygų prekyboje.

Knygnešys ir knygynininkas Liudas Jakavičius
Pirmasis pasaulinis karas sužlugdė buvusį leidybos potencialą Šiauliuose, bet miesto leidėjai tarpukariu sugebėjo greitai atsikurti. Susiklosčiusios kultūros tradicijos ir susiformavusi inteligentija leido mieste plėtoti leidybą. Palanki sąlyga leidybai buvo didelė spaustuvių koncentracija mieste, norėdamos išlikti, jos buvo priverstos konkuruoti ir mažinti spaudos darbų įkainius.

Šiauliuose formuojant leidybos centrą daugiausiai nuveikė „Kultūros“ bendrovė (1920–1929), o ją sužlugdžius – Kultūros-švietimo draugija (1927–1941). Jų tuometinę bendrą leidybos produkciją sudarė 174 leidiniai.

Svarų indėlį įnešė ir knygynininkas Liudvikas Jakavičius, leidęs populiarias knygeles ir kalendorius savo ir „Lietuvos“ knygyno vardu. Per 1920–1940 m. laikotarpį knygynininkas ir leidėjas išleido 65 knygeles ir 58 kalendorius (Petreikis T. Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, p. 106, 119).                       

L. Jakavičius gimė 1871 m. kovo 22 d. Montariškės dvarely, Akmenės valsčiuje. Mokėsi ir baigė Akmenės pradžios mokyklą. 1888–1890 m. tarnavo raštininku Papilėje. Nuo 1888 m. palaikė ryšius su knygnešiu Boleslovu Šiušiumi (1860–1924), gaudavo iš jo draudžiamosios lietuviškos spaudos ir ją platindavo. Būdamas aktyvus tuomet draudžiamų lietuviškų knygų mėgėjas, jas slapta gabeno iš Prūsijos ir platino Žemaitijoje. Rusų žandarams pradėjus jį persekioti, persikėlė gyventi į Rygą.

L. Jakavičius nuo 1900 m. iki senatvės rašė daugiausia satyrinius kūrinius proza ir eilėmis, kūrė komedijas ir kupletus, pritaikė juos scenai. Pasirašydavo slapyvardžiais „Lietuvanis“, „L. Būbelis“, „L. B-lis-Skurdžius“ ir kt. Dalį leidinių publikavo periodikoje: „Ūkininke“, „Varpe“, „Naujienose“ ir kt.

1901 m. jis įkūrė nelegalią spaudos rėmimo ir platinimo draugiją „Šviesa“, buvo šios draugijos bibliotekėlės knygyninku. 1902 ir 1903 metais dukart buvo nuvykęs į Tilžę, susitiko su vietos lietuviškų knygų leidėjais ir spaustuvininkais. Grįždamas iš Tilžės parsigabeno draudžiamosios spaudos ir ją platino.

Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, iškart 1904 m., L. Jakavičius išsirūpino generalgubernatoriaus leidimą ir tų pačių metų rugpjūčio mėnesį Rygoje, Katalikų g. 6, atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną „Lietuva“, ilgainiui turėjusį  4 filialus Lietuvoje: Kelmėje, Skuode, Mosėdyje ir Žemaičių Kalvarijoje. L. Jakavičius prekiavo ne tik vietinių ir užsienio leidėjų knygomis, bet  ir lietuviškais leidiniais: maldaknygėmis, giesmynais, elementoriais, kalendoriais ir kt. Jis lietuviška spauda aprūpindavo ir iš Lietuvos į Rygą atvykusius knygnešius. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas L. Jakavičiaus 1905 m. liepos 7 d., M. Untuliui  rašytas atvirlaiškis, kuriame rašoma apie slaptų knygų platinimą.

1905 m. Rygoje  įsigijęs  A. Leinerio estiškų  knygų knygyną ir spausdinimo mašiną, atidarė nedidelę spaustuvę. L. Jakavičiaus spaustuvėje dirbo 10 darbininkų (1908 m.). Jis leido praktinio pobūdžio knygeles, kalendorius, elementorius, maldaknyges, katekizmus, sapnininkus, periodinius leidinius. L. Jakavičius leido humoristinius žurnalus lietuvių kalba: „Juokdarį“ (1907 m.) ir „Botagą“, savaitraštį „Rygos naujienos“ (1909 m.). Taip pat leido rimto ir linksmo turinio knygas, knygeles ir kalendorius, kurių nuo 1904 iki 1915 m. iš viso išleido per 218 000 egzempliorių, paskleisdamas juos ne tik po Lietuvą, bet ir po platųjį pasaulį, visur, kur tik lietuvių būta.

1906 m. L. Jakavičius savo knygyną „Lietuva“ Rygoje perkėlė į medinį namą Katalikų g. 20, kur atidarė ir biblioteką. L. Jakavičius savo korespondenciją ir spaudinius 1906–1911 metais žymėjo neapibrėžtu keturių eilučių  įvairaus dydžio šriftu antspaudu-užrašu lietuvių kalba: „L. Jakavičius. / RYGA. / Katalikų gatvė No 20. / Knygynas ir spaustuvė“;  rusų kalba:  „Л. ЯКОВИЧЪ. /  РИГА.  Католическая ул. No  20 / Книжный магазинъ и Типографiя“.

1911 m. L. Jakavičius savo knygyną ir biblioteką Rygoje iš Katalikų g. 20 perkėlė į tos pačios gatvės daugiaaukščio namo, pažymėto  28 numeriu, pirmąjį aukštą. Čia taip pat prekiavo knygomis ir raštinės reikmenimis. 1912 m. L.  Jakavičius, siekdamas kuo daugiau išleisti lietuviškų knygų, savo tipografinę spaustuvę pertvarkė į litografiją.  Jis išleido maždaug apie pusę tuo laikotarpiu  Rygoje išėjusių lietuviškų knygų, „Rygos naujienų“ laikraštį, satyrinius leidinius „Botagas“ ir „Juokdarys“, redagavo latvišką  „Ausmos“ žurnalą  (Andris Vilks. Ką liudija Latvijos archyvas apie Lietuvišką knygą Rygoje XIX ir XX amžių sandūroje. Knygotyra, 1998, 25 (32), p. 243–248).

L. Jakavičius, 1919 m. atvykęs į Šiaulius, išlaikė du knygynus. Pirmąjį įsteigė 1919 m. sausio 13 d. Kuršėnų g. 9, dar gyvendamas Rygoje.  1919 m. rugpjūčio mėnesį  L. Jakavičius kartu su šeima Šiauliuose apsigyveno prie knygyno Vytauto g. 99A. Šiame name buvo įrengti ir jo knygų sandėliai. 1919 m. rugpjūčio mėnesį Šiauliuose, Turgaus g. 7  (dabar – Prisikėlimo) aikštėje (Tilžės g. 157, toje vietoje, kur dabar Šiaulių valstybinis dramos teatras) jis atidarė lietuvišką knygyną  „Lietuva“, kiek vėliau antrąjį –  „Saulės“ (Turgaus g. 11).

1920 m. „Lietuvos“ knygynas buvo perkeltas į Kuršėnų g. 9, o kiek vėliau –  į Tilžės g. 161. Knygininkas, plėsdamas savo veiklą,  Šiauliuose įkūrė iš viso 3 knygynus: „Lietuvą“, „Saulę“ ir „Vilnių“.  Nuo 1938 m. minimas tik vienas knygynas „Lietuva“ Tilžės g. 157  name (Apie knygynus, bibliotekas ir tolygias įstaigas už 1923 metus LCVA, f. 412, ap. 9, b. 185, lp. 23-27; Apie spaustuves, knygynus, skaityklas ir tolygias įstaigas. Šiauliai, 1923. LCVA, f. 412, ap. 9, b. 186, lp. 1; Šlivinskas  A. Lietuvanis – „Šiaučių, kriaučių ir tarnaičių“ prusintojas, Mikaldos pranašysčių leidėjas. „Kultūros barai“, 2011, nr. 4, p. 77-80).

Tarpukariu L. Jakavičiaus knygyne „Lietuva“ lankydavosi dažnas šiaulietis. Čia buvo galima ne tik nusipirkti spaudos leidinį, bet ir užėjus vietoje paskaityti patinkančią knygutę. Tais laikais knygos buvo brangios ir ne kiekvienas išgalėjo ją nusipirkti. „Lietuvos“ knygyne buvo prekiaujama ne tik knygomis, bet ir maldaknygėmis, raštinės ir galanterijos reikmenimis, fotoaparatais ir kitomis prekėmis.  „Lietuvos“ knygyno leidinius L. Jakavičius  platino per savo knygynus. Prekes jis taip pat siųsdavo paštu, tad dažnai leisdavo knygų prekybos katalogus ir knygų prekybos sąrašais užpildydavo leidžiamų knygų 2-4 viršelius.

L. Jakavičius dar turėjo knygų platinimo agentų tinklą Kuršėnuose, Kražiuose, Mažeikiuose, Mosėdyje, Raseiniuose, Telšiuose ir kt. Jo leidiniais plačiai prekiavo daugelis išnešiojamąja prekyba besiverčiančių prekeivių, tad L. Jakavičiaus produkcijos buvo apstu net bažnyčių prieigose.  L. Jakavičius gerai išmanė knygų prekybą ir reklamą, mokėjo tenkinti pirkėjų poreikius, todėl jo knygynai Šiauliuose klestėjo. Jis sugebėjo knygas plačiai skleisti ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje, rado būdą, kaip sudominti tuos, kuriems knygos tuo laiku dar nelabai rūpėjo.

L. Jakavičius 1930 m. apie savo knygynus ir knygų prekybą Šiauliuose rašė: „(...) Mano knygynai visiems žinomi: knygynas „Lietuva“ (Tilžės g. 157) ir knygynas „Saulė“ (Turgavietė 11 nr.). Savo knygynuose pasiūliau didžiausią pasirinkimą švenčių ir vardinių atviručių, dovanoms pigių ir brangių albumų, visokių paveikslų (abrozų) rėmuose ir be rėmų, naujausių romanų ir šiaip visokių pasiskaitymui gražių knygų ir mokslo vadovėlių su nuolaida 10 proc. Naują „flirtą“ (meilės žaislas), vaikams žaislų, Kalėdų šv. eglaitėms papuošalų, kaukių vakarams ir pūslių (balionų), lempučių, batareikų, rašomųjų reikmenų ir t.t. Kainos mano prekėms pigesnės negu kur kitur“ <...> (Jakavičius, L. Rimto dėmesio!  „Mūsų momentas“, 1930 spalio 13, p. 2).

Šiaulių miesto garbės pilietė advokatė G. Venclauskaitė (1912–2017) pasakojo, kad tarpukariu grįždami iš  mokyklos turėdavo praeiti pro L. Jakavičiaus knygyną, ant kurio pastato buvo užrašas „Ką paklausi, tą gausi“. (Venclauskaitė G. Vaikystė 30 vaikų šeimoje (užrašė M. Ostapenko). „Šiaulių kraštas“, 2007 kovo 16).   

Šiaulių miesto centre, Vilniaus ir Tilžės gatvių kampe, L. Jakavičius dar turėjo spaudos kioską, jį konkursą laimėjęs gavo iš miesto tarybos, vėliau šį kioską perleido Kazimierui Petrauskui.

Nuotraukoje spektaklio „Kareivis Šveikas“ vaidintojai. Antras iš dešinės L. Jakavičius. Šiauliai „Kapitol“, 1938 gegužės 2.
Iš P. Kaminsko rinkinio.