(Tęsinys)                                                                                               
Prieš vykstant į Kuršių neriją rekomenduočiau paskaityti Šiauliuose gimusio, 1951 m. Juliaus Janonio vidurinę mokyklą baigusio, Lietuvos žurnalisto, eseisto, menotyrininko Tomo Sakalausko (1932–2015) Neringai skirtą knygą „Čakona: užmario smėlio kalnai ir XXX vizijų“ (Vilnius: Alna Litera, 1994 m.). Joje rašytojas apie Kuršių neriją, Parnidžio kopą rašė: „Parnidžio kopa atskiria smėlį nuo medžio, vandenį nuo dangaus, buitį nuo būties. Ji virsmo vieta.“  Ši vieta yra ypatingos traukos centras visiems, kas  atvyksta į Kuršių neriją. Ją būtinai visi aplinko, kas bent kartą pabuvojo Nidoje. Ji nepalieka nė vieno abejingo.

2018 m. Nidoje atsirado savotiškas frankofonijos kampelis, susijęs su Prancūzijos kultūra ir istorija, nemažai diskusijų sukėlusi kultūrinė invazija į Kuršių nerijos kraštovaizdį. Būnant Parnidžio kopoje pamatėme suolelį  ir paminklinę kompoziciją „Paukštis“, iš  metalo išlietą paukštį tupintį ant akmens. Jo paviršiuje yra metalinė lentelė, kurioje lietuvių, prancūzų ir anglų kalbomis parašyta: „Prancūzijos karo belaisvių, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, atminimui“. Ši skulptoriaus Kęstučio Musteikio kompozicija „Paukštis“ – suoliuko formos akmeninis paminklas – buvo atidengta 2018 m. rugsėjo mėn. Kai kurie istoriniai šaltiniai byloja, kad Kuršių nerijoje, tarp Parnidžio ir Sklandytojų kopų smėlynuose esančiame Mirties slėnyje 1916 m. buvo prancūzų karo belaisvių stovykla. Prancūzai buvo verčiami sunkiai dirbti – želdino vėjų pustomas kopas, tvirtino Kuršių nerijos krantus. „Gražiausia ir ramiausia pasaulio vieta buvo paversta tikru pragaru. Ta vieta dabar vadinama Mirties loma“, –  knygoje „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“ (2001 m.) rašo autorius, architektas dr. Jurgis Bučas.

Vaikščiodami po Parnidžio kopą, atėjome prie netoliese esančios skulptūros, kurioje pavaizduotas kopomis einantis, su smėliu ir vėju kovojantis, visų ūgiu į priekį palinkęs vienišas žmogus. Tai 2018 m. birželio 21 d. atidengta Klaudijaus Pūdymo bronzinė skulptūra, skirta pažymėti įvykį, kai 1965-ųjų liepos mėnesį Neringoje lankėsi prancūzų filosofas ir rašytojas Jean-Paul Charles Aymard Sartre (1905–1980) ir prancūzų rašytoja, filosofė ir feministė, ilgametė J. P. Sartro draugė Simone de Beauvoir (1908–1986). Jų kelionės maršrutas buvo Kaunas, Palanga ir Neringa. Svečiai Kuršių nerijoje aplankė prancūzų belaisvių kapines, kopas. Nuo Baltijos jūros dvelkė žvarba ir pūtė stiprus vėjas, tačiau didinga Neringos gamta, smėlio kopos, Kuršių marios ir jūra pakerėjo J. P. Sartre ir jo bendrakeleivę S. de Beauvoir.

Rašytojo J. P. Sartre ir jo gyvenimo draugės S. de Beauvoir penkių dienų vizitą Lietuvoje fiksavo fotomenininkas Antanas Sutkus, kuris šio trumpo vizito metu sukūrė seriją įsimintinų nuotraukų, bet viena jų tapo išskirtinė. Žymioje fotografijoje užfiksuotas momentas, kaip per smėlio kopas atkakliai žengia filosofas. Vienišas, tamsiu paltu vilkintis, rankas už nugaros sunėręs J. P. Sartre‘as. Garsų filosofą žymi ant smėlio paviršiaus krentantis jo paties ir S. de Beauvoir šešėliai. Būtent ši fotografija ir tapo prototipu skulptoriui K. Pūdymui sukurti skulptūrą, įamžinančią J. P. Sartre‘as vizitą į Kuršių neriją. A. Sutkaus garsios nuotraukos metalinė kopija pritvirtinta prie informacinės rodyklės. K. Pūdymo skulptūros papėdėje išlietos rašytojo J. P. Sartre‘as frazės lietuvių ir prancūzų kalbomis:  „Jaučiuosi lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ ir „Pirmą kartą debesys man po kojomis“. Prie skulptūros pagrindo pritvirtinta metalinė lentelė lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis byloja: „Skulptūra „Prieš vėją“, sukurta pagal A. Sutkaus nuotrauką „J. P. Sartre Lietuvoje. Nida, 1965“ (iš ciklo Antanas Sutkus. Jeanas Polis Sartre‘as ir Simone de Beauvoir Lietuvoje, 1965). Ši akimirka užfiksuota čia, Parnidžio kopoje, besilankant prancūzų rašytojams, filosofams Jean-Paul-Sartre ir Simone de Beauvoir (1965). Skulptūros autorius K. Pūdymas (2018)“. Šios lietuvių fotomenininko A. Sutkaus fotografijos paveikta prancūzų skulptorė Rozaline Granet sukūrė J. P. Sartre‘as bronzinę skulptūrą, kuri šiuo metu stovi Paryžiuje, Prancūzijos nacionalinės bibliotekos kiemelyje.

(Bus tęsinys)

2020 12 11 5

Kęstučio Musteikio skulptūrinė kompozicija „Paukštis“.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 12 11 11

Nidos kopos.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 12 11 9

Nidos kraštovaizdis.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 12 11 12

Takas į Parnidžio kopą.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
Straipsnių peržiūros
94586945
Į viršų