(Tęsinys)                                                                                    
Ch. Frenkelio odų fabrikas tarpukariu ir pramoninkas Jokūbas Frenkelis
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1918 m. Ch. Frenkelis ir jo sūnus Jokūbas Frenkelis grįžo į Lietuvą Jie rado vien tik nuogas mūro sienas, o rinką – užtvindytą vokiečių gaminiais. Kai Jokūbas Frenkelis atvažiavo į Rygą ir iš čia norėjo vykti į Šiaulius, jam nebuvo duotas leidimas ir tik vėliau, pakartotinai paprašius, jis galėjo atvažiuoti savo įmonės apžiūrėti.     

1918 m. gruodžio mėn. Šiauliuose atsirado bolševikai. J. Frenkelis išvyko į Vokietiją derėtis dėl nuostolių atlyginimo. Iš Vokietijos jis grįžo 1919 m. gegužės mėn., bet įmonė pradėti darbo dar negalėjo, nes fabriko elektros stotį valdė Šiaulių savivaldybė, kuri nenorėjo jos grąžinti savininkui, kad miestas neliktų be šviesos (Ch. Frenkelio gariniam odų fabrikui greitai sueis 60 metų. „Tautos ūkis“ 1938, Nr. 47, p. 960).

Vokietijoje pasilikus sergančiam Ch. Frenkeliui, odų fabriko atstatymu Šiauliuose rūpinosi Jokūbas Frenkelis. Jis gimė 1883 m. gruodžio 13 d. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio (1851–1920) ir Doros (Dvoiros) Frenkel  (1859–1942) šeimoje. Be Jokūbo, dar  buvo trys broliai, kurie dar būdami vaikai, sunkiai sirgo ir anksti mirė. Seneliai Avigdor-Leib Frenkel ir Feig-Sterne Frenkel gyveno ir buvo palaidoti Ukmergėje. Kiti artimiausi giminaičiai iš tėvo pusės buvo dėdės Abraham Frenkel, David-Zvi Frenkel, tetos Toibe Levin, Zelda Glickman, Debora-Malka Mordel, Bella Glickman, Matia Goldberg. Esther Potruch.

Jokūbas Frenkelis pradžios mokslus ir gimnaziją baigė Šiauliuose, studijavo Vokietijoje. 1906 m. baigė Berlyno universiteto Chemijos fakultetą. Po studijų grįžo į Šiaulius ir dirbo Chaimo Frenkelio odų fabrike. Buvo Rygos I gildijos pirklys. 1938 m. vengdamas nacių persekiojimo iš Vokietijos išvyko į JAV.  Žmona Roza Frenkelienė (1889–1942), dukros Emmy Frenkel (1908–1980) ir Nina Frenkel (g. 1912).

Apie 1920 m. Jokūbas Frenkelis kartu su giminaičiais Chaimu Leiba Šiškinu, Hiršu Eliju ir Izaoku Modeliais bei Fainušu Potruchu vėl atgaivino odų gamybą. Tačiau tarpukario metais fabrikas nei buvusios šlovės, nei buvusių gamybos mastų nebepasiekė. Ch. Frenkeliui nebuvo lemta sulaukti savo fabriko atstatymo. 1920 m. jis sunkiai susirgo ir 1920 metų gegužės mėn. mirė Vokietijoje. Po Ch. Frenkelio mirties jo darbus tęsė sūnus Jokūbas Frenkelis.  

J. Frenkelis kartu su senaisiais fabriko darbininkais ėmėsi atstatyti Pirmojo pasaulinio karo metais sugriautą fabriką. Fabrike buvo septyni skyriai, kuriuose buvo išdirbami sunkūs ir lengvi padai, chromo ir juchto oda avalynei, balnams, diržams, odinėms kepurėms bei paltams, lagaminams, portfeliams, pakinktams ir t. t. Taip pat dirbami ir staliams klijai. Fabriko žaliava iki 60 proc. užperkama savo krašte, kai prieš karą ji buvo atsivežama iš užsienio: apie 80 proc. iš Pietų Amerikos ir apie 20 proc. iš Rusijos. Savo krašto žaliavos pradėta vartoti tiek daug todėl, kad fabrikas pradėjo gaminti iš vietinių gyvulių odos chromą ir lengvus padus.

Iškart po karo fabrike dirbo 160 darbininkų, vėliau jų skaičius išaugo iki 200. Dabartiniu laiku fabrike dirba apie 200 darbininkų. Prieš karą čia dirbo iki 700 darbininkų. Fabriko gamyba, palyginti su prieškarine, tesudarė tik 20 procentų. Normaliai fabrike galėtų dirbti per 1000 darbininkų (A. Laumakys. Ch. Frenkelio garinis odų fabrikas. „Tautos ūkis“, 1930, Nr. 4,  p. 20).   

Jokūbas Frenkelis, padedamas giminaičių Chaimo Šiškino, Elijo ir Izaoko Mordelių ir Faivušo Potrucho,  ėmėsi gaivinti odų fabriką. Suremontavo fabriko pastatus, įsigijo naujų įrenginių ir atkūrė gamybą, tačiau tarpukariu rinka sumažėjo, konkurencija padidėjo.  

Fabrikas pradėjo veikti 1920 m. spalio mėn., padarius kapitalinį remontą. Pradžioje dirbti buvo labai sunku: rinka staiga sumažėjo, nebuvo prityrusių specialistų – darbininkų, viską reikėjo kurti iš naujo. Norint prisitaikyti prie naujos rinkos, teko pertvarkyti visą gamybą, pavyzdžiui, prieš karą buvo gaminama tik 4 rūšių odos, o vėliau palaipsniui odų rūšių teko padidinti net iki 40. Produkcija buvo pardavinėjam vietinėje rinkoje, taip pat eksportuojama į Angliją, Rusiją ir kt. Nesant pakankamos rinkos, kai kurie skyriai neveikė. Iš prieš karą dirbusių aštuonių šimtų darbininkų po karo beliko apie du šimtus. Taigi fabriko gamyba, palyginti su prieškarine, tesudarė 20 proc.

1925 m. Ch. Frenkelio odų apdirbimo fabrike buvo įsteigtas avalynės fabrikas „Batas“, kuris veikė sunaudodamas dalį Ch. Frenkelio odų fabriko išdirbtos odos. Fabriko „Batas“ avalynė buvo kokybiška ir gana greitai nukonkuravo importinę produkciją. Fabrikas tapo didžiausiu avalynės fabriku Lietuvoje.

1927 m., kad sumažintų nuostolingą odų atliekų kiekį, prie Ch. Frenkelio odų fabriko buvo įrengtas klijų skyrius, kuris gamino įvairius klijus staliams, knygrišykloms ir dažytojams. Dėl susidariusios perprodukcijos 1927 m. Ch. Frenkelio odų fabrike kai kurie skyriai dirbo tik po 3 dienas per savaitę (Šiaulių pramonė. „Šiaulietis“, 1927 m. liepos 3, p. 3).

Fabrikui atnaujinus darbą, pradžioje jame dirbo 200 darbininkų, bet vėliau jų skaičius sumažintas iki 180. Dirbo 420 darbininkų, 1928 m. fabriko apyvarta siekė 12 milijonų litų, o vėliau siekė apie 7 milijonus, nes žymiai krito žaliavos ir gatavų odų kainos. Fabrikas, nesitenkindamas vietos rinka, nuolat ieško galimumo savo gaminius eksportuoti užsienin – Anglijoje, Rusijoje ir kitur.   
    
Fabrikas savo korespondencijos vokus antspaudavo specialiu antspaudu: „FOUNDED / 1879 / ODŲ FABRIKAS / CH. FRENKEL / TANNERS / ŠIAULIAI / LITHUANIA“. Tarpukariu Ch. Frenkelio odų fabriko korespondencija buvo siunčiama spaustuvėje atspausdintuose firminiuose vokuose su įvairaus dydžio užrašais lietuvių ir vokiečių kalbomis: „Garinė odų fabrika / „Ch. Frenkelio“ / Šiauliai // Lederwerke / „Ch. Fraenkel“ / Schaulen (Litauen); Garinis Odų Fabrikas / „Ch. Frenkelio“ / Šiauliai // Lederwerke / „Ch. Fraenkel“ / Šiauliai (Litauen); Garinė odų fabrika /“ Ch. Frenkelio“ / Šiauliai // „Lederwerke / „Ch. Fraenkel“ / Schaulen / Litauen) ir kt.

Tarpukariu Ch. Frenkelio odų fabrikas savo produkciją reklamavo Lietuvos spaudoje „Technika ir ūkis“, „Tautos ūkis“,  Šiauliuose leidžiamuose laikraščiuose „Momentas“, „Mūsų momentas“, „Įdomus mūsų momentas“, „Šiaurės Lietuva“ ir kt.

Tarpukariu Ch. Frenkelio odų fabrikas dalį savo dirbinių gamino iš vietinės žaliavos: arklių, karvių, avių, veršių, kiaulių ir ožkų odos, o kitą dalį, reikalingą padams, atsiveždavo iš Pietų Amerikos. Odų išdirbimui buvo vartojami įvairūs dažai, rūgštys, medžio žievė atvežama iš Brazilijos, Argentinos ir kt.

Nuo 1908 m. Ch. Frenkelio odų fabrike veikė gaisrininkų komanda. Ji 1928 m. birželio mėn. šventė savo 20 metų gyvavimo sukaktuves. Šiauliuose buvo surengtos didžiulės šio gražaus jubiliejaus iškilmės („Šiaulietis“, 1928 m. birželio 5 d., p. 3).

Ch. Frenkelio odų fabriko gaisrininkų komandos 20 metų gyvavimo sukaktuvės įvyko 1928 m. birželio 17 d.  1928 m. liepos 1 d. laikraštis „Šiaulietis“ apie šias iškilmes rašė: „Vilniaus gatvė palei Frenkelio fabriką gražiai pasipuošė tautinėmis vėliavomis ir iškilmingais vartais su parašu: „Artimam pagalbon“. Tai Ch. Frenkelio fabriko gaisrininkų komandos 20 m. gyvavimo sukaktuvės. Šią komandą prieš 20 m. įsteigė Chaimas Frenkelis. Kilus fabrike gaisrui, miesto ugniagesiai negalėjo sėkmingai veikti, kadangi jiems nebuvo žinoma fabriko padėtis. Tas įvykis ir paragino Ch. Frenkelį įsteigti savo komandą iš pačių fabriko darbininkų. Dabartinis fabriko šeimininkas p. Jokūbas Frenkelis yra visa siela atsidavęs šiai komandai. Jis, pasilikdamas komandos pirmininku aprūpino ją naujausiomis gesinimo priemonėmis ir 20 m. sukakus iškėlė didžiausią šventę. Bendrai, p. J. Frenkelis žinoma Šiauliuose kaip filantropas, ypač žydų visuomenei. Jis užlaiko žydų senelių prieglaudą, jo namuose žydų pradžios mokykla, jo gražiame pastate žydų gimnazija ir t. t.

Į komandos šventę susirinko apie 300 svečių. Ceremonialas prasidėjo „Bato“ fabrike apie 15 val. Komandai išsirikiavus ir svečiams susirinkus ėjo sveikinimų kalbos. Po sveikinimų inž. Skardinskas apdovanojo III laipsnio gaisrininkų medaliu „Artimam pagalbon“ J. Frenkelį ir Lipšicą.

Gaisrininkai ištarnavę šioje komandoje 20 metų ir gavo medalius. Tokiais buvo: F. Potruchas, Ruchlevičius, Gurloskis ir Jaras“  (Gaisrininkų iškilmės. „Šiaulietis“, 1928 liepos 1, p. 2-3).      

1931 m. rugpjūčio 5 d. J. Papievio nuotraukoje, saugomoje Šiaulių „Aušros“ muziejuje, užfiksuota Chaimo Frenkelio odų fabriko gaisrininkų komanda (šeštas iš kairės sėdi fabriko savininkas ir šios komandos vadovas Jokūbas Frenkelis).      

 (Bus tęsinys)