Lietuvos paštas okupacijų ir karo metais (1940–1944)
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje išleista buvo šešių skirtingų piešinių standartinių ženklų laida, kuri vadinama „Taikos“ laida. 1940 m. Pašto valdyba „Spindulio“ spaustuvei buvo užsakiusi atspausdinti 54 mln. septynių nominalų pašto ženklų, kurių šešių nominalų pašto ženklai buvo išspausdinti 1940 m. gegužės mėn. Tuo pačiu metu Pašto valdybos užsakymu „Spindulio“ spaustuvė spausdino ir ženklinius atvirukus, kuriems panaudojo „Taikos“ laidos pašto ženklų „Lietuvaitė su balandžiu“ (dail. J. Macutkevičius) ir „Geležinis vilkas“ (dail. J. Burba) klišes.
Pirmomis pirmosios sovietų okupacijos dienomis (1940 m. birželio 22 d.) Lietuvos Pašto valdyba iš pardavimo išėmė visus pašto ženklus su Prezidento Antano Smetonos atvaizdu. Taip pat iš apyvartos buvo išimti visi 1934 ir 1936 m. išleisti ženklai su A. Smetonos atvaizdu ir Lietuvos nepriklausomybės 20 metų sukakčiai skirti 1939 m. vasario 16 d. išleisti ženklai ir jų perspaudai Vilniaus atgavimui paminėti.
1940 m. liepos 21 d. paskelbus Lietuvą socialistine tarybų respublika, Pašto valdyba kurį laiką tęsė veiklą, jai buvo privalu užtikrinti pašto sistemos funkcionavimą. Pasikeitus politinei santvarkai, Pašto valdybai teko perspausdinti dalį apyvartoje buvusių standartinių lietuviškų pašto ženklų, užspaudžiant užspaudą „LTSR / 1940 VII 21“ (Bubnys V. Normantienė J. Paštas Lietuvoje 1918–1940 metais: valstybės pašto kūrimas ir veikla, ženklų leidyba, p. 386, 398-400).
1940 m. rugsėjo 10 d. Lietuvoje TSR buvo panaikinta Lietuvos pašto valdyba ir sudaryta Ryšių valdyba, kuriai buvo pavesta vadovauti visų šakų ryšių įstaigoms (LCVA, f. R-1014, ap. 1, b. 14, l. 137). Tų pačių metų rugsėjo 15 d. iš Pašto, telegrafo ir telefono valdybos direktoriaus pareigų buvo atleistas inžinierius Vacolovas Birutis (Birutavičius). Buvo atleista ir daugiau patyrusių pašto darbuotojų. Pirmosios sovietų okupacijos metais apskričių pašto įstaigos tapo kontoromis, o mažesni paštai – skyriais.
1940 m. spalio 1 d. Lietuvos TSR ryšių valdybos nurodymu, nuo 1940 m. spalio 10 d. iš pardavimo buvo išimta dauguma buvusių lietuviškų pašto ženklų, atvirukų su pašto ženklais, ženklinių ir sulankstomų vokų. Buvo uždarytas pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų leidžiamas mėnesinis žurnalas „Pašto pasaulis“. 1940 m. spalio 12 d. jį pakeitė sovietinis žurnalas „Ryšininko gyvenimas“ (1940–1941 m. buvo išleisti trys šio žurnalo numeriai).
1940 m. gruodžio 4 d. Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) Tarptautinis biuras pranešė, kad Lietuvai tapus TSRS dalimi, jos narystė PPS panaikinta.
1941 m. vasario 16 d. iš apyvartos buvo išimti visi Lietuvos pašto ženklai, vokai, atvirukai ir įvesti TSRS pašto tarifai. Vietoje jų buvo įsakyta naudotis tik sovietine produkcija.
1941 m. birželio mėnesį vokiečių okupacinė valdžia į savo rankas perėmė visas įstaigas, jų tarpe ir Pašto valdybą, kuriai vadovavo iki 1944 m. liepos 10 d. 1941 m. rugsėjo 1 d. iš apyvartos buvo išimti visi TSRS, Lietuvos Respublikos ir lietuviškieji Birželio 23 dienos sukilimo pašto ženklai, vokai, atvirukai ir vertybiniai blankai. Nuo tos dienos Lietuvos paštas veikė pagal Vokietijos Reicho nustatytą tvarką ir taisykles. Lietuvos Vyriausybė kvietė visus paštininkus sugrįžti į darbą.
1944 m. liepos 16 d. darbą pradėjo Vilniaus miesto pašto kontora. Okupacijos metais vokiečių ryšininkai nutiesė magistralinį 112 porų kabelį Karaliaučius-Šiauliai-Ryga, kuris buvo naudotas net iki 1980-ųjų.
Antrojo pasaulinio karo metais didžia dalimi buvo sunaikinti Lietuvos pašto ryšiai, nebeliko pašto transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Okupacijų ir karo metais Lietuvos paštininkai buvo ištremti, išblaškyti, nemaža dalis pašto tarnautojų 1944 m. vasarą, artėjant sovietų kariuomenei, pasitraukė į Vakarus.
Lietuvos paštas (1945–1989)
Antrosios sovietų okupacijos metais nemaža dalis pašto tarnautojų su šeimomis pasitraukė į Vakarus, kiti buvo suimti arba su šeimomis ištremti į Sibirą. Po karo Lietuvos ryšių veikla, jos plėtra buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos.
1945 m. pabaigoje Lietuvos teritorijoje dirbo 704 paštai, per 1945 metus buvo išsiųsta 32,2 mln. laiškų, 15 tūkst. siuntinių. Buvo užregistruoti 3,9 tūkst. radijo imtuvų, pašto maršrutų ilgis buvo 10 tūkst. kilometrų.
1949 m. sausio mėn. prie ryšių skyrių atidarytos pirmosios taupomųjų kasų agentūros.
1950 m. birželio 20 d. buvo įvykdytas respublikos administracinis-teritorinis pertvarkymas. Įkurtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritys ir 87 rajonai. Sukomplektuotos sričių ryšių valdybos.
1953 m. Lietuvos TSR buvo panaikintos sritys. 1954 m. gruodžio 1 d. respublikoje buvo 87 rajoninės ryšių kontoros. 1957 m. balandžio 1 d. pašto agentūros reorganizuotos į ryšių skyrius.
1958 m. gruodžio 30 d. buvo 1115 ryšių įmonių. 1959 m. išsiųsta 48 mln. laiškų, 773 tūkst. siuntinių, priimta 1 mln. 531 tūkst. pinigių perlaidų.
1959 m. pastatyta pirmoji dekadinė-žingsninė 2000 numerių automatinė telefono stotis. 1975 metais pradėjo veikti pirmoji koordinatinė telefono stotis.
1960 m. korespondenciją iš Maskvos į Vilnių ir atgal 4 kartus per dieną pristatydavo lėktuvais. Paštas buvo gabenamas ir specialiais pašto vagonais. Tuo metu kasdien iš Maskvos į Vilnių ir atgal būdavo pristatoma daugiau kaip 30 tūkstančių laiškų, banderolių, perlaidų, siuntinių. Visos siuntos į užsienį keliaudavo tik per Maskvą. Per Maskvą jos buvo ir gaunamos. Čia jos būdavo peržiūrimos ir tikrinamos.
1965 m. liepos 15 d. Lietuvos TSR ryšių ministerijoje įsteigta Pašto valdyba. 1968 m. spalio 18 d. patvirtinti Lietus TSR Ryšių ministerijos nuostatai.
Pašto operacijos pradėtos automatizuoti. Pašto ženklai, vokai ir atvirukai daug kur buvo pardavinėjami automatais. Laiškai ir atvirukai buvo pradėti štampuoti specialiomis pusiau automatinėmis štampavimo ir skirstymo mašinomis. Tam 1971 m. sausio 1 d. ryšių įmonėms buvo suteiktas šešiaženklis indeksas. Tai įgalino automatizuoti pašto operacijas skirstymo mašinomis.
1988 m. vasario 1 d. įkurti Vilniaus, Kauno, Kapsuko (Marijampolės), Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ryšių gamybiniai susivienijimai. Prie elektros ryšių įmonių buvo prijungtos pašto įmonės.
1989 m. gegužės 12 d. Kapsuko ryšių skyrių pavadinimai buvo pakeisti į Marijampolės pavadinimo ryšių skyrius. 1989 m. liepos 27 d. Plungės rajono Varduvos ryšių skyriaus pavadinimas pakeistas į Žemaičių Kalvariją.
1989 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių rajono Padubysio ryšių skyriaus pavadinimas pakeistas į Bazilionų („Paštas ir filatelija Lietuvoje“, 2000, Nr. 48, p. 17).
Nepriklausomos Lietuvos paštas (1990–XXI a. pr.)
Nuo 1990 m. prasidėjo naujas Lietuvos pašto atkūrimo ir plėtros laikotarpis. 1990 m. vasario 27 d. Lietuvos Ryšių ministerijos kolegijoje nutarta atkurti Lietuvos narystę PPS ir ITU. 1990 m. kovo 19 d. Vilniaus centriniame pašte pradėtas naudoti dviejų eilučių guminis spaudas „Lietuvos Respublikos / paštas“. Tų pačių metų balandžio mėnesio pirmosiomis dienomis spaudai buvo naudojami beveik visuose respublikos paštuose. 1990 m. kovo 20 d. apyvartoje pasirodė Lietuvos Respublikos ryšių ministerijos neženklintas vokas „Vasario 16-oji“ (dail V. Skabeikienė) su papildomu užrašu „Atstatyta Lietuvos Nepriklausoma Valstybė. 1990.03.11“.
1990 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos ryšių ministras K. Birulis pasirašo įsakymą Nr. 30 apie Lietuvos nepriklausomos valstybės pašto, telefono ir telegrafo vieningą eksploatavimą.
1990 m. gegužės 17 d. išleistas pirmasis ženklinis pašto vokas „Atgimimo ąžuolas“ (dail. V. Skabeikienė).
1990 m. gegužės 26 – birželio 3 d. Telšiuose naudotas pirmasis Lietuvos pašto specialus meninis antspaudas (dail. A. Riauba), skirtas respublikinei filatelijos parodai.
1990 m. liepos 12 d. paskelbtas Pašto departamento nurodymas „Dėl kalendorinių antspaudų sutvarkymo“. 1991 rugsėjo 3 d. Lietuvoje įvesta keturženklė siuntų indeksacija.
1990 m. spalio 7 d. pašto apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas“ (dail. V. Skabeikienė).
1990 m. gruodžio 17 d. įsteigta Lietuvos ryšių ministerijos valstybinė įmonė „Pašto ženklas“. 1991 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba priėmė Ryšių įstatymą. 1991 m. spalio 3 d. panaikinta Ryšių ministerija ir įsteigta Respublikos ryšių ir informatikos ministerija.
1991 spalio 10 d. Lietuva vėl priimta į ITU.
Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos 1991 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Lietuvos ryšių ir informatikos valdymo struktūros“ įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ su 51 filialu miestuose ir rajonuose, įsteigtos specifinės paskirties įmonės „Lietuvos paštas“, „Lietuvos telekomas“, „Radijo dažnių tarnyba“, atskiriant paštą ir telekomunikacijas į atskiras valstybės įmones. Valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ veiklą pradėjo 1992 m. sausio 10 d.
1991 m. gruodžio 31 d. iš apyvartos išimti TSRS pašto ženklai, ženkliniai vokai ir atvirukai.
1992 m. sausio 10 d. Lietuva priimta į Pasaulinę pašto sąjungą (PPS). 1992 m. sausio 30 d. patvirtinti Valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ įstatai.
1992 m. rugsėjo 6 d. Lietuva įstojo į Europos pašto eksploatacininkų sąjungą (CEPT).
1992 m. gruodžio 9 d. patvirtintas Valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ ženklo aprašymas. 1992 m. Lietuvoje veikė 1071 paštas, dirbo 11 777 darbuotojai.
1993 m. gruodžio 1 d. Lietuvos paštas priimtas į Europos valstybių pašto operatorių asociaciją (Post-Europ). 1994 m. sausio 29 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašto administracijos įkūrė Baltijos šalių pašto sąjungą.
1995 m. liepos 1 d. ryšium su Lietuvos Respublikos administraciniais pakitimais VĮ „Lietuvos paštas“ reorganizuota ir įsteigti apskričių centriniai paštai. 1995 m. liepos 1 d. VĮ „Lietuvos paštas“ sudarė 13 filialų: 10 apskrities centrinių paštų, Pašto pervežimo centras, Leidybos centras „Pašto ženklas“ ir Kultūrai rūmai
1995 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Lietuvos Respublikos Ryšių įstatymą. Šio įstatymo 3-aisis skirsnis skirtas paštui. Jame numatytos valstybės pašto išimtinės teisės ir pareigos, pašto siuntų pervežimo ir pristatymo tvarka, pašto atsakomybės ir kiti klausimai.
Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos 1996 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 38 patvirtintos naujos Pašto taisyklės.
1998 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojams pašto paslaugas teikė 10 apskrities centrinių paštų (ACP), 36 rajono paštai, 920 paštų ( iš jų 190 mieste, 730 kaime), 6 kilnojamieji paštai ir 12 pašto agentų (iš jų – 4 mieste, 8 kaime).
1999 m. balandžio 15 d. Seimas priėmė Pašto įstatymą, įsigaliojusi 1999 m. liepos 1 d. 1999 m. gruodžio 22 d. susisiekimo ministras patvirtino „Pašto mokos ženklų ir apskaitos tvarką“ (sud. Petrauskas K. „Paštas ir filatelija Lietuvuvoje“. 2000, Nr. 48, p. 17-22, 27-28).
2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Pašto įstatymo nauja redakcija. 2006 m. sausio 1 d. valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ perregistruota į akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“. 2006-05 05-AB „Lietuvos telekomas“ pavadinimas pakeistas į AB „TEO LT“. 2006 m. spalio 26 d. AB „TEO LT“ priimta į Europos telekomunikacijų tinklų operatorių asociaciją (ETNO) („Jie kūrė Lietuvos ryšius“ (sudarytojas Basevičius A. A.) Vilnius, 2006, p. 7-11).
2012 m. pabaigoje Lietuvos pašto viešąjį tinklą sudarė 729 pašto paslaugų teikimo vietų – 702 stacionarieji paštai ir 133 paslaugų teikimo vietos, kurias aplanko mobilieji bendrovės paštai.
2019 m. sausio mėn. apyvartoje pasirodė pašto ženklų blokas, skirtas valstybinių institucijų šimtmečiui „Moderniosioms Lietuvos institucijoms – 100 metų (dail. Roma Auškalnytė): „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei 100 metų“ pašto ženkle vaizduojami fragmentai iš jos senųjų dokumentų; „Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įkūrimui 100 metų“ vaizduojamas Vladas Putvinskis-Pūtvis – vienas iš Šaulių sąjungos įkūrėjų; „Lietuvos Respublikos muitinei 100 metų“ pašto ženkle vaizduojama didžiausia pirmoji Virbalio muitinė (Pašto ženklų blokas ‚Moderniosioms Lietuvos institucijoms – 100 metų“. „Šiaulių naujienos“, 2019 sausio 19, p. 21).
„Taikos“ laidos pašto ženklai, išleisti 1940 m
Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio
