Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ mini 45 metų kultūrinės veiklos jubiliejų. Tad šiandien kolektyvas rengia šventinį jubiliejinį koncertą Šiaulių dramos teatre, kuriame bus ir svečių – Edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ ir Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“. Tačiau dabar nuo pradžių – apie ansamblio gyvavimo metus, koncertinę veiklą pasakoja ansamblio meno vadovas Darius Daknys ir vadybininkas Zenonas Ripinskis.

Ansamblio „Saulė“ veiklos metai
Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ gyvuoja nuo 1972 metų. Jis išaugo iš mažos liaudiškais muzikos instrumentais grojančios kapelos, susikūrusios buvusiame Šiaulių pedagoginiame institute. Pirmuoju vadovu buvo gerai žinomas Lietuvos smuikininkas, šviesios atminties Algirdas Stulgys. O šiuo metu ansamblyje groja, dainuoja ir šoka daugiau kaip 30 Šiaulių miesto studentų, dėstytojų, mokytojų ir kitų profesijų atstovų.

Pirmasis „Saulės“ krikštas užsienyje buvo 1979 metais, kai kapelą pakvietė koncertuoti į tolimąją Kubą, o pirmoji kolektyvo sėkmė konkursuose atėjo 1980 metais, kai respublikinės Dainų šventės konkurse mažai kam Lietuvoje žinoma ši kapela, vadovaujama Kazio Almino ir Regimanto Žuko, buvo pripažinta geriausia kapela Lietuvoje.

Reikšmingas buvo ir antrasis kolektyvo gyvavimo dešimtmetis, kai vadovais dirbo Saulius Palionis ir Gražina Žukauskienė. Vėliau į kolektyvą įsiliejo šokėjų grupė. Kapela sėkmingai pasirodydavo įvairiose šventėse ir konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 1989 metais kolektyvas pasivadino „Saulės“ vardu.

1990 metais išvykus ansamblio vadovui S. Palioniui „Saulei“ teko išgyventi nelengvą laikotarpį: reikėjo rasti naujų vadovų, naujo repertuaro, keitėsi muzikantų kartos. Kolektyvą vėl suburti padėjo prie administratoriaus vairo stojęs Z. Ripinskis. Permainų buvo daug, vis keitėsi vadovai. Po keletą metų ansambliui vadovavo Bitutė Janonienė, Egidijus Jankauskas, Asta Lesauskienė, Jelena ir Mindaugas Aleknavičiai, Ramutė Gaučaitė, Rimantas Pumputis, Adelė Pirgytė. Galiausiai „Saulė“ tvirtai stojosi ant kojų ir pradėjo aktyvią koncertinę veiklą.

Nuo 1996 metų kolektyvo meno vadovu tapo D. Daknys, kuris dažnai sulaukia pagiriamųjų žodžių, nes yra ir daugelio muzikinių kūrinių, aranžuočių, kurias atlieka ansamblis „Saulė“, autorius. Be to, jis yra įtrauktas į Lietuvos nacionalinio kultūros ekspertų, rengiančių Dainų šventę, grupę ir ne kartą buvo paskirtas Dainų švenčių ansamblių vakaro dirigentu, jungtinių kapelų vadovu.

Ypač sėkmingi ansambliui buvo 1999 metai, kai tarptautiniame „Teesside International Eisteddfod“ konkurse Anglijoje laimėjo net 4 pirmąsias, 2 antrąsias ir 1 trečiąją premijas. Už puikius kūrybinius pasiekimus 2000 metais „Saulės“ ansambliui paskirta geriausios 1999 metų Lietuvos liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“. 2010 metais festivalyje „Ant rubežiaus“ ansamblis „Saulė“ buvo pripažintas šauniausia stilizuota kapelija. Buvo ir daug kitų laimėjimų. Kasmet ansamblis dalyvauja net tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, kur ne kartą yra pelnęs laureatų ir diplomantų vardus. Už pasiekimus kolektyvui yra suteikta aukščiausio I laipsnio kategorija.

Ansamblis „Saulė“ yra išleidęs dešimt muzikos albumų ir videofilmų.

Nuo 2005 metų Šiauliuose pradėtas organizuoti festivalis „Saulės žiedas“, kurio gyvavimo tradicija tęsiasi iki šiandien. Dabar „Saulės žiedas“ yra tarptautinės šokių festivalių federacijos FIDAF narys, o ansamblio vadybininkas Z. Ripinskis yra įtrauktas į FIDAF vykdomąjį komitetą ir yra paskirtas šios organizacijos atstovu Lietuvoje. „Saulės žiedas“ – tai mūsų kūdikis, kurį auginame toliau. Šiemet bus jau septintasis festivalis, į kurį, pažadame, atvyks daug svečių iš užsienio“, – sakė Z. Ripinskis.

Kolektyvo stiprybė – jaunimas
Pasak meno vadovo D. Daknio, ansamblis „Saulė“ sėkmingai gyvuoja, nes daugelis aukštųjų mokyklų turi savo meno kolektyvus, kuriuose visą laiką atsiranda potencialių dalyvių, nes vyksta studentų kaita. Anot vadovo, tai didžiulis pliusas, bet kartu ir minusas, nes išmokę šokti ir dainuoti jauni žmonės nepastebimai greit baigia studijas ir į meno kolektyvą ateina vis nauji.

Kultūros projektų vadybininkas Z. Ripinskis priduria sakydamas, jog jei nebūtų aukštosios mokyklos paramos, tai tikriausiai toks ansamblis Šiauliuose net ir negyvuotų.

„Džiaugiamės, jog turime sąlygas kur repetuoti, turime puikius meno vadovus, esame įsigiję tautinius kostiumus. Dabar sudėtingesnė situacija, tačiau dalyvaujame projektuose. Be išorinio rėmimo ir palaikymo tokie kolektyvai savarankiškai Lietuvoje neišsilaikytų. Džiaugiamės, jog dar yra  išlikusi aukštųjų mokyklų kolektyvų grandinė, todėl Lietuvoje dar gyvuoja unikali dainų šventės, kuri net į UNESCO yra įtraukta, tradicija. Tačiau jei sumažės meno kolektyvų, tai tikriausiai keisis ir požiūris į liaudiškos muzikos propagavimo idėją. Keičiasi kolektyvų pavadinimai, universitetų struktūros, tačiau tikimės, jog mūsų „Saulė“ kaip švietė, taip ir švies“, – sako Z. Ripinskis.

Vadovas D. Daknys pastebi, jog pritraukti jaunus žmones užsiimti liaudies kūryba trukdo ir šiuolaikinis gyvenimo tempas, nes norinčių yra daug, tačiau ne visi atranda tam laiko. O laiko reikia ne tik koncertams, bet ir repeticijoms.

„Didžioji dalis studentų yra kažkada meno kolektyvų veiklose dalyvavę studentai, todėl jiems netrukdo nei repeticijos, nei koncertinė veikla ir jie dar sugeba puikiai mokytis, randa laiko net dalyvauti kitų kolektyvų veiklose. Žinoma, susiduriame su sunkumais, kai studentai baigia studijas ar išvyksta studijuoti pagal ERASMUS programą į užsienį, tada į jų vietą ieškome kitų. Problemų yra, tačiau tikimės, jog tai nesutrukdys ir toliau šviesti „Saulei“, – sakė meno vadovas.

Laimėjimai lydi ir užsienyje
Per pasaulį keliaudamas ansamblis „Saulė“ turi daug bičiulių, kurie ne tik atvyksta koncertuoti į Šiaulius, bet ir „Saulės“ kolektyvą kviečia į savo rengiamus konkursus, festivalius. Z. Ripinskis sako, jog reikia net atsirinkti kur vykti, nes pasiūlymų labai daug.

„Turime daug pasiūlymų užsienyje, kur mus kviečia koncertuoti. Galime pradėti skaičiuoti šalis nuo Indonezijos, Japonijos ar Korėjos iki Kalifornijos, Peru. Reikia tik turėti pinigų už ką keliauti. Ne bet kur važiuojame. Mus domina ne tik nauji kraštai, bet ir rengiamo festivalio ar konkurso lygis. Dalį mūsų kelionių remia universitetas, turime ir projektinių lėšų, tačiau neretai prisidėti turi ir patys studentai. Be išimties džiaugiamės visais buvusiais vizitais užsienyje“, – sako Z. Ripinskis.

„Pirmasis mūsų išvažiavimas į užsienį buvo 1997 metais, po kurio sulaukėme daug kvietimų ir mūsų kelionių geografija išsiplėtė. Itin didelis mūsų laimėjimas – vykdomas tarptautinių kultūrinių mainų projektas su Nebraskos universiteto Omahoje (JAV) koncertiniu choru (1997–1998 metais). Todėl dabar Šiauliuose dažnai sulaukiame Omahos kolektyvų pasirodymų. Paskutinė ansamblio „Saulė“ kelionė užsienyje buvo 2015 metais, kai Omahoje buvo švenčiamas bendradarbiavimo su užsienio miestais penkiasdešimtmetis. Džiaugiamės, jog „Saulė“ yra vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kai kuriose šalyse mes esame didžiulė egzotika, tačiau labiausiai džiugina, kad visur mus priima šiltai, sulaukiame apdovanojimų už meninius sugebėjimus“, – džiaugėsi meno vadovas D. Daknys.

Įsimintiniausi kelionių momentai
Z. Ripinskiui keliaujant kartu su ansambliu „Saulė“ įsimintiniausia kolektyvo kelionė buvo į Braziliją, kai ansamblio nariai po pietinę Braziliją keliavo beveik mėnesį ant ratų.  Tuo pačiu metu ansamblis ryžosi dalyvauti net keliuose konkursuose, vyko į suplanuotą susitikimą San Paule su lietuvių bendruomene bei suplanavo trijų dienų kelionę į Rio de Žaneirą.

„Brazilijoje mūsų laukė labai šiltas priėmimas, kur turėjome tikrai daug koncertų. Smagu, kad mūsų draugai iš Brazilijos nepamiršta Lietuvos, todėl kviečiami atvyksta ir į dainų šventes. Kai lankėmės Brazilijos festivalyje, buvo atvykusių labai daug kolektyvų iš egzotinių kraštų – Velykų salos, Filipinų, Pietų Afrikos, Tailando ir kitų. Tada juokavome, jog lietuvių kolektyvas su savo tautiniais rūbais yra šilčiausiai apsirengęs, nes kiti savo pasirodymų metu šoko ir dainavo net basomis kojomis. Nustebimo brazilų temperamentas. Tai įsimintiniausia mano kelionė su „Saule“, – prisiminimais dalijosi Z. Ripinskis.

Meno vadovui D. Dakniui labiausiai įsiminė išvyka į Norvegiją, kai per tautinę šventę visi miestiečiai pasipuošė tautiniais kostiumais. „Įspūdingai atrodo, kai visi norvegai vaikšto po gatves apsirengę tautiniais rūbais. Jiems yra didžiulė garbė turėti tautinį kostiumą, o kas neturi, įsisega bent šalies vėliavėlę. Per valstybines šventes jie net kūdikius rengia tautiniais rūbeliais. Vaizdas įspūdingas“, – pasakojo D. Daknys.

Kultūros projektų vadybininkas Z. Ripinskis kartu su ansamblio „Saulė“ meno vadovu D.Dakniu pristatė liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė“ 45 kultūrinės veiklos metus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.